Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. K. P. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, artimam giminaičiui – sūnui L. P., o būtent: 2025 m. liepos 21 d., apie 23.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tyčia iš lėkštės paleido nukentėjusiajam L. P. į galvos sritį, po ko L. P. nugriuvo ant žemės, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą kairiame momenyje, poodinę ir intraodinę kraujosruvas dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis K. P. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog sūnus grįžo namo išgėręs, jis pats taip pat buvo vartojęs alkoholio. Su sūnumi kilo konfliktas, jis metė jam lėkšte, susistumdė. Galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Atliktiems veiksmas įtakos turėjo alkoholis, nebūtų taip pasielgęs, jei būtų buvęs blaivus. Dėl savo veiksmų gailisi, su sūnumi susitaikė (posėdžio metu sūnaus atsiprašė).

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. P. yra jo tėvas. Gali paaiškinti, kad jis gyvena pas tėvus jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 21 d., apie 23.30 val., būdamas girtas grįžo iš miesto į namus. Tėvai namuose buvo, jie dar nemiegojo, abu buvo girti. Abu tėvai ant jo pradėjo šaukti, kad jis neva tai jiems trukdo, nors jie dar patys nemiegojo. Neatsimena, ar jiems ką sakė, tik pamena, kad jam „dingo vaizdas“, o kai jis vėl atsirado, jis pamatė, kad jam iš galvos stipriai kraujuoja. Kaip suprato, jam tėvas sužalojo galvą, o kaip ir kuo - jis nurodyti negali, nes pats to nematė. Tikrai negali dabar teigti, kad tėvas galvą jam sužalojo kirviu, nežino kodėl taip sakė pareigūnams, gal todėl, kad pats taip manė. Atvykus pareigūnams kartu su jais ieškojo kirvio, bet jo nerado. Sudaužytų lėkščių, jų šukių jis irgi nematė. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė tėvas ir kuo negali, nurodyti, nes „atsijungė“. Jei tėvas atsiprašys, jis jam atleis, nes nenori pyktis su tėvu. Jo abu tėvai labai stipriai girtauja, o kai būna girti, jam priekaištauja dėl įvairių dalykų. Su jais dar gyvena sesė, bet įvykio metu ji buvo savo kambaryje, kuris yra antrame namo aukšte ir to įvykio nematė. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam yra išaiškinta, tačiau jis jokio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 43–46).

5. 2025 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokole aprašyta nukentėjusiojo L. P. apžiūra, matosi kruvina galva su kirstine žaizda (b. l. 47–51).

6. 2025 m. liepos 23 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. P. nustatyta muštinė žaizda kairiame momenyje, poodinė ir intraodinė kraujosruvos dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. L. P. nustatyti kūno sužalojimai, visumoje ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 57, 58).

7. 2025 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2025 m. liepos 21 d., apie 23.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (nustatytas 1.81 prom. girtumas) K. P., nenustatytu daiktu prakirsdamas galvos sritį, sužalojo neblaivų (nustatytas 2.14 prom. girtumas) sūnų L. P.. Dėl sukelto fizinio skausmo, kurį vertina 8 balais iš 10, nukentėjusįjį L. P. atvykęs GMP ekipažas išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 5–7).

8. 2025 m. liepos 22 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių nestebima (b. l. 13–18).

9. 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų apžiūra. Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo, adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Namo kieme pasitinka vyras, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo, tai L. P., kurio kruvina galva. Pareigūnas klausia, kas įvyko, L. P. sako „man tėvas iš kirvio davė į galvą“. Pareigūnas klausia, dėl ko susipyko, L. P. sako „grįžau į namus ir mane bandė išvaryt, tėvas išgėręs ant manęs pult bandė su kirviu“. Pareigūnas užsirašo L. P. duomenis. Alkoholio kiekio matuokliu tikrina jo neblaivumą, į alkotesterį įpučia 2,14 promilės. Pareigūnas klausia, kur viskas įvyko, L. P. sako prieškambaryje. Į kiemą išeina vyras, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo, tai K. P., pareigūnas jo klausia, kodėl trenkė su kirviu, K. P. sako ne su kirviu, iš lėkštės paleidau, sako, kad sūnus parėjęs ant jo puolė, pradėjo mušti. Pareigūnas užsirašo K. P. duomenis. Pareigūnas klausia, kur viskas vyko, K. P. sako kambaryje, veda pareigūnus į namo vidų, kambaryje sako „aš čia gulėjau ant lovos, jis pradėjo pulti, aš iš lėkštės paleidau“, rodo lėkštę, pataikiau į galvą. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnas sėdinčiam GMP automobilyje L. P. sako, kad iš lėkštės jam paleido, o ne su kirviu. L. P. sako „arba iš plaktuko ar iš kažko sunkaus, nes skylės galvoje yra“. Pareigūnas sako, kad yra kruvina, sudaužyta lėkštė, L. P. sako gali būt. Pareigūnas klausia kieme esančios mažametės mergaitės, kur yra mama, mergaitė sako malkinėj sėdi, veda pareigūną į malkinę. Pareigūnas klausia, ar ji matė kaip tėtis su broliu pykosi, mergaitė sako ne. Pareigūnas malkinėje mamos neranda, mergaitei liepia paskambinti mamai. Pareigūnas užsirašo mergaitės duomenis. Kituose įrašuose bylai reikšmingų duomenų neužfiksuota (b. l. 61–65).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

11. K. P. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė susipykęs su sūnumi, metęs į jį lėkštę ir susistumdęs. Jog dėl tėvo smurto patyrė sužalojimus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis, konkretūs sužalojimai nurodyti ir specialisto išvadoje. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat patvirtina kiti bylos duomenys – pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Kaltinamasis, mesdamas lėkštę į sūnų, pastumdamas jį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sužalos sūnų, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. P. 1 pastraipoje aprašytomis aplinkybėmis padarė sūnui nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sūnaus atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, kitų klausimų

13. BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. K. P. pripažino jam inkriminuojamus veiksmus, paaiškino, kiek prisiminė, konflikto su sūnumi aplinkybes, turtinė ar neturtinė žala šiuo atveju nepadaryta (nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė civilinio ieškinio nereiškiantis), be to, teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo raštas dėl susitaikymo (b. l. 170). Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte).

15. Šiuo metu K. P. laikomas neteistu. Anksčiau jo atžvilgiu buvo priimti du nuosprendžiai – 2019 m. rugsėjo 4 d. baudžiamasis įsakymas, taip pat 2021 m. balandžio 22 d. baudžiamasis įsakymas, abu kartus kaltinamasis nuteistas už smurtines nusikalstamas veikas (numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje) (b. l. 74–80). Visgi teismas pažymi, jog teistumas K. P. išnyko 2024 m. pabaigoje, administracine tvarka jis baustas, tačiau visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 88–94), kas rodo kaltinamojo norą taisyti savo elgesį. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad kaltinamasis turi darbą – nuo 2025 m. pradžios dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 96). Įvertinęs tiek šias aplinkybes, tiek kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesį teisiamojo posėdžio metu (tėvas atsiprašė sūnaus, kuris atitinkamai jam atleido), pateiktą prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kuriame taip pat atsispindi nukentėjusiojo pozicija, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

16. Kaltinamajam šiuo atveju skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika sūnaus atžvilgiu) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), taip pat dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (kadangi alkoholis, kaip nurodė pats kaltinamasis, turėjo įtakos jo veiksmams) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

17. Nors prokuroras prašė taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę (numatytą BK 71 straipsnyje), paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas.

18. K. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įvertinus tai, kad tėvas ir sūnus susitaikė, naikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

19. Teismui išėjus priimti nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog priteistina valstybės naudai išlaidų suma yra 93,75 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tačiau šiuo atveju K. P. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimamas – jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir byla jo atžvilgiu nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokomos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą šiuo pagrindu nutraukus, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, jos negali būti išieškomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl išlaidų išieškojimo netenkinamas.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą K. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo, tai yra, nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Išaiškinti K. P., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. P., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.