- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-18
- Bylos Nr.
- II-1432-142/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Kęstučiui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – Agentūra) vyresn.inspektorius, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007-03-16 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą V. K. už savavalinę statinio statybą pažeidžiant Statybos įstatymo IV skirsnio 12 straipsnio 3 ir 4 punktus. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51² str. 1 d. (b.l.16-17).
Agentūros vyresn.inspektorius 2007-03-23 nutarimu V. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 1 d., padarymą skyrė 750 litų baudą (b.l.18)
Šalies argumentai
Skundu V. K. prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad sankasa sukasta seniai, dar iki atkuriant jo motinai nuosavybės teisę į žemę. Nuosavybės teisė motinai buvo atkurta 2003-01-29. Jis sankasos nesukasė. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje yra aerofotonuotrauka, daryta 2003, kurioje matyti padaryta sankasa. Todėl institucijos nuoroda, kad sankasą sukasė jis 2006 metais, yra nepagrįsta. Nurodo, kad gamtos suformuotas griovys nesusijungia nei su ežerais, nei su kitais vandens telkiniais, vandens užtvenkimas niekam nekliudo, sankasa padeda pervažiuoti į kitus sklypus, esančius kitoje griovos pusėje. Apribojimų ir draudimų atlikti kokius nors žemės darbus minėtuose motinai priklausančiuose sklypuose nėra. Žalos niekam nepadaryta, tai pažymėta ir institucijos nutarime. Institucija nei protokole, nei nutarime nenurodo, ar šį pavasarį, kai buvo rašomas protokolas, yra nustatytas vandens perteklius griovyje, nes to ir nebuvo. Akte institucija nenurodė vandens lygio griovoje. Daro išvadą, kad institucija tokių faktų negalėjo nustatyti ir užfiksuoti, nes nei vandens pertekliaus pavasario polaidžio metu, nei grėsmės žalai atsirasti nebuvo. Žalos nebuvo padaryta ir praeityje. Teigia, kad institucija nevykdė teismo 2007-03-09 nutarties nurodymų, t.y. institucija nenurodė, koks specialus teisės aktas reikalauja iš statytojo turėti projektą bei statybos leidimą tokiems statiniams statyti. Statybos įstatymo 12 str. 3 ir 4 dalys yra bendro pobūdžio. Institucija turėjo nurodyti specialų teisės aktą, reikalaujantį sankasai kasti turėti tiek projektą, tiek leidimą. Tokių teisės normų institucija neįvardijo, tik protokole ir nutarime nurodė, kad tokie dokumentai reikalingi, nes tokie statiniai nepakliūna į nesudėtingų statinių sąrašą, esantį STR 1.01.07:2002. Mano, kad projektas ir leidimas statybai būtų reikalingas tik tuomet, jeigu jis būtų įrašytas į sąrašą statinių, kuriems statyti tokie dokumentai yra reikalingi. Institucija turėjo atsižvelgti į minėto reglamento skyrių, kuris apibūdina statinius nesudėtingais ne tik pagal jų pavadinimus, bet ir pagal tokių statinių požymius. Absurdiška teigti, jog projektas ir leidimas reikalingas paprastam grioveliui kasti, vien dėl to, kad jo nėra STR 1.01.07:2002 sąraše. Vadovaujantis minėtu reglamentu sankasa priskirtina prie nesudėtingų I grupės statinių, todėl tokiam statiniui nereikalingas nei projektas, nei leidimas. Teigia, kad institucija privalėjo vadovautis ir kitais reglamentais: STR 2.03.03:2005, STR 2.02.06:2004, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė. Paaiškino, kad jis tik sutvirtino sankasą, supylė ir užlygino 10-15 kubų žemės, kad būtų geresnis pravažiavimas ir geresnis vandens pratekėjimas. Sankasa buvo jau nuo kolūkių laikų, tai patvirtina aeronuotrauka. Tėvas įstatė vamzdį 1991 metais. Tvenkinys taip pat nuo senų laikų yra, jame yra žuvies. Į tvenkinį vanduo ateina 3 grioviais iš miško, toliau griova eina per Ališauskienės žemę, už kelio Čiobiškis-Širvintos nuteka į Musės upę. Ž. padarė naują sankasą viename iš tų griovų. Paaiškino, kad pervažą jis remontuoja kas trys metai, nes ji netvirta, kadangi buvo įrengta netvirtai, irsta ir dėl gamtos poveikio. Prašė nutarimą panaikinti, nes sankasą pastatė ne jis, jis tik ją remontavo.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad V.K. remontavo užtvanką, tai patvirtino jo pakviesti liudytojai. Tai, kad užtvanka buvo remontuojama, rodo, kad ji pastatyta blogai. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 p. remontas irgi yra statyba. Statinį priskyrė prie užtvankos, nes natūralia griova link Musės upės vyksta vandentaka ir patikrinimo metu buvo nustatyta, jog V.K. ją patvenkė, pakėlė vandens lygį. Užtvanka supilta nuo seno, bet ji pastoviai remontuojama, o tai yra statyba. Prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2006-11-24 VĮ Vilniaus regiono keliai „Širvintų KT“ viršininkas pranešė apie užtvanką Virvyčių kaime, Širvintų rajone. Patikrinus buvo nustatyta, kad pilietis V. K., Virvyčių kaime, Širvintų rajone, nuosavame žemės sklype, natūraliai gamtos suformuotoje griovoje, kuri prasideda nuo Bareikiškių miško ir eina žemyn platėdama Musės upės link, kuria vyksta vandentaka (STR 2.02.06:2004, 2.211 p.), pastatė žemių užtvanką, sustabdančią griova vykstančią vandentaką, ir pakėlė vandens lygį (STR 2.02.06:2004, 9,187 p.). Kadangi minėtas inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 1 skirsnis 2 str. 9 p.) nepakliūna į nesudėtingų statinių sąrašą (STR 1.01.07:2002), todėl V. K. atstatydamas sugriautą užtvanką, vadovaudamasis Statybos įstatymo ketvirto skirsnio 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktais, turėjo parengti ir patvirtinti statinio projektą bei gauti statybos leidimą. Neatlikęs šių veiksmų V. K. pažeidė statybos įstatymo 1 skirsnio 2 str. 71 punktą (savavališka statinio statyba – neturėjo Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo).
LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (Administracinė byla Nr. 112-03, Administracinių teismų praktika Nr.4, psl.62-64; Nr. N12-1165-04; Nr.N16-1972/2006).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad pervaža per griovą pastatyta jau seniai apie 1991 metus, to neneigė ir institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas. Iš institucijos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad neturėdamas reikiamos dokumentacijos atliko užtvankos (kaip aiškina V. K. – pervažos) remonto darbus. Nutarime esantis pažeidimo aprašymas suponuoja išvadą, kad V. K. padarytas trunkamas teisės pažeidimas yra pabaigtas – užtvanka suremontuota. Todėl administracinė nuobauda už užtvankos remontą neturint reikiamos dokumentacijos V. K. gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo užtvankos remonto darbų pabaigimo dienos.
Tačiau kada tiksliai V. K. atliko užtvankos remonto darbus teisės pažeidimo medžiagoje duomenų nėra. V. K. Agentūros 2007-01-08 nutarimu jau buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 1 d., padarymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-03-09 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-710-18/07 (b.l.11-12) dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nebuvo konkrečiai nurodyta kada ir kokio teisės akto nuostatas pažeidė V. K., Agentūros 2007-01-08 nutarimas Nr.10.1-2-07 buvo panaikintas ir byla grąžinta Agentūrai nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad svarbu nustatyti, kada V. K. atliko veiksmus, sudarančius LR ATPK 51² str. 1 d. pažeidimo sudėtį, nes tai turi įtakos sprendžiant, ar nėra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Nagrinėdama bylą iš naujo Agentūra minėtų teismo nustatytų trūkumų nepašalino, t.y. nenustatė, kada tiksliai V. K. atliko veiksmus, sudarančius LR ATPK 51² str. 1 d. pažeidimo sudėtį. Ši aplinkybė nebuvo išsiaiškinta ir 2007-05-02 teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada V. K. baigė remonto darbus, t.y. kada jis baigė daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, todėl neįmanoma patikrinti, ar nuobauda V. K. paskirta laikantis nuobaudos skyrimo terminų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įpareigotini surinkti ir pateikti teismui visus įmanomus įrodymus (rašytinius įrodymus, kviesti liudytojus), kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikslų užtvankos remonto atlikimo laiką.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įpareigoti V. K. ir instituciją, priėmusią nutarimą, surinkti įrodymus dėl V. K. atlikto užtvankos, esančios V. K. nuosavame žemės sklype Virvyčių kaime, Širvintų rajone, remonto konkretaus laiko.
Bylos nagrinėjimą atidėti 2007-06-07 14⁰⁰ val.