Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams P. K., D. K., R. J., G. B., G. B., V. U., R. U. dėl teisės statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovų sutikimo pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-02 nutartimi (t. 1, b.l. 187-189) patvirtino ieškovės L. D. bei atsakovų G. B., V. U. ir R. U. sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams P. K., D. K., G. B., R. J., G. B., V. U. ir R. U. dėl teisės pripažinimo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, atsakovų G. B., V. U. ir R. U. atžvilgiu nutraukė.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Statybos įstatymo 3 str. žemės sklypo savininkui įtvirtintos teisės būti statytoju įgyvendinimo be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal apeliantės pateiktus projektinius pasiūlymus, kuriuos parengė UAB „Conventus“, teisė jai priklausantį gyvenamjąjį namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 8-9) rekonstruoti ar perstatyti iš naujo be atsakovų, žemės sklypo bendraturčių (t.1, b.l. 10-11), sutikimo negali būti realizuota, kadangi minėti projektiniai pasiūlymai nepakankamai išsamūs ar informatyvūs. Teismo sprendimą apeliantė ginčija remdamasi netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu byloje, netinkamu byloje pateiktų įrodymu vertinimu bei įrodinėjimo naštos pasikirstymo taisyklių pažeidimu, kas lėmė neteisingos teismo išvados, jog atsakovų teisės ir interesai gali būti iš esmės pažeisti, susiformavimą. Tokių skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija ir įvertina.

CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-nutartis c.b. Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-390/2012). Atsižvelgiant į tai, bendraturtis turi teisę daryti fizinę įtaką bendrai valdomam daiktui (rekonstruoti pastatą) ar vykdyti statybas bendrame daikte (žemės sklype), tačiau tą daryti jis gali tik laikydamasis teisės normose nustatytų atitinkamų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Šioje vietoje pažymėtina, kad būsimo statybų proceso teisėtumą lemia ne vien tokio sutikimo gavimas, bet ir kitos sąlygos. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Šio įstatymo 6 str. 4 d. (kolegija vadovaujasi aktualia ginčo laikotarpiui įstatymo redakcija) nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir vėliau naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra tokios: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Taigi Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.).

Vadinasi, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 str., bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti to, kas tiesiogiai yra numatyta pačiu įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, ir ko laikytis statytojui jau savaime yra privalu, pripažintini pagrįstais. Atitinkamai saugių sąlygų sklypo bendraturčiams statybų procese užtikrtinimas, kaip ir apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos, yra įstatyminė statytojo pareiga, kurios laikymąsi kontroliuoja statybų priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos.

Norėdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statino rekonstrukcijos atveju - ir statinio bendratučių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. bei 8 d. 5 p. ir 6 p.). Neduodant tokio sutikimo dėl teismo pripažintų nepagrįstomis priežasčių, statytojui gali būti pripažinta teisė vykdyti statybas be bendrtaturčių sutikimo teismo sprendimu. Akivaizdu, jog tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p. t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) jiems pateikimas. Be to, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir jos atlikimo laikotarpį.

Bendraturčių valiai pareikšti taip pat yra įtvirtintos tam tikros principinės nuostatos. Jų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nustartis c.b. Nr. 3K-3-571/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė, siekusi gauti sklypo bendraturčių, su kuriais atitinkamų šio sklypo dalių naudojimosi tvarka buvo nustatyta ir plane pažymėta anksčiau (t.1, b.l. 10-11, 71-72, 84), sutikimą jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai (t.1, b.l. 50-52, 56, 62-67), ir tuo tikslu pateikusi atsakovams susipažinti projektuotojo UAB „Conventus“ parengtus projektinius pasiūlymus (t.1, b.l. 24-46), atsakovų sutikimo negavo. Šie projektiniai pasiūlymai, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra tinkamas bendraturčių informavimas apie apeliantės ketinimus pastatą rekonstruoti, todėl pirmosios instancijos teismas nevisiškai pagrįstai atsakovų sutikimo gavimo galimybę susiejo išimtinai su dar neparengtu statinio projektu, kurio sąvoka atskleista Statybų įstatymo 2 str. 27 d. Ar šie pasiūlymai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių situacijoje aiškūs ir pakankami, yra jau vertinimo dalykas. Savo pareigtą, kolegijos vertinimu, apeliantė įvykdė tinkamai. Ir priešingai, atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai priežastys, kurios raštu buvo įvardintos tik atsakovų atsiliepimuose į ieškinį, aiškiai nėra apibrėžtos ir konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo nenusako. Kadangi atsisakymas duoti sutikimą iš esmės yra apeliantės teisės į statybą ginčijimas, jis, kaip jau nurodyta, turi būti protingai motyvuotas, neapsiribojant vien galimomis prielaidomis, jog galėtų būti vienaip ar kitaip. Taigi šiame kontekste sutiktina su apeliantės pozicija, kad būtent sutikimo nedavusiems bendraturčiams teko pareiga įrodyti statybų proceso ar statybų rezultato ydingumą, realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau tokios savo pareigos sklypo bendraturčiai neįgyvendino (CPK 12 str. , 178 str.).

