Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B., atstovaujamos L. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. Dabkaus prašymą, suinteresuotiems asmenims K. B., S. B., L. B., dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis M. Dabkus 2009-01-06 Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui pateikė prašymą (b.l.2-3) vykdymo procese pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2008-06-13 sprendimą Nr. 1000014034 pakeisti skolininką – 2008-06-07 mirusį A. B. jo teisių perėmėjais. Nurodė, jog minėto muitinės sprendimo vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas A. B. 2008-06-07 mirė. 2008-11-27 41-asis notarų biuras informavo antstolį, jog po A. B. mirties yra pradėta paveldėjimo byla pagal paveldėjimo turto apyrašą, mirusiojo įpėdiniais yra mirusiojo dukterys K. B., gim. 1984-07-04, ir S. B., gim. 1997-05-25, kurios atstovė pagal įstatymą yra jos motina L. B. Paveldėjimo teisės pagal paveldėjimo turto apyrašą yra į šį mirusiojo turtą: 15 417 Lt mirusiajam priklausę pagal UAB „Alfaturas“ raštą, 275 684, 40 Lt turtinė prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos naudai bei 63 442, 47 Lt turtinė prievolė Muitinės departamento naudai. Paveldėtojos pagal CK 5.1 str. nuostatas yra skolininko teisių perėmėjomis.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-01-08 nutartimi antstolio M. Dabkaus prašymą patenkino: pakeitė šalį vykdymo procese ir skolininkais, vykdant 2008-06-13 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000104034 dėl priverstinio 63 442,47 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš A. B., pripažino K. B. ir nepilnametę S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios įstatyminė atstovė yra jos motina L. B., jų priimto palikimo ribose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš vykdomojoje byloje Nr. 0028/08/01150 esančio paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad A. B. įpėdinės K. B. ir nepilnametė S. B. paveldėjimą priėmė pagal apyrašą, todėl priimto palikimo ribose privalo atsakyti už palikėjo skolas, ir tuo pagrindu nutarė, jog šiuo atveju yra galimas teisių perėmimas (CPK 48 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino su paveldėjimu susijusias materialinės teisės normas (CK 5.1 str., 5.2 str. 2 d., 5.11 str. 1 d., 5.53 str.), jų pagrindu teisingai taikė bendrąsias procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimą (CPK 48 str.) ir procesinių teisių perėmimą vykdymo stadijoje (CPK 596 str.), ir padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju teisinės prielaidos tenkinti antstolio prašymą egzistuoja.

Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir yra pagrindas tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Procesinių teisių perėmimo pagrindas – materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, pavyzdžiui, fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str.), teisių perėmimą vykdymo procese gali lemti fizinio asmens – išieškotojo ar skolininko – mirtis, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 591 str. 1 d.). Tokiu atveju teisė inicijuoti teisių perėmimą vykdymo procese priklauso antstoliui ar suinteresuotam asmeniui (CPK 596 str.).

Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2008-06-13 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 10000104034 dėl priverstinio 63 442,47 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš A. B. Vilniaus teritorinės muitinės naudai (vykd. b.l. 1-2). Priverstinio vykdymo eigoje iš gauto VĮ Gyventojų registro pranešimo nustatyta, kad skolininkas A. B. 2008-06-07 mirė. Siekdamas nustatyti, ar yra skolininko A. B. turto paveldėtojų, antstolis kreipėsi į 41-ąjį notarų biurą (vykd. b.l. 11), kuris 2008-10-02 informavo antstolį, kad mirusiojo įpėdinės yra jo dukra K. B. ir nepilnamete dukra S. B., kurios įstatyminė globėja yra jos motina L. B. (b.l. 20).

Vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo norminių pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 str. 2 p.). Palikimo priėmimo (universalių velionio teisių ir pareigų perėjimo) faktą įrodo paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.66 str., CPK 177 str. 4 d.). Kaip matyti iš 2008-10-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, po skolininko A. B. mirties į velionio turtą – 15 417 Lt sumą, mirusiajam priklausiusią pagal UAB „Alfaturas“ raštą, 275 684, 40 Lt turtinę prievolę Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos naudai, mirusiajam priklausiusią pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-09-10 raštą Nr. (14.2)-46-23371 ir 2008-10-03 raštą Nr. (14.3)-46-24904, bei 63 442, 47 Lt turtinę prievolę Muitinės departamento naudai, mirusiajam priklausiusią pagal 2008-06-13 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000104034, lygiomis dalimis pagal apyrašą paveldėjo mirusiojo dukra K. B. ir nepilnametė dukra S. B., kurios įstatyminė globėja yra jos motina L. B. (vykd. b.l. 31). Tokiu būdu mirusiojo dukterys, pagal apyrašą priimdamos palikimą, išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, t. y. įgyti nuosavybės teisę ne tik į palikėjo turtą, bet ir į jo pareigas (CK 5.1 str. 2 d.). Pažymėtina, jog palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog mirusio skolininko A. B. įpėdinės K. B. ir S. B. privalo atsakyti už palikėjo skolas priimto palikimo ribose. Atskirajame skunde apeliantė tvirtina, jog S. B. iš tiesų paveldėjo savo motinos pinigines lėšas, o ne tėvo palikimą, todėl pagal mirusiojo prievoles atsakyti neprivalo. Kaip įrodinėjimo priemone, turinčia svarbių bylai faktinių duomenų (CPK 177 str.), apeliantė remiasi byloje esančiais išrašais iš banko sąskaitų, kurie, jos teigimu, patvirtina, kad į mirusiojo planuotą kelionę, į kurią turėjo vykti ir jų duktė S. B., ji investavo 8 000 Lt. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad be banko sąskaitų išrašų, kurie tik parodo piniginių lėšų apyvartą sąskaitose, apeliantės teiginių nepatvirtina jokie kiti rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.), todėl negali būti pripažinti objektyviu ir patikimu įrodymu, galinčiu patvirtinti apeliantės įvardintą aplinkybę dėl pinigų perdavimą mirusiajam fakto.

Kita vertus, palikimo apyraše yra įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, taip pat nurodomi visi žinomi palikėjo kreditoriai ir skolininkai (CK 5.53 str. 5 d.). Taigi apyraše turi būti nurodomi žinomi palikėjo kreditorių reikalavimai, jų sumos, pobūdis ir kt. Tuo tarpu iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad, pasirašydama palikimo apyrašus, apeliantės įstatyminė atstovė, jos motina L. B. pati jokių kreditorinių reikalavimų į mirusiojo turtą bei pretenzijų nepareiškė (vykd. b.l. 29,30), į teismą dėl apyrašo papildymo CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nesikreipė, o savo versiją apie 8 000 Lt A. B. perdavimą išdėstė tik tuomet, kai iškilo klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Pažymėtina ir tai, kad ypatingąja teisena, pagal kurios taisykles nagrinėjami ir antstolio pareiškimai dėl šalies (skolininko) vykdymo procese pakeitimo (CPK 596 str.), ginčai dėl paveldėjimo teisės liudijimo turinio ar dėl paveldimo turto apimties nesprendžiami, jie gali būti inicijuojami tik pagal ginčo (ieškinio) teisenai nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.