- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2280-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11336-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15781-894/2011 pagal S. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatė nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo J. S. laikiną išlaikymą po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos (2011 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs išimtinai į vaiko interesus bei būtinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę, stabilesnę aplinką, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo netinkamą elgesį su ja, tokio elgesio įtaką vaikų normaliam vystymuisi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Ieškovė neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vaikų interesai nėra pažeisti. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. sprendimu buvo išspręsti šalių nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos, jo išlaikymo klausimai. Nors šalių santuoka yra nutraukta, iki 2011 m. birželio 21 d., kuomet ieškovė buvo paguldyta į ligoninę dėl psichinių sutrikimų, jos gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Atsakovas vaikais visada tinkamai rūpinosi, juos prižiūrėjo, dabar suruošia į mokyklą, lydėjo sūnų J. į rugsėjo pirmosios šventę, kurioje ieškovė nepasirodė. Ieškovė dėl savo ligos (šizofrenijos) nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, negali suteikti vaikams pilnaverčio gyvenimo, patenkinti jų poreikių, užtikrinti saugią socialinės aplinką. Vaikai yra prisirišę prie atsakovo. Sūnūs ieškovės yra nuteikinėjami prieš atsakovą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia vaikų interesus, sukelia jiems sunkius vidinius išgyvenimus. Atsakovas turi didesnes galimybes ir deda daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti teisės normose įtvirtintas pagrindines vaikų teises ir pareigas, sudaro geresnes sąlygas vaikams sveikai vystytis.
Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu yra būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Nevertinta, ar šiuo metu yra būtinas ir vaikams naudingas aplinkos pakeitimas iki ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas iš esmės, nes vaikai visada gyveno su atsakovu.
Nutartis priimta tik ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visais atvejais nagrinėjant ginčus dėl vaiko, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo pagrindą kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijas dėl išvados nagrinėjimu klausimu ir klausimą nagrinėti apie jį pranešus atsakovui žodinio proceso tvarka (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Nesant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, teismas negalėjo įvertinti ir nustatyti, kad vaiko interesai yra pažeidinėjami (CPK 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Neatsižvelgta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo pateiktas atsakovo ieškinys dėl gyvenamosios vietos nustatymo, gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kuriame taip pat yra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sūnų A. S. ir J. S. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra paskirtas 2011 m. rugsėjo 15 d.
Prašo panaikinti nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė dėl ligos negali pasirūpinti vaikais. Aplinkybę, kad liga ieškovei netrukdo rūpintis vaikais, sukurti jiems saugią aplinką visuomenėje, juos tinkamai auklėti ir prižiūrėti, patvirtina byloje esančios medikų išvados, vaikų auklėtojų, mokytojų pareiškimai, duomenys apie ieškovės išsilavinimą, turtinę padėtį, kiti įrodymai. Šalių vyresnysis sūnus A. S. turi bendravimo problemų, jo prasti socialiniai įgūdžiai dėl to, kad tėvas vaikui kelia per didelius reikalavimus, nepagrįstai jį kritikuoja, taiko netinkamus auklėjimo metodus. Atsakovas vaikų akivaizdoje žemina ieškovę, jo siekis vaikams įteigti netinkamą motinos vertinimą ir taip daryti įtaką vaikų gyvenamosios vietos parinkimui vertintinas kaip tėvo negebėjimas paisyti vaikų interesų. Ieškovė niekada savo noru nebuvo palikusi vaikų gyventi su tėvu, tačiau jausdama grėsmę savo sveikatai tik 2011 m. liepos 22 d. laikinai išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo ir nedelsdama kreipėsi pagalbos į įgaliotas institucijas. 2011 m. rugsėjo 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui notaro patvirtintą pareiškimą, prašydama jo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos išsikelti ir išsivežti mantą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui A. S., kurio jis neteikė, tik 2010 m. rugsėjo 28 d. antstolis iš atsakovo išieškojo 10 307,87 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas 2010 m. lapkričio mėn. pareikalavo šiuos pinigus jam grąžinti ir ieškovė, neapsikentusi grasinimų susidoroti, 2010 m. lapkričio 22 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą 10 150 Lt. Atsakovas yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, galimai priklausė ar priklauso nusikalstamam susivienijimui, todėl jo požiūris į berniukų auklėjimą nepriimtinas. Atsakovas neturi gyvenamojo būsto, gyvena ieškovei priklausančiame bute, todėl jį iškeldinus iš šio buto, jis negalės užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo J. S. laikiną išlaikymą po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos (2011 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
Atsakovas ginčija vieną iš paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių – J. S. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymą.
CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie šiuo metu esančius konfliktinius šalių santykius (šalių gyvenimas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nutraukus santuoką; atsakovo iškeldinimo procedūra; ieškovės išsikėlimas gyventi pas motiną). Dėl šalių nesutarimų vaikai patiria psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, galinčius turėti neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai ir raidai. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio J. S. interesus, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatė jo gyvenamąją vietą su ieškove, motyvuodamas tuo, kad tokiu būdu vaikui bus užtikrinama saugesnė, stabilesnė aplinka. Nors apylinkės teismas detaliau savo procesinio sprendimo nemotyvavo, tačiau byloje esantys duomenys ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad sūnaus J. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarauja vaiko interesams.
Atsakovas, nesutikdamas su pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, nurodo, kad ieškovė dėl ligos nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Teismas sprendžia, kad šiuos atsakovo teiginius paneigia ieškovės pateikti medicinos, ikimokyklinio ugdymo, mokymo įstaigų pareiškimai, patvirtinantys, jog ieškovė yra rūpestinga motina, tinkamai besirūpinanti savo vaikais. Atsakovui nepateikus įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti motinos gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas, teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų. Ieškovė pateikė įrodymus apie priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, jį iškeldinus iš ieškovei priklausančio buto. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo argumentus apie jo didesnes galimybes ir sudaromas geresnes sąlygas vaikams sveikai vystytis.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nesant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, teismas negalėjo įvertinti ir nustatyti, kad vaiko interesai yra pažeidinėjami. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius apie šalių nesutarimus, jų neigiamą poveikį vaikams. Ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu apylinkės teismas galėjo spręsti apie tai, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažinta vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, yra pažeidžiama. Darytina išvada, kad ieškovės pateiktų duomenų pakako procesiniam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, tuo tarpu Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada bus svarbi, sprendžiant šalių ginčą iš esmės.
Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sūnų A. S. ir J. S. laikinos gyvenamosios vietos su tėvu V. S. nustatymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo. Šis procesinis sprendimas buvo priimtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. išvadą Nr. 19-6-331 dėl A. S. ir J. S. gyvenamosios vietos nustatymo.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.