Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje bei BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus keturiolikai metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – keturiolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista I. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 21 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su I. K. , kuri jį sukurstė apiplėšti J. D. , t. y. žodžiu jam pasakė, kad J. D. turi pinigų, ir kad reikia peiliu pagąsdinti ir apvogti dieduką J. D. , po ko jis virtuviniu peiliu atkabinęs lauko durų kabliuką ir prieangyje tuo pačiu peiliu nupjovęs virves, kuriomis iš vidaus buvo užkabintos virtuvės durys, įsibrovė į J. D. gyvenamąjį namą, esantį Medinų k., Ukmergės r., kur virtuvėje iš spintelės stalčiaus paėmęs didesnį peilį, įėjo į kambarį ir J. D. pasakęs „atiduok pinigus“, vieną kartą kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiam J. D. į nosį, tuo padarydamas pastarajam kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairiojo nosikaulio lūžimą, po to prispaudė gulintį ant lovos J. D. ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, prikišo peilį prie J. D. bei pastarajam padarė paviršinę pjautinę žaizdą smakre ir tris pjautines žaizdas kaklo dešiniame šone, po to dar kartą pareikalavo, kad J. D. atiduotų pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi durdamas peiliu nužudė J. D. , dėl to iš pastarojo nesugebėjęs pagrobti pinigų pabėgo. Tokiais veiksmais, R. M. veikdamas grupe iš anksto susitarusių asmenų, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino padaryti plėšimą.

Be to, R. M. , 2009 m. spalio 21 d. apie 22.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti J. D. priklausančius pinigus, įsibrovęs į J. D. gyvenamąjį namą, esantį Medinų k., Ukmergės r., virtuvėje iš spintelės stalčiaus paėmęs peilį, įėjo į kambarį ir J. D. , gim. 1921 m. sausio 1 d., pasakęs „atiduok pinigus“, vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam J. D. , kuris dėl senatvės ir silpnos sveikatos, buvo bejėgiškos būklės, tuo padarydamas pastarajam nubrozdinimą ir daugybines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairiojo nosikaulio lūžimą, po to prispaudė J. D. ant lovos bei prikišęs prie pastarojo peilį, padarė J. D. pjautines žaizdas smakre, dešinėje pažandėje, tris pjautines žaizdas kaklo dešiniame šone, po ko dar kartą pareikalavęs iš J. D. pinigų, tačiau jų negavęs, peiliu dūrė J. D. į veidą bei plaštakas, tuo pastarajam padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą veido kairėje, tris pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, kraujosruvas kairiame rieše, dešiniame dilbyje ir plaštakose bei tris kartus peiliu dūrė J. D. į krūtinę, tuo pastarajam padarydamas tris durtines – pjautines žaizdas krūtinės kairėje, su kairiojo plaučio ir plautinio kamieno sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu ir gausiu nukraujavimu ir dėl to J. D. mirė. Tokiu būdu R. M. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė, bejėgiškos būklės J. D. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo, labai gailisi, kad taip atsitiko. Be to, yra neteistas, nesusijęs su nusikalstamu pasauliu, todėl mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo R. M. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje bei BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko iš esmės apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis R. M. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo J. D. , gailisi dėl to kas įvyko ir dėl kilusių pasekmių. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei parodė, kad kartu su kita nuteistąja I. K. , kuri sukurstė R. M. , buvo nusprendę nukentėjusįjį J. D. pagąsdinti peiliu ir apiplėšti. Tačiau nukentėjusiajam atsisakius atiduoti pinigus, nuteistasis R. M. kelis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Tai patvirtina duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 15 – 27), specialistų išvadose (t. 1, b. l. 38 – 45, 83 – 86, 95 – 111), bei kiti išsamiai teismo nuosprendyje aptarti įrodymai. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. M. durdamas nukentėjusiajam peiliu į krūtinės sritį ir pastarajam padarydamas tris durtines – pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, su kairiojo plaučio ir plautinio kamieno sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu ir gausiu nukraujavimu, ko pasėkoje nukentėjusysis J. D. mirė, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės J. D. . Be to, 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 ‚Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p. akcentuojama, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui,taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Todėl šioje dalyje apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus.

Taip pat apygardos teismas nuteistajam R. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamą subendrintą bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reglamentuojant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nurodoma, kad teismas skirdamas kaltinamajam, bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis R. M. padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas sunkių, o kitas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Nuteistojo R. M. padarytas labai sunkus nusikaltimas(kvalifikuotas nužudymas) sukėlė negrąžinamus padarinius - žmogaus mirtį, bei ypatingą žalą visuomenei. Kaip asmenybė R. M. charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau neteistas, į psichikos ir priklausomybės ligų dispanserinę įskaitą neįrašytas, tačiau apibūdinamas, kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Todėl kolegijos manymu, apygardos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes bei aukščiau išdėstytą aplinkybių visumą, nuteistajam R. M. paskyrė tinkamas laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausmę artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taip pat teismas tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalių nuostatas, paskirtąsias bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatė nepažeisdamas BK 41, 54, 61 ir 63 straipsnių reikalavimų. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašydamas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nurodo, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, anksčiau neteistas. Tačiau kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas skirdamas R. M. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl kolegijos manymu, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais motyvais dar švelninti bausmės nėra įstatyminio pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.