Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas daro išvadą, kad NŽT Šilutės skyrius, surašydamas 2016-10-11 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 17ŽN-338, elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, turėdamas duomenis apie tai, jog žemės sklype yra įregistruotas trąšų sandėlis, kad šis žemės sklypas yra tikslinės paskirties, skirtas aptarnauti trąšų sandėlį, kad savininkas turi teisę šiuo pastatu disponuoti taip kaip jam yra patogu, neturėdamas savininko sutikimo pripažinti daiktą sunykusiu ir nesiruošiant šį daiktą atkurti, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir juo remdamasis priėmė sprendimą atsisakyti parduoti žemės sklypą. Šie veiksmai yra neteisingi, neteisėti, todėl naikintini.

Dėl reikalavimo panaikinti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą nurodo, kad ieškovas praleido terminus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatyme, šio įsakymo kaip administracinio akto apskundimui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovo 2016-12-22 skundą Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ir nustatė, jog A. R. praleido terminus skųsti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą, jo ieškinys turėtų būti atmestas ir nenagrinėtinas iš naujo šioje byloje.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad įsakymu pažeidžiamos jo nuosavybės teisės į pastatą, kas neatitinka faktinių aplinkybių. NŽT neapriboja jokių teisių dėl statinio, tik nustatyta teisės aktais tvarka disponuoja žeme, kuri jai suteikta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškovas nuosavybės teisėmis juridiškai turi įregistruotą pastatą - trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 175,77 m² (tai sudaro 0,0175 ha), bet faktiškai šio pastato nėra, ką pripažįsta pats ieškovas. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymu buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą eksploatuoti pastatą. Ieškovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypą prie faktiškai nesančio pastato, kurio užimamas plotas buvo 0,0175 ha, yra neargumentuotas kodėl reikalingas būtent toks didelis žemės plotas. Net ir esant funkcionaliam tokio ploto 175,77 m² (0,0175 ha) ir tokios paskirties pastatui (sandėliui) nebūtų pagrindo skirti 2,0000 ha ploto žemės sklypo neargumentuotai. Reikėtų įvertinti pastato paskirtį, jo gabaritus, naudojamos krovinių pervežimui technikos gabaritus, jos galimybes ir poreikį manevruoti prie statinio, įvažiuoti į jį (durų, vartų padėtis pastate), statybos reglamentu numatytus atstumus aptarnauti pastatui iš tos pusės, kur nėra įvažiavimų pastate (reglamentuojamas atstumas nuo ribos iki pastato 3 m, kai pastato aukštis 8,5 m, atsižvelgiant į tai, kad atstumas didinamas 0,5 m, kai pastato aukštis padidėja 1 m).

Atsakovė pažymi, kad ieškovas nuo 2013-04-11 turi leidimą naudoti šį žemės sklypą žemės ūkio produkcijai gaminti (NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013-04-11 įsakymas Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-561 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“) ir deklaruoja tokią veiklą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (deklaruojamas plotas žemės ūkio produkcijai gaminti buvo 1,9065 ha 2013 m. ir 2014 m., 1,8833 ha - 2015 m., 1,8607 ha -2016 m.). T. y. naudoja žemę ne pastato eksploatacijai, bet kitam tikslui, tuo paneigdamas savo ieškinio esmę, kad reikia 2,0000 ha pastatui eksploatuoti. Atsakovės vertinimu ieškovas nepagrįstai siekia lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo biuleteniuose publikuotose bylose yra šiuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktika, aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 524-675.). Išaiškinta (žr. 1.2.5.1. Statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas), kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami (išnuomojami) tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, pagal minėtas Žemės įstatymo nuostatas esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natūra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties; jis yra toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas). Iš paminėtų nuostatų matyti (žr. 1.2.5.1.1. Privačiam asmeniui priklausančių statinių faktinis buvimas), kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent - fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, pripažinęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2014-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014).

Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Byloje buvęs NŽT teritorinio padalinio surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas bei prie jo pridėtos nuotraukos patvirtino, kad ginčo žemės sklype esantys gamybinis pastatas yra apgriuvęs ir nenaudojamas, pastatų teisinėje registracijoje nurodytų šiltnamių iš tiesų nebebuvo. Iš esmės neginčydamas šių aplinkybių, pareiškėjas teigė, jog jam turi būti suformuoti žemės sklypai, nes šiuo metu yra rengiamas viso šiltnamių komplekso techninis tvarkybos projektas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija konstatavusi, jog nagrinėjamam ginčui aktualūs pastatai (gamybinis pastatas ir šiltnamiai) negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, be kita ko, sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas rengia šiltnamių komplekso techninį tvarkybos projektą, neturi reikšmės vertinant, ar žemės sklypas gali būti parduodamas be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

