Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1243-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03744-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3 (S)

2021 m. balandžio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transvera“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Transvera“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-10-13 sprendimą Nr. (15/5-8)48U-25 dėl pareiškėjos išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo ir įpareigoti palikti pareiškėją patvirtintų įmonių sąraše.

Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu Departamentas nustatė, kad pareiškėjos direktoriaus įgaliotas asmuo K. P. 2020-06-30 nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė skundžiamą sprendimą išbraukti pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo. Ginčijamame sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys argumentai, nenurodyti siekiami tikslai.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais, o asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iki pareiškėjos direktoriaus įgalioto asmens nubaudimo pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, pareiškėja nėra padariusi jokių pažeidimų, nebuvo nustatyta sąlygų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 63-1 straipsnio 2 dalies taikymui. Ginčijamame sprendime nėra motyvuota, kodėl skiriamos papildomos įmonės veiklą ribojančios priemonės, kai asmuo jau yra nubaustas ir baudą sumokėjęs.

Priimamo administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitiki būtinus tikslus, o viešojo administravimo subjektas, priimdamas aktus, turi laikytis proporcingumo principo. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra profesija kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Todėl pareiškėjos įtraukimas į patvirtintų įmonių sąrašą leidžia sklandžiau organizuoti įmonės kasdienį darbą, taupomi resursai. Užsieniečiui, pateikiant prašymą dėl nacionalinės vizos, reikia mažiau dokumentų.

Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, formaliai taikė teisės aktų nuostatas, nevertino aplinkybės, kad pareiškėja vykdo ilgalaikę ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėja yra sukūrusi darbo vietų, moka darbo užmokestį, mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, turi sudariusi ilgalaikių krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais sutarčių. Pareiškėja nuo įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos (2018-05-21) nepadarė jokio teisės aktų pažeidimo, nesudarė sąlygų būti išbrauktai iš patvirtintų įmonių sąrašo, todėl Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino galimų kilti neigiamų padarinių visai įmonei dėl vieno darbuotojo padarytos klaidos. Todėl ginčijamu sprendimu pritaikytos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškėja prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėja yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio nuo sprendimo įteikimo dienos pareiškėjui terminą – ginčijamą sprendimą Departamentas pareiškėjui įteikė 2020-10-14 (elektroniniu paštu), o skundą pareiškėja teismui pateikė tik 2020-11-16, t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą.

Pareiškėjos įgaliotas asmuo K. P. 2020-06-30 nubaustas pagal ANK 542 straipsnio „Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis“ 2 dalį. Paskirta bauda sumokėta 2020-07-15. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punktu, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė išbraukti pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo.

Ginčijamas sprendimas yra aiškus bei motyvuotas, grindžiamas pakankamais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Pareiškėja skunde pripažįsta faktą, kad jos atstovas padarė minėtą administracinį nusižengimą ir neįrodinėja, kad ginčijamu sprendimu Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pritaikytas netinkamai. Ginčijamo sprendimo tikslas taip pat aiškus ir nulemtas šio dokumento turinio – t. y. išbraukti pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo paaiškėjus aplinkybei, dėl kurios pareiškėja į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta. Departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas sprendimą išbraukti įmonę iš patvirtintų įmonių sąrašo priima per 10 darbo dienų nuo bent vieno iš Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63-1 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų nustatymo dienos. Atsižvelgiant į tai, ginčijamam sprendimui priimti pakako nustatyti vieną iš minėtame straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Toks pagrindas nustatytas ir tai motyvuotai nurodoma ginčijamame sprendime.

Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai skirtingi teisiniai santykiai reguliuojam skirtingų teisės normų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad priėmus ginčijamą sprendimą pareiškėja buvo nubausta antrą kartą už tą patį pažeidimą. Ginčijamas sprendimas nėra atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl reikalavimų išbraukti įmonę iš patvirtintų įmonių sąrašo netaikymo, todėl Migracijos departamentas šiuo atveju turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą išbraukti pareiškėją iš šio sąrašo.

Pareiškėjo minimos aplinkybės, kad įmonė ūkinę-komercinę veiklą vykdo ilgą laiką, kad administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą dėl vieno darbuotojo (darbdavio įgalioto asmens) klaidos, kad įmonės sudarytų sutarčių vykdymui reikalinga įdarbinti vairuotojus, o šios profesijos darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje bei kt., nesudarė teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo priėmimui ir Migracijos departamentas neturėjo jų vertinti.

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nereiškia, jog priėmus ginčijamą sprendimą ir išbraukus pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo pareiškėjos ūkinė-komercinė veikla bus sutrikdyta ir jai kils neadekvačiai neigiamos pasekmės. Pareiškėjai nėra panaikinta galimybė įdarbinti užsieniečius, kadangi jie gali teikti prašymus išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir tose įmonėse, kurios nėra įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašą. Be to, ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai praėjus vienerių metų nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos terminui kreiptis su nauju prašymu įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą.

Departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas sutiko bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Patvirtintų įmonių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad 2018-05-21 Departamentas priėmė sprendimą įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą 3 metams, t. y. iki 2021-05-21.

Pareiškėjos direktoriaus įgaliotas asmuo K. P., atsakingas už vairuotojų-ekspeditorių įdarbinimą, atleidimą ir visų kitų su šiomis pareigomis atliekančių darbuotojų veiklą, 2020-06-30 nubaustas už ANK 541 straipsnio 1 dalies, 542 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Pažeidimo esmė: pareiškėjos įgaliotas asmuo K. P. per viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinę sistemą teikė tarpininkavimo raštus Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos piliečiams gauti nacionalines vizas, leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbui įmonėje ir turintiems profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjos direktoriaus įgaliotas asmuo neinformavo Departamento apie minėtų užsieniečių darbo santykių nutraukimą ar neatvykimą įsidarbinti per laikotarpį nuo 2019-10-31 iki 2020-04-24, tokiu būdu suteikė pagalbą užsieniečiams gauti nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kad galėtų būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

Departamentas 2020-10-13 sprendimu Nr. (15/5-8) 48U-25 išbraukė pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punktu, 63¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjos direktoriaus įgaliotas asmuo K. P. 2020-06-30 nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota lydraščiu, kartu pateikiant sprendimo kopiją. Lydraštis su sprendimu pareiškėjai išsiųstas 2020-10-14 elektroniniu paštu.

Dėl termino skundui paduoti

Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodomais teiginiais, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija spendimą dėl jos išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo ir pareiškėja nėra užsienietis, o yra Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė, ginčijamam sprendimui apskųsti buvo taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas, o ne Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas.

Vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, ginčijamas sprendimas kartu su lydraščiu pareiškėjai išsiųstas jos nurodytu elektroninio pašto adresu 2020-10-14. Kadangi 2020-11-14 diena buvo nedarbo (šeštadienis), paskutinė vieno mėnesio termino diena skundui pateikti laikytina po nedarbo dienos einanti pirma darbo diena, t. y. 2020-11-16.

Kadangi pareiškėjos atstovas skundą teismui pateikė (pasirašė ir į Lietuvos teismų informacinę sistemą įkėlė) 2020-11-16, darytina išvada, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti, o atsakovo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Departamento priimto sprendimo teisėtumo

Sąlygas, kurioms esant įmonė išbraukiama iš patvirtintų įmonių sąrašo nustato Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01), taip pat ginčo teisinį santykį reglamentuoja Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-10-30 įsakymu Nr. 1V-890 (toliau – ir Aprašas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-04-01).

Į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių analizės, pareiškėja į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukta iki 2021-05-21 Departamento 2018-05-21 sprendimu.

Patvirtintų įmonių sąrašo paskirtis – nustatyti juridinius asmenis ir priimančiąsias įmones, į kurias atvykstantiems dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams taikomos supaprastintos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Įstatyme, šiems užsieniečiams kreipiantis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo (Tvarkos aprašo 2 punktas).

Įmonė išbraukiama iš patvirtintų įmonių sąrašo Įstatymo 63¹ straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais. Įstatymo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.

Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Pagal Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą, į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo (direktoriaus pavaduotojas K. P.) 2020-06-30 administracinio nusižengimo protokolu buvo nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis) 150 eurų bauda ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda įvykdyta (bauda sumokėta 2020-07-15), buvo praėję mažiau kaip vieneri metai skundžiamo sprendimo priėmimo dieną.

Teismas daro išvadą, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, egzistavo Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią pareiškėja negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Todėl atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė pagal kompetenciją ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.

Nors pareiškėja teigia, kad Departamentas, priimant ginčijamą sprendimą, turėjo įvertinti tokios taikomos priemonės proporcingumą, įtaką pareiškėjos ūkinei-komercinei veiklai, ypač dėl to, kad įmonė nubausta dėl vieno iš darbuotojų veiksmų, teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Aplinkybė, jog pareiškėjos darbuotojui taikyta administracinė atsakomybė, nereiškia, kad pareiškėjos, kaip įmonės, atžvilgiu, kitos priemonės negali būti taikomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ekonominės ar kitokio pobūdžio sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar tam tikri fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK (žr., pvz., 2011-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011). Be to, Įstatymas nenumato pareigos Departamentui, priimant sprendimą dėl įmonės išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo, papildomai įvertinti aplinkybes dėl tokios įmonės veiklos pobūdžio, finansinės būklės, o toks sprendimas priimamas nustačius pagrindą, jog įmonės įgaliotas asmuo yra nubaustas administracine tvarka, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.

Teismo vertinimu, Departamento taikyta priemonė – išbraukimas iš patvirtintų įmonių sąrašo, yra proporcinga, tokią priemonę numato Įstatymas, o ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai ateityje kreiptis dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu, norėdama vėl būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, prašymą įmonė gali pateikti tada, kai atitiks Aprašo 6 punkte nurodytus kriterijus, ir ne anksčiau nei praėjus vieniems metams nuo Tvarkos prašo 17 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo Departamento sprendimo išbraukti įmonę iš patvirtintų įmonių sąrašo priėmimo dienos.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento 2020-10-13 sprendimas Nr. (15/5-8)48U-25 dėl pareiškėjos išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais. Kadangi ginčijamas sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, netenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti palikti pareiškėją patvirtintų įmonių sąraše. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transvera“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis