- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-193-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01032-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Rimas Švirinas, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. V.
Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-485-2014
Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01032-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2014 m. birželio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Olego Šibkovo, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistojo gynėjai advokatei K. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjos advokatės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – vienerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo nuosprendžiu A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant 77000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 12 d., nuosavybes teise turėdamas 77000 Lt, kurių įsigijimo negali pagrįsti teisėtomis savo pajamomis, šiuos pinigus įnešė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, ir tą pačią dieną šią sumą pervedė JAV registruotai firmai (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. V. po 2010-12-11 turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį panaikinti ir A. V. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė BPK 20 str. 3 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, kadangi skundžiamame nuosprendyje yra tik išdėstyti įrodymai, tačiau neatlikta jų analizė, neatskleistas jų turinys, neaišku, kokios faktinės aplinkybės ir kokiais įrodymais remiantis yra nustatytos, kaltinimui prieštaraujantys duomenys ir gynybos argumentai nepaminėti ir nepaneigti. Nuosprendyje yra nurodoma, kad teismas kritiškai vertina nuteistojo, liudytojų V. K. bei R. V. parodymus, tačiau nuosprendyje iš esmės yra aprašyti ir aptarti ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė nuteistojo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, bei nevertino įrodymų, patvirtinančių 77 000 Lt, buvusių DnB banke, kilmę, bei šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų: 2013-01-15 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-12-31 jo sutuoktinė buvo gavusi 174 692, 41 Lt motinystės pašalpą, išrašų iš atsisakomųjų sąskaitų, patvirtinančių pašalpos pervedimą į pastarosios sąskaitą, bei tai, kad didžioji pervestų lėšų dalis buvo gryninama ir santaupos buvo laikomos namuose. Būtent šie pinigai buvo pervesti verslui vystyti JAV registruotai firmai (duomenys neskelbtini). Teisme nuteistasis paaiškino, dėl kokių priežasčių šie parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pastarojo asmens nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino liudytoja R. V. Jos teisme duotų parodymų dėl 77 000 Lt kilmės pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė. Teismas taip pat neįvertino ir nuteistojo parodymų, kad iš S. S. gauta paskola buvo išleista dar iki 2010 metų gruodžio mėnesio, o 77 000 Lt santaupos buvo gautos iš R. V. motinystės pašalpos. Minėtų pinigų (77 000 Lt) kilmė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik remiantis nuteistojo parodymais, tačiau teisme jis šiuos parodymus pakeitė, nurodydamas ir jų keitimo priežastį, tai yra, kad, duodamas parodymus teisme, suklydo. Todėl, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus privalėjo tirti. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nebuvo, todėl jo tyrėjui duoti parodymai nelaikytini savarankiškais įrodymais. Liudytojos R. V. parodymai ir pažymos apie paskirtą motinystės pašalpą, išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų patvirtino ne ikiteisminio tyrimo metu, bet teisme duotus nuteistojo R. V. parodymus. Todėl priimti apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais A. V. parodymais, kurie buvo paneigti teisme, pateikiant papildomus rašytinius įrodymus, nebuvo teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė iš JAV pajamų tarnybos gauta informacija apie tai, kad S. S. A. V. pinigų neskolino. A. V. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigai buvo pasiskolinti būtent iš S. S. ir jam yra nežinoma, kodėl ji vidaus pajamų tarnybai tai paneigė. Pati S. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nebuvo, A. V. nebuvo sudaryta galimybė jai užduoti klausimus ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji suteikė klaidingą informaciją. Anot apeliantės, būtent informacija, gauta iš JAV pajamų tarnybos apie tai, kad S. S. A. V. pinigų neskolino, lėmė teismo išvadas, kad pinigų kilmės A. V. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, todėl ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesivadovavo ir nevertino įrodymų viseto, nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus arba vertino kritiškai, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti. Todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra paremtos byloje surinktais ir įstatymų nustatyta tvarka įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos teismo išvados dėl nusikaltimo padarymo turi būti pagrįstos įrodymais.
Siekiant pašalinti prieštaravimus ir abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklausiant liudytoją bei tiriant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V. paaiškino, kad jos buvęs vyras ( nuteistasis ) pasiskolino pinigų ir jie iš jų gyveno. Pinigus jis skolinosi iš Saros, kuri gyvena Amerikoje. Liudytoja tikslios pasiskolintos sumos nepamena, tačiau pinigų buvo daug. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Tai buvo 2007-2008 metais. Jai žinoma, kad amerikietė paneigė skolinusi pinigus. Jos vyras su ja bendravo per Skype, liudytoja girdėjo barnius. Plačiau su vyru apie tai nekalbėjo, nes jų santykiai jau buvo pašliję. Iki gimdymo ji dirbo, jos atlyginimas buvo apie 3000 Lt. Po to gimė dvynukai, todėl išmokas už juos ji gaudavo dvigubai. Savo pinigus ji taupė, susitaupė apie 200 000 Lt. Taip pat paaiškino, kad iš tų pinigų ji savo vyrui paskolino apie 79 000 Lt, jis jų prašė savo verslui. Tyrimo metu apie tai nieko nesakė, nes apie tai niekas neklausė, buvo klausinėjama apie pavedimus. Nuteistasis žinojo, kad tai Sodros pinigai, nes liudytoja jam sakė, jog tai jos sutaupyti pinigai. Kodėl jis tyrėjai nenurodė šių aplinkybių, liudytoja nežino.
Kaip matyti iš bylos medžiagos A. V. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad 2011-05-12 nuosavybės teise turėdamas 77 000 Lt, kurių įsigijimo negali pagrįsti teisėtomis savo pajamomis, šiuos pinigus įnešė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, ir tą pačią dieną šią sumą pervedė JAV registruotai firmai (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. V. po 2010-12-11 turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189¹ str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014). Pabrėžtina ir tai, kad, remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Pažymėtina, kad kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę ( kasacinė nutartis Nr. 2K-P-93/2014 ).
Kaip matyti, nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pinigus jis pasiskolino iš Amerikoje gyvenančios S. S. Iš JAV pajamų tarnybos gautos informacijos matyti, kad joje nurodyta, jog minėta pilietė pinigų A. V. neskolino. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad nuteistasis nuosavybės teise 2011-02-12 turėjo 77 000 Lt, kurių įsigijimo negali pagrįsti teisėtomis savo pajamomis. Gi bylą nagrinėjant teisme nuteistasis savo parodymus pakeitė, nurodė, kad šie pinigai buvo pasiskolinti iš jo žmonos R. V., kuri juos sutaupė iš gaunamos motinystės pašalpos. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiai netyrė. Pažymėtina ir tai, kad parengtinio tyrimo metu R. V. taip pat nebuvo išsamiai apklausta būtent dėl 77 000 Lt kilmės.
Lietuvos Aukščiausias tesimas yra nurodęs, kad jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete. Teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patvirtintus įrodymus ( kasacinė nutartis Nr. 2K-317/2011 ). Kaip jau minėta, R. V. paaiškino, kad ji gavo motinystės pašalpą, t. y. apie 200 000 Lt. Apie 79 000 Lt ji paskolino nuteistajam A. V., kuris tuos pinigus pervedė į savo sąskaitą. Kaip matyti iš 2013-01-15 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-12-31 R. V. gavo 174 692,41 Lt motinystės pašalpą ( t. 2, b. l. 6-9 ). Išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų patvirtina, kad pašalpos buvo pervedamos į jos sąskaitą ir didžioji pervestų lėšų dalis buvo gryninama ( t. 2, b. l. 10-54 ). Nurodytu laikotarpiu A. V. ir R. V. gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų tą aplinkybę, kad būtent iš jau minėtų pinigų A. V. buvo paskolinti jau minėti 77 000 Lt, kuriuos jis pervedė į savo sąskaitą.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ( in dubio pro reo ) ( kasacinės nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, byloje nėra surinkta.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – kaltinamasis pagal jam inkriminuojamą nusikaltimą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 329 str. 1 d. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 331 str. 1, 2 d.,
nusprendžia:
nuteistojo A. V. gynėjos advokatės V. S. apeliacinį skundą tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. V. pagal LR BK 189¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.