- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-241-873/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- Ž. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. R. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. RV-25-1487 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. R. nuteistas Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, kuris pripažintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Ž. R. pagal Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį paskirta bausmė už 2013 m. liepos 31 d. nusikalstamą veiką pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1 ir 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi ir Ž. R. nustatyta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. sausio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gruodžio 6 d. Neatlikta bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – ketveri metai šeši mėnesiai septynios dienos. Nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. birželio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. RV-25-1487 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam Ž. R. lygtinio paleidimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo Ž. R. skundą dėl Komisijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. RV-25-1487. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistasis Ž. R. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji iki šiol yra nepakankamai akivaizdi. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones aktyviau pradėjo vykdyti tik nuo 2023 m., artėjant terminui, nuo kurio gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl jo pastangos keistis, lyginant su atlikta beveik ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, nėra ilgalaikės. Pažymėjo ir tai, jog nuteistojo Ž. R. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir ją sudarantys kriminogeniniai veiksniai išliko tokie patys.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis Ž. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nes ji yra nepagrįsta, nemotyvuota, neatitinkanti baudžiamojo įstatymo paskirties, todėl turi būti panaikinta.
5.2. Kaip teigia, jis atitinka formaliuosius kriterijus, kai nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas. Nurodo, kad, priešingai nei vertino Komisija, kurios sprendimui pritarė apylinkės teismas, jis ne tik formaliai atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje, bet ir objektyviai nusipelnė lygtinio paleidimo taikymo, nes padarė akivaizdžią pažangą.
5.3. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas be pakankamo pagrindo ir motyvų padarė bendro pobūdžio, formalias, konkrečiais duomenimis neparemtas išvadas apie nepakankamas jo pastangas integruotis į visuomenę ir daugiau nenusikalsti. Akcentuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, todėl itin svarbu atsižvelgti į teigiamą nuteistojo įvertinimą, pavyzdingą elgesį. Teigia, kad Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės nemotyvuotai atmetė visas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pažymi, kad Komisijos nutarime nurodyta, jog jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka laisvės atėmimo metu nebaustas, keturis kartus skatintas, lanko pozityvaus užimtumo renginius bei užsiėmimus, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualų resocializacijos planą, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, vykdo individualią veiklą, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „G“, bausmės atlikimo metu mokėsi, sėkmingai išlaikė egzaminus bei įgijo šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bausmės atlikimo metu sumažėjo ir turi tendenciją mažėti. Komisijos nutarime taip pat pažymėta, jog jis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su įstaigos personalu, konfliktinių situacijų neinicijuoja, demonstruoja pavyzdingą elgesį, jaučia poreikį dalyvauti visuomeniniame gyvenime, siekia sukurti socialiai palankią aplinką laisvėje, taigi supranta, kad ateityje jis turi laikytis visuotinai priimtinų taisyklių ir elgesio normų. Akcentuoja, jog jis gali tinkamai integruotis visuomenėje ir to siekia, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą bei jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį. Kaip teigia, Komisijos pateiktoje medžiagoje, nuteistojo asmens byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Priešingai, jis laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių.
5.4. Tvirtina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto paskirčiai ir tikslams. Pasak nuteistojo, skundžiamame procesiniame sprendime dėl lygtinio paleidimo buvo akcentuotas tik vienas bausmės tikslas – nubaudimas bei likusi neatlikta bausmės dalis ir nuteistojo nusikalstamas elgesys praeityje. Nurodo, kad, remiantis tokia teismo logika, joks nuteistasis, atliekantis bausmę ne pirmą kartą, neturi būti paleistas lygtinai, nes praeities klaidos suponuoja išvadą, kad paleistas į laisvę lygtinai, jis vėl nusikals. Akcentuoja, kad svarbūs yra ir kiti tikslai – paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimas.