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į jų procesinių dokumentų turinį. Atsakovai savo atsisakymą duoti sutikimą vieningai grindė tik jiems kylančiomis abejonėmis, kad projektiniuose pasiūlymuose nenumatyti sklypo gerbūvio sutvarkymo darbai ir jų finansavimo šaltiniai, neaiškus atsakovų K. naudojamo sandėliuko bei visų atsakovų naudojamo lauko tualeto ir geriamo vandens šulinio likimas, galimai atsirasiančiais papildomais nepatogumais statybų metu patenkant į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas gretimame name bei nesaugia aplinka jų mažamečiams vaikams (t.1, b.l. 82-83,138-139, 142-143). Teismo posėdžio metu, formaliai deklaruodami neprieštaravimą dėl apeliantės noro pastatą rekonstruoti, savo atsisakymą duoti tam sutikimą vėlgi motyvavo neaiškiu jiems statybos būdu bei garantijų statybų procese nebuvimu, nes apeliantė gyvenanti ne Lietuvoje, taip pat esamo bei būsimo namo aukščio skirtumu ir pačios apeliantės asmeniniu nesuinteresuotumu statyti (namas parduodamas) (t.1, b.l. 181-183). Teisėjų kolegija įvardintų atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai argumentų svariais ir protingai motyvuotais nepripažįsta. Sklypo bendraturčių neabejotinai patiriami nepatogumai ar tam tikras diskomfortas statybų metu negali nulemti namo savininko teisės pagerinti namo techninę būklę, jame įsirengti visus šiuolaikinius buitinius patogumus (miesto vandentiekį, nuotekas, dujas), juo labiau, kaip patvirtinama nuotraukomis (t.1, b.l. 121-122, 147-149) bei VĮ Registrų centro išrašo duomenimis (t.1, b.l. 8-9), namo fizinis nusidėvėjimas yra net 67 proc. ir tokia bloga namo techninė būklė buvo užfiksuota dar 1993 metais (t.2, b.l. 23-24). Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte esama namo situacija taip pat apibūdinama kaip negarantuojanti gyventojų saugumo, nes nėra užtikrinamas paties statinio ir jo sudedamųjų dalių mechaninis atsparumas ir pastovumas (t.1, b.l. 27-28). Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad pagal įstatymą būtent statinio savininkui kyla civilinė atsakomybė be kaltės už žalą, atsiradusią dėl pastatų, jų konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitų jo trūkumų (CK 6.266 str.). Taigi apdairaus ir rūpestingo savininko elgesys reikalauja prižiūrėti savo turtą, juo rūpintis, laiku atlikti remontą, o esant poreikiui – ir jį rekonstruoti. Neremontuojamo statinio keliama grėsmė jame gyvenantiems asmenims, patiems atsakovams ar jų nepilnamečiams vaikams yra ne menkesnė, nei pats statybų procesas, kuris, kaip jau buvo nurodyta, yra reglamentuotas Statybos įstatymo ir kiti norminių aktų nuostatomis, yra prižiūrimas atitinkamų specialistų ir tarnybų. Todėl statybų metu sukeliami laikini nepatogumai patys savaime negali būti tapatinami su abstrakčių (aiškia neįvardintų) žemės sklypo bendraturčių teisių ar įstatymo saugomų interesų esminiu pažeidimu.

Be to, apeliaciniame skunde detaliai atsikirsta į kiekvieną atsakovų pastabą, su kuriomis iš esmės sutiko ir pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas ieškinio, t.y. kad projektiniuose pasiūlymuose (aiškinamajame rašte) yra pasisakyta ir dėl esamo statinio aukštingumo išsaugojimo (viršutinės stogo altitudės) (t,1, b.l. 29), ir dėl komunikacijų įrengimo vietos bei pajungimo tvarkos (t.1, b.l. 30), ir dėl sklypo, kurio dalyje bus nutiesti inžineriniai tinklai, būklės atstatymo (t.1, b.l. 31). Taip pat visiškai pagrįstai skunde apeliuojama ir į tai, kad projektiniuose pasiūlymuose nebuvo pagrindo pasisakyti dėl šulinio ar lauko tualeto, nes būsimos statybos niekaip neįtakos jų buvimo vietos ar esamos būklės, saugomos taip pat ir minėtomis Statybų įstatymo normomis, o dėl sandėliuko lems norminių aktų nuostatos, apibrėžiančios priešgaisrinę saugą. Savo suvaržytos galimybės statybos darbų atlikimo metu patekti į jiems priklausančio gyvenamojo namo patalpas atsakovai jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė. Atsakovų teiginiai, susiję su galimai nepakankama insoliacija, pabaigus statybas, t.y. teritorijos, pastatų ir patalpų apšvietimo tiesioginiais saulės spinduliais, paneigti apeliantės skundo argumentais bei byloje esančiais įrodymais (namų ir žemės sklypo planais, projektinių pasiūlymų vizualizacija bei nuotraukomis), kad ketinamas rekonstruoti namas yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje (įėjimas į namą išlieka rytų fasado dalyje, t.1, b.l. 28), todėl padidėjęs namo palėpės tūris bei plotas, nesikeičiant paties astato aukštingumui, objektyviai negali įtakoti saulės šviesos sumažėjimo į atsakovų patalpas. Taip pat apeliantė su savo skundu pateikė projektinius pasiūlymus rengusios bendrovės UAB „Conventus“ papildomus pasiūlymo sprendinių paaiškinimus, kuriuose, nekeičiant projektinių pasiūlymų esmės, yra išplėtoti sklypo sutvarkymo ir jo dangų atstatymo, lauko statinių (sandėliuko, tualeto ir šulinio) klausimai, nurodyta statybos darbų preliminari trukmė ir jų vykdymo vieta, aptarta darbų sauga (t.2, b.l. 14-22). Taigi į bylą pateikto projektinio pasiūlymo (su papildomais jo paaiškinimais) visiškai pakanka nuspręsti, kad apeliantės (sklypo bendraturtės) būsimi veiksmai esminio poveikio atsakovų teisėms ir interesams neturės (CPK 185 str.).

Tai konstatavus, priimtinas naujas sprendimas dėl ginčo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir apeliantei pripažintina teisė atlikti jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal UAB „Conventus“ parengtus projektinių pasiūlymų Nr. CS-0089-PP sprendinius be žemėse sklypo bendraturčių, atsakovų P. K., D. K., R. J. ir G. B. sutikimo. Faktas, ar šia teise naudosis pati apeliantė asmeniškai, ar kiti asmenys, jeigu namas su žemės sklypu būtų ateityje parduotas, sprendžiant tokį klausimą jai tebeesant namo savininke teisiškai nereikšmingas, taigi prielaidų remtis ir tokiu atsakovų atsikirtimų į ieškinį argumentu pirmosios instancijos teismas neturėjo.

Tačiau pasisakydamas dėl apeliantės reikalavimo pripažinti jai teisę kartu atlikti ir namo rekonstrukciją, ir naujo statinio statybas be atsakovų sutikimo, teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė tai, kad pati apeliantė nėra užtikrinta, kurio rezultato siekia. Kolegija šiame sprendime jau nurodė, kad gaunant bendraturčių sutikimą ar norint realizuoti statytojo teises be tokio sutikimo, kliūtis tam pašalinat teismo sprendimu, privalu nurodyti statybos paskirtį. Naujo statinio statyba ar esamo statinio rekonstravimas yra skirtingos statybos rūšys, kurių tikslai taip pat skirtingi (Statybos įstatymo 2 str. 17 d. ir 18 d.). Be to, UAB „Conventus“ projektiniuose pasiūlymuose parengė sprendinius būtent gyvenamojo namo rekonstravimui (statybos pobūdis – rekonstravimas), o ne naujo namo statybai, pažymėdamas, kad esant būtinybei šį vienbutį namą griauti, turi būti rengiamas techninis projektas naujai statybai (t.1, b.l. 24, 46). Todėl šioje dalyje ieškinys negali būti patenkintas, ir bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nepripažino apeliantei teisės į naujo statinio statybas be atsakovų sutikimo.

Ieškinį iš esmės patenkinus, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas (CPK 93 str. 5 d.). Žyminio mokesčio 139 Lt išlaidos (t.1, b.l. 7) kompensuotinos ieškovei pilnai, pritiesiant jas lygiomis dalimis iš visų atsakovų – P. K., D. K., R. J. ir G. B. (CPK 93 str. 1 d., 4 d. ). Taip pat ieškovė turėjo ir 5687,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t.1, b.l. 113-120, 173-174). Dalis šių išlaidų yra susijusios ir su kitiems atsakovams (G. B., V. U., R. U.) buvusiais pareikštais reikalavimais, kurie išspręsti teismo patvirtinta taikos sutartimi. Taikos sutarties 5 p. jos šalys susitarė viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlyginti ir teismas tokį susitarimą patvirtino (t.1. b.l. 188). Vadinasi, pačios apeliantės tiesiogiai siejamų su šia buvusio ginčo dalimi 2100 Lt (t.1, b.l. 173-174) išlaidų bei dalies ieškinio parengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų kompensavimo jai klausimas nekyla. Be to, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) taip pat priskiriamos bylinėjimosi išlaidų kategorijai (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir šalims atlyginamos taikant CPK 93 str. įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. CPK 98 str. yra nustatyta ne tik šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) šalims tvarka bei sąlygos, kurioms esant jos apskritai gali būti priteisiamos (įrodymai apie jų dydį bei prašymas jas priteisti turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), bet ir tokių išlaidų dydžio ribojimas Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytais dydžiais už kiekvieną teisinės paslaugos atlikimo veiksmą. Todėl sprendžiant dėl jų kompensuojamosios dalies, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į minėtų Rekomendacijų nuostatas. Tokiu atveju pagrįstomis galėtų būti pripažintos 2400 Lt ieškinio parengimo išlaidos (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2. p.) bei 480 Lt išlaidos už 4 val. advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 8.18. p, 9 p.). Minėta, kad dalis šių išlaidų - šią dalį kolegija nustato 15 proc. - taip pat tenka ir tam ginčui, kuris galiausiai buvo išspręstas taikiai. Taigi iš atsakovų P. K., D. K., R. J. ir G. B. lygiomis dalimis priteistina apeliantei 2448 Lt už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ([2400 Lt + 480 Lt] – [2880 Lt x 15 proc.]).

Iš viso iš atsakovų priteistina po 646,75 Lt ( [139 Lt + 2448 Lt] : 4) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų apeliantės L. D. naudai.

Pateikdama apeliacinį skundą, apeliantė sumokėjo 142 Lt žyminį mokestį (t.2, b.l. 10), šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovų pagal CPK 93 str. 1 d., 3 d., 4 d. nuostatas.

Į bylą yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme apeliantė sumokėjo 2550 Lt (t.2, b.l. 31-34) bei dar 650 Lt sumokėjo už atstovės susipažinimą su atsakovų atsiliepimu į apeliacinį skundą, teisines konsultacijas bei papildomų įrodymų rinkimą, jų bei rašytinių paaiškinimų teismui pateikimą. Dėl pastarosios 650 Lt sumos pažymėtina, kad jos kompensavimo klausimas apskritai nekyla, kadangi, įstatymo leidėjo valia, šalims apsikeitus procesiniais dokumentais, adresuotais apeliacinės instancijos teismui - apeliaciniu skundu ir atsiliepimu, paskesnis apsikeitimas procesiniais dokumentais, kuriuose būtų nurodomi atsikirtimo į priešingos šalies poziciją motyvai ar, juo labiau, nauji skundo ar atsiliepimo į jį argumentai, kaip jie būtų beįvardinti (rašytiniai paaiškinimai, dublikai ar pan.), nėra numatytas. Priešingai, sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui pasibaigus jau yra neleidžiama skundo papildyti kitais argumentais ar nurodyti tokias aplinkybes bei įrodymus, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (CPK 306 str., 3 d., 312 str., 314 str., 323 str.). Dėl šių nustatytų draudimų teisėjų kolegija neatsižvelgia nei į vienos šalies papildomus rašytinus paaiškinimus ar tuos įrodymus, kurie iš esmės yra susiję su naujų šalių ginčų po teismo sprendimo priėmimo atsiradimu.

Už apeliacinio skundo parengimą šaliai gali būti kompensuojama maksimali 2550 Lt suma (850 Lt MMM nuo 2012-08-01, Rekomendacijų 8.9. p.). Tokia suma apeliantei ir priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jos tinkamą procesinį elgesį, į ginčo sudėtingumą, reikalaujantį specialių žinių (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d., 98 str.). Iš viso iš kiekvieno atsakovo priteisina jai po 673 Lt ([2550 Lt + 142 Lt] : 4).

Kadangi ginčas išspręstas apeliantės naudai, atsakovams taip pat tenka pareiga atlyginti valstybei 46 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidas, ir 4,84 Lt pašto išlaidas apeliacinės instancijos teisme t.y. po 12,71 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį iš dalies patenkinti.

Pripažinti, kad L. D. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t.y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastato – gyvenamojo namo, adresu Žalioji g. 17 A, Vilniuje, esančio 0,0834 ha žemės sklype, rekonstrukcijai pagal UAB „Conventus“ parengtus projektinių pasiūlymų Nr. CS-0089-PP sprendinius be žemėse sklypo bendraturčių P. K., D. K., R. J. ir G. B. sutikimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš P. K., D. K., R. J. ir G. B. iš kiekvieno po 646,75 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų L. D. naudai.

Priteisti iš P. K., D. K., R. J. ir G. B. iš kiekvieno po 673 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų L. D. naudai.

Priteisti iš P. K., D. K., R. J. ir G. B. iš kiekvieno po12,71 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai.