- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-205-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- K. U.
- Atsakovas
- I. U.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto K. U. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-667/2007 panaikinimo pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. U. prašė teismo (b.l.2-3) nutraukti santuoką, įregistruotą Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. U., gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. U. ((duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), paliekant santuokines pavardes: U. ir U.; nepilnamečių vaikų M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. U. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo išlaikymą M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki jų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad santuoka buvo sudaryta Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) Santuokoje gyvenant gimė du vaikai: M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai šiuo metu yra nepilnamečiai. Santuoka iširo dėl bendrų interesų nebeturėjimo, labai skirtingų charakterių ir požiūrių į gyvenimą. Nuo 2004 m. ieškovas gyvena Anglijoje, grįžti neketina. Vaikų išlaikymui siunčia pinigus. Su atsakove santykiai tapo tik formalūs, bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka neteko prasmės ir jos atkurti nebeįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 17 d. sprendimu (b.l. 44-47) ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą Kauno m. CMS (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo K. U. ir atsakovės I. U. ((duomenys neskelbtini)) dėl abiejų šalių kaltės, paliekant po santuokos nutraukimo šalims turėtas pavardes: U. ir U.. Nepilnamečių vaikų M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė pas jų motiną I. U. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš ieškovo K. U. išlaikymą M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 3,5 MGL dydžio kasmėnesines periodines išmokas iki jų pilnametystės. Santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, priteisė ieškovui K. U., o atsakovei priteisė 1/2 dydžio automobilio vertės – 250 Lt kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį. Priteisė iš atsakovės I. U. ieškovui K. U. 16,40 Lt už sumokėtą žyminį mokestį valstybei ir bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės I. U. valstybei 69,20 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendime nurodė, kad įvertinus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2004 m. kartu bendrai negyveno, nesirūpino vienas kitu, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Jų santuoka yra faktiškai iširusi ir netikslinga teismui skirti laiką jiems susitaikyti. LR Konstitucijos 38 str. 5 d. nuostata „sutuoktinių teisės šeimoje lygios“ reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Iš bylos matyti, kad abi šalys sutinka, kad jų santuoka būtų nutraukta. Teismas konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šalys nepateikė įrodymų, kad jos būtų siekusios sutvirtinti netvirtus šeimyninius santykius. Ieškovas Anglijoje susirado draugę jau šeimyniniams santykiams su atsakove nutrūkus, todėl tai nelaikytina jų santuokos nutraukimo priežastimi. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo valią teikti išlaikymą savo vaikams (po 350 Lt), įvertinęs atsakovės atsiliepime išdėstytą pageidavimą dėl didesnio išlaikymo priteisimo, nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nepriteistinas vaikams išlaikymas atsakovės prašoma pinigų suma, priteistinas išlaikymas ne konkrečia nekintama pinigų suma, o kintamu dydžiu, susietu su Lietuvoje nustatytu mažiausiu gyvenimo lygiu (MGL), tai yra po 3,5 MGL, kuris šiuo metu sudaro 455 Lt, kas atitinka tiek ieškovo turtinę padėtį, tiek vaikų poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant ieškovo atstovės pareikštą prašymą padalinti santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt, teismas priteisė automobilį ieškovui, o atsakovei priteisė pusė automobilio vertės. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovės siūlomas automobilio padalijimo būdas yra optimaliausias, atitinkantis bylos nagrinėjimo metu faktinę santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarką tarp šalių, nepažeidė kurio nors iš sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų teisių ar interesų, neprieštaravo viešajai tvarkai. Atsakovės atsiliepime nurodytų prašymų – priteisti jai 10 000 Lt neturtinę žalą ir padalinti 16 000 Lt vertės ieškovo įsigytą automobilį VW Passat, teismas netenkino, nes atsakovė nepareiškė priešieškinio, reikalavimo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, reikalavimą padalinti ieškovo turimą automobilį nepagrindė jokiais dokumentais, nepateikė jokių dokumentų, kad tokį automobilį turėjo ieškovas.
Šalies argumentai
Apeliantas K. U. apeliaciniu skundu prašo teismo (b.l.52-53) panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-667/2007 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš K. U. išlaikymą M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 350 Lt kas mėnesi periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pagal CK 3.192 str. teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi nustatyti vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Šakių rajono apylinkės teismas nenustatė nepilnamečių vaikų poreikių ir nemotyvavo, kodėl nustatytas išlaikymo dydis po 3,5 MGL kiekvienam vaikui. Šakių rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo 3,5 MGL dydžio priteisimo, neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas pastoviai vaikais rūpinosi, juos rėmė materialiai ir pats sutiko mokėti jų išlaikymui po 350 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis, įvertinęs savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Apeliantas teigia, kad įvertinus tai, kad ir atsakovė taip pat teikia tokio dydžio vaikams išlaikymą, nurodytų lėšų pilnai pakanka patenkinti jų poreikius tinkamai maitintis, apsirengti ir panašiai, leidžia užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Apelianto siūlomas mokėti išlaikymo dydis yra didesnis nei nustatytas minimalus gyvenimo lygis (130 Lt), kuris yra kaip orientacinis kriterijus, sprendžiant klausimą – kokį vaikas privalo gauti išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Teikti išlaikymą tokio dydžio, kurį nustatė teismas - po 3,5 MGL (455 Lt) kiekvienam nepilnamečiui vaikui, apeliantas neturi galimybės. Teismas taip pat neįvertino ir aplinkybės, kad apeliantas dar privalo išlaikyti savo mažametį sūnų M. U., gim. (duomenys neskelbtini) Anglijoje, ir į tai būtina atsižvelgti sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą. CK 3.198 str. 2 d. yra įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas – visi skolininko vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, ar jie santuokiniai ar nesantuokiniai, gimė iš tos pačios ar kitos santuokos. Teismas priteisdamas išlaikymui po 3,5 MGL kiekvienam nepilnamečiui vaikui M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidė įtvirtintą išlaikymo lygybės principą, nes savo sūnui M. U., gim. (duomenys neskelbtini), neturi galimybės suteikti tokio pat dydžio išlaikymą, kurį nustatė teismas dukrai (duomenys neskelbtini) ir sūnui (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l.57) nurodė, kad klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo palieka spręsti teismo nuožiūra, kadangi neturi duomenų apie K. U. gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.
Atsakovės I. U. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba Anglijoje, tačiau nei viena iš šalių tikslių duomenų pirmosios instancijos teismui apie savo pajamas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovo K. U. uždarbis per mėnesį yra 984,53 svarai (b.l.60-62), buto nuoma yra 459 svarai per mėnesį (b.l.63-64), augina sūnų N. U., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.65-67), kurio motina šiuo metu yra motinystės atostogose (b.l.68-70), patvirtina, kad apelianto pajamos atitinka pirmosios instancijos teismo priteistą vaikams išlaikymo dydį. Ieškovo K. U. sūnaus N. U. motina A. M. B. yra motinystės atostogose, t.y. gauna pajamų, todėl darytina išvada, kad taip pat išlaiko savo sūnų. Ieškovui K. U. visiems trims vaikams: M. U., gim. (duomenys neskelbtini), T. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. U., gim. (duomenys neskelbtini), skiriant po 3,5 MGL (455 Lt) išlaikymui, pačiam ieškovui pragyvenimui lieka daugiau negu 1000 litų. Taigi vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas gali skirti vaikų išlaikymui po 455 litus.
Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šalių dukra M. U. yra gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus T. U. – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 800 Lt. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė uždarbiauja užsienyje, į vaikų poreikių didėjimą, darytina išvada, kad vaikų išlaikymui iš K. U. pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė artimą pusei minimalios mėnesinės algos išlaikymo sumą – 455 Lt (3,5 MGL).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.