Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-152-278/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2A-152-278/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-152-278/2012

Teisėja B. Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01777-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3;78.2.1; 99.1.1; 99.7; 114.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2684-223/2011 pagal E. S. ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau- UAB) „Ūkio banko lizingas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, akcinei bendrovei (toliau – AB) TEO LT, UAB „Creditreform Lietuva“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, AB SEB bankui, AB Danske Bank AS Lietuvos filialui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad dėl tarpusio nesutarimų su atsakovu D. S. daugiau nei du metus gyvena atskirai, santuoka, sudaryta 2004-05-19, yra iširusi. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti kas mėnesį po 400 Lt bei 28 000 Lt įsiskolinimą nuo 2008-03-18 iki 2011-03-18; padalinti santuokoje įgytą turtą: automobilį Mersedes Benz 190 priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, o automobilį AUDI 80- asmeninėn atsakovo nuosavybėn, skolinius įsipareigojimus, kurie yra atsakovo vardu, skirti atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abi šalys elgėsi šeimoje netinkamai, konfliktai tarp sutuoktinių prasidėjo ir santykiai tarp jų nutrūko dėl kai kurių jų būdo bruožų, gyvenimo įpročių, abipusio nesupratimo. Konstatavo, jog sutuoktiniai gyvena atskirai, santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, todėl šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma. Nurodė, kad atsakovas su pasiūlytu turto padalinimo būdu sutinka, prieštaravimų dėl turto vertės nereiškia, siūlomas turto pasidalijimas nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinų interesų, atitinka įstatymų reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad nepilnamečių vaikų G. ir M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka jų interesus, nes šalių vaikai gyvena ieškovės tėvams priklausančiame name, juose yra tinkamos buitinės sąlygos jiems saugiai augti. Nurodė, jog nors atsakovas teismo posėdžio metu ir išreiškė norą, kad dukters G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, prašymas netenkintinas, nes tokiu atveju šalių dukros gyventų atskirai. Be to, atsakovas anksčiau nereiškė reikalavimo dėl to, kad dukra G. gyventų su juo, todėl nebuvo patikrintos jo buitinės gyvenimo sąlygos. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 200 Lt per mėnesį, todėl kyla pagrįsta abejonė iš kokių lėšų išlaikytų dukrą. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis invalidumo ar sveikatos problemų, netinkamai vykdo tėvo pareigą išlaikyti vaikus, nes nesiima jokių priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei sudaryti galimybę teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas darė išvadą, kad lengvabūdiškas požiūris į savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nėra pagrindas priteisti iš jo mažesnį išlaikymą bei įsiskolinimą nei prašo ieškovė. Nurodė, kad atsakovas pats pripažino, kad jo teikta materialinė parama vaikams buvo epizodiška, tuo tarpu, kai išlaikymas vaikams turi būti teikiamas stabilus, konkretaus dydžio ir kiekvieną mėnesį. Konstatavo jog pramogavimas su vaikais, epizodinis dovanėlių pirkimas ir panašūs atsitiktiniai veiksmai negali būti prilyginti pilnaverčiam vaikų išlaikymui. Nurodė, jog santuokos metu ieškovė ir atsakovas yra sudarę paskolos sutartis, turi įsiskolinimų AB TEO LT, pagal kredito (paskolų) sutartis gautos piniginės sumos vienokia ar kitokia apimtimi buvo naudojamos jų bendroms reikmėms, t.y. perkami baldai, daromas remontas, naudojamasi internetu ir pan., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą jog kreditoriniai įsiskolinimai yra solidarios šalių prievolės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą dalyje – nutraukti santuoką tarp šalių dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008-03-18 iki 2011-03-18 priteisimo ir toje dalyje ieškinį atmesti bei perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas yra prieštaringas, nes aprašomojoje dalyje teismas nustatė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o rezoliucinėje dalyje konstatavo, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Tai aiškiai prieštarauja teismo sprendimų surašymo normoms ir iš esmės pažeidžia jo teises į teisingą civilinį procesą bei turi įtakos sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą. Teigia, jog