5.5. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme ir tai turi vykti struktūruotoje aplinkoje, t. y. kalėjime. Kaip teigia, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo bus prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo Ž. R. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, jog apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, išsamiai išdėstė sprendimo motyvus. Nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis nemotyvuota, neatitinkanti baudžiamojo įstatymo paskirties. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Skundą nagrinėjančiam apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. R., kuriam paskirta laisvės atėmimo devyneriems metams bausmė, pusę paskirtos bausmės atliko 2024 m. birželio 5 d., aplinkybių, kuriomis nuteistajam lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas (BVK 83 straipsnis), nenustatyta. Taigi, Ž. R. atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Nuteistasis skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, teigiamus elgesio pokyčius, todėl nebuvo nustatyta jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su tokiais nuteistojo teiginiais neturi pagrindo sutikti.
11. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. gegužės 7 d. išvados Nr. RV-25-1345 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), bausmės atlikimo metu Ž. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: darbinės patirties stoka; negatyvi nuostata darbo atžvilgiu; gyvenimo stilius ir draugai (nuolatinė veikla, neskatinanti pro-socialaus elgesio); nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog impulsyvumas, gebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimas yra aktualios nuteistojo kriminogeninės sritys, kurios sudaro prielaidas galimai nusikalstamo elgesio raiškai. Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. gruodžio 9 d. išvadoje Nr. RV-25-4072 taip pat buvo pateikti duomenys apie Ž. R. nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksmai. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Ž. R. buvo nustatyta ir 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. lapkričio 9 d. įvertinimų Pravieniškių kalėjime, taikant OASys metodiką, metu. Taigi įtikinamų duomenų apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. gegužės 2 d. nuteistajam buvo atliktas didelės žalos rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė žalos rizika visuomenei (būnat laisvėje).
12. Nuteistasis akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose. Asmens bylos duomenys šiuos nuteistojo skunde dėstomus argumentus patvirtina. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nuteistąjį Ž. R. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu įvairiuose užsiėmimuose, tikslinėse programose, vykdoma individualia veikla, priešingai, nei teigiama skunde, buvo vertintos ir apylinkės teismo. Be kita ko, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad atlikdamas bausmę nuteistasis buvo skatintas, turi gyvenamąją vietą. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Pažymėtina, jog turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu. Nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu spręsti, kad nuteistajam galimas lygtinis paleidimas, pagrindo nėra.
13. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad gali tinkamai integruotis visuomenėje ir to siekia, turi šeimą bei jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį. Skundą nagrinėjantis teismas tokius nuteistojo siekius vertina teigiamai, vis tik pažymi, jog visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma vis dar nėra pakankama Ž. R. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos (kaip nurodyta ir skunde), Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu NĮ-25-597 Ž. R. pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (asmens byla, dalis 2, b. l. 77). Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. NĮ-25-279 Ž. R. buvo leista, taikant elektroninio stebėjimo priemones, išvykti į namus (asmens byla, dalis 2, b. l. 70), 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu nuteistajam leista išvykti į namus trims paroms (asmens byla, dalis 2, b. l. 74). Šios išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tolesnei nuteistojo resocializacijai sąlygos yra sudaromos.
14. Nuteistasis tvirtina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja lygtinio paleidimo instituto paskirčiai ir tikslams, kadangi šiame procesiniame sprendime akcentuojamas nubaudimas, neatlikta bausmės dalis bei nusikalstamas elgesys praeityje. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą, pažymi, jog nurodytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Kaip matyti iš asmens bylos, Ž. R. nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Stebima nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika. Nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, atitinkamai, lygtinio paleidimo taikymui reikalingi įtikinami duomenys apie nuteistojo pasirengimą būti toliau taisomam neizoliuotam nuo visuomenės.
15. Nuteistasis skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme struktūruotoje aplinkoje. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymi, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, kadangi jis materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo neatitinka.
16. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios patvirtintų Komisijos sprendimo nepagrįstumą, priėmė teisingą sprendimą Komisijos nutarimą palikti nepakeistą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.