Atsakovės atstovas R. B. teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad tokio dydžio sklypas negalėjo būti skirtas pastatui eksploatuoti, todėl toks leidimas sukėlė pagrįstų abejonių - ar teisėtai buvo toks sklypas suformuotas, t. y. nepagrįstai, nemotyvuotai suformuotas tokio dydžio sklypas pastatui eksploatuoti. Leidimas naudotis žeme iki 2013 m. yra tęstinis savaime, kol NŽT nepraneša, kad leidimas nutraukiamas. Tokios paskirties žemė negali būti parduodama, ji gali būti nuomojama arba atkuriama teisė į ją. Nėra kategoriškai reglamentuota, kad tikrinant būtinas savininko dalyvavimas. Jo nedalyvavimas nesukėlė jokių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad NŽT Šilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338, kurio tikslas – nustatyti faktinę pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, nustatyta(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jog žemės sklype, projektinis Nr. 995, esančiame (duomenys neskelbtini)., pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra, išlikusios tik pamatų liekanos. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymu Nr. 17VĮ-2119-(14.17.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 3, 19 punktais ir atsižvelgiant į 2016-10-10 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 17ŽN-338, ir į tai, kad asmens pageidaujamame žemės sklype nėra pastatų, kurių eksploatavimui būtų naudojamas pageidaujamas pirkti žemės sklypas, atsisakyta parduoti minėtą žemės sklypą ir priskirtas minėtas suprojektuotas žemės sklypas Nr. 995 – 2,0000 ha, laisvos žemės fondo žemei.

Dėl termino ieškiniui paduoti

Atsakovė nurodo, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, praleidus terminą skųsti administracinį aktą - NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą.

Ieškovas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. savo pažeistas teises gynė laikydamasis išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kurios nereikėjo laikytis. Iš Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2017-02-01 nutarties (Administracinė byla Nr. AS-223-492/2017, Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02920-2016-6) matyti, kad A. R. su 2016-12-21 skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymą. Jis taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2017-01-02 nutartimi A. R. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjo 2016-12-22 gautas skundas buvo paduotas praleidus jo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2017-02-01 nutartimi A. R. atskirąjį skundą dėl nurodytos Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2017-01-02 nutarties atmetė, minėtą Klaipėdos apygardos administracinis teismo nutartį, pakeitęs motyvus, paliko nepakeistą.

Nutartyje taip pat nurodyta, kad „<...> pareiškėjo keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, kadangi jis yra susijęs su pareiškėjo reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą; ginčo santykiuose atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. <...> darytina išvada, kad A. R. keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.“.

Nors A. R. praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą aktams skųsti, kuo remiasi ir atsakovė, tačiau šiuo atveju svarbus ieškinio senaties terminas, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalį, reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra trys mėnesiai.

Kadangi atsakovė nei atsiliepime, nei jos atstovas teismo posėdžio metu neprašo taikyti ieškinio senaties, o tik mini termino, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme skundui dėl administracinio akto paduoti praleidimą, kas sukelia kitas teisines pasekmes, todėl esant šioms aplinkybėms, ieškinys nagrinėtinas (CK 1.126 str. 1 - 3 d.).

Dėl aktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo

Ieškovas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Šilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338, nurodydamas, kad atsakovė elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, turėdama duomenis apie tai, jog žemės sklype yra įregistruotas trąšų sandėlis, kad šis žemės sklypas yra tikslinės paskirties, skirtas aptarnauti trąšų sandėlį, jog savininkas turi teisę šiuo pastatu disponuoti taip, kaip jam yra patogu, neturėdamas savininko sutikimo pripažinti daiktą sunykusiu ir nesiruošiant šį daiktą atkurti, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir juo remdamasi priėmė sprendimą atsisakyti parduoti žemės sklypą.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad NŽT Šilutės skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (NŽT direktoriaus 2015-02-24 įsakymo Nr. lP-67-(1.3.) redakcija), 3.3. punktas numato teisę ir pareigą organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. NŽT Šilutės skyriaus vyriausiosios specialistės, veikdamos pagal jų pareigybių aprašymo 7.18 ir 7.9 punktų suteiktus įgaliojimus 2016-10-11 teisėtai atliko projektinio sklypo Nr. 995, kurį pageidavo pirkti ieškovas, žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė faktines aplinkybes, kad jame nėra pastato faktiškai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlikusios tik pamatų liekanos. Tai pagrindė objektyviais įrodymais, t. y. nustatė tikrinamo sklypo vietą, nufotografavo, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir pridėjo fotonuotraukas prie jo.

Ieškovas pats ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad po 1998 m. uragano pastatas sugriuvo, liko tik jo konstrukcijos. Liudytoja L. R. parodė, kad yra išlikę pastato pamatai, betonuota aikštė, kurioje buvo laikomos trąšos, kuri užžėlusi žole, likę šiek tiek plytų. Pastato neatstatė dėl lėšų stygiaus, jie abu neįgalūs, kol kas nėra pastato atkūrimo projekto. Nuotraukose, kurias gavo su patikrinimo aktu, užfiksuotas būtent tas sklypas.

Tad ieškovo argumentai, kad atsakovė elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, yra nepagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais. Jokių kitų minėto dokumento surašymo neteisėtumą patvirtinančių faktų ar jo panaikinimo pagrindų nenustatė ir teismas. Pažymėtina, kad NŽT patikrinimo akte konstatavo esamą faktinę situaciją, o tai, kad ieškovo teigimu, ji nežinojo, ką jis ketina daryti su pastatu, nekeičia situacijos.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Šilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338 atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymo atsakovė teisingai pažymi, kad NŽT neapriboja jokių teisių dėl statinio, tik nustatyta teisės aktais tvarka disponuoja žeme, kuri jai suteikta Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija), 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas).

Ieškovo vardu VĮ Registrų centre įregistruota nuosavybės teisė į pastatą - trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 175,77 m² (tai sudaro 0,0175 ha). Faktiškai šio pastato nėra, ką pripažįsta pats ieškovas. NŽT Šilutės skyriaus 2016-10-27 įsakymu buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą eksploatuoti pastatą. Ieškovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypą prie faktiškai nesančio pastato, kurio užimamas plotas buvo 0,0175 ha, yra neargumentuotas. Ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad siekdamas atstatyti analogišką buvusiam pastatą, 2016 m. gegužės mėnesį surinko visas sulūžusias ir sugedusias pastato dalis, išvalė teritoriją, taupė pinigus statybinėms medžiagoms, kad ketina vėl ūkininkauti, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Beveik dvidešimt metų pastato nėra, juo nesinaudojama. Ieškovas nurodė, kad yra neįgalus, o žeme naudojasi jo brolis ir jam atsilygina maisto produktais. Vadinasi, žemė nėra naudojama pastato - trąšų sandėlio eksploatacijai pagal jo sandėliavimo paskirtį. Be to, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepagrindė kodėl reikalingas būtent toks didelis, t. y. 2,0000 ha žemės plotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2014-04-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 nurodė, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą.

Kaip matyti iš administracinių teismų praktikos, statinio baigtumas taip pat yra reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar yra teisinės prielaidos formuoti žemės sklypą, reikalingą tokiam statiniui eksploatuoti. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A261-977/2009 buvo nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausė pastatas - sugriuvęs gyvenamasis namas (baigtumas - 7 proc.; bendras plotas - 0,00 kv. m). Ji siekė suformuoti bei vėliau įsigyti žemės sklypą, reikalingą šiam statiniui eksploatuoti. Pasisakydama dėl tokio reikalavimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal ginčui taikytinas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių bei šio įstatymo lydinčiųjų teisės aktų nuostatas galėjo būti parduodamas tik naudojamas namų valdos žemės sklypas, tai yra toks sklypas, kuris būtinas statinių išdėstymui ir jų naudojimui, kiemui, sodui ar daržui. Tačiau šioje byloje buvo nustatyta, kad sklype yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatai, kurių statybos baigtumas yra 7 procentai. Byloje taip pat buvo įrodyta, kad namų valda buvo išnykusi, namų valdos žemės sklypo naudojimą patvirtinančių įrodymų taip pat nebuvo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog pamatai yra žemės sklype, kuris atitinka naudojamo namų valdos žemės sklypo sąlygas. Paminėtina ir tai, kad pareiškėja, be kita ko, nurodė, jog ji siekia atstatyti statinį pagal jo paskirtį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad statinio baigtumą sudarė 7 procentai, darė išvadą, jog statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti. Todėl pareiškėja negalėjo įgyti žemės sklypo remiantis minėtomis nuostatomis, pagal kurias žemės sklypas gali būti formuojamas kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2009-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-977/2009).

Esant faktinėms aplinkybėms, kad ieškovui nuosavybės teise yra įregistruotas pastatas – trąšų sandėlis, kurio faktiškai nėra beveik dvidešimt metų, likę tik jo pamatai, ir to ieškovas nepaneigė bei nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vadinasi valstybinė žemė nėra naudojama jo eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį - sandėliavimą, atsižvelgiant į šalių argumentus, ieškinio reikalavimas dėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius jokių šio dokumento neteisėtumo ir jo panaikinimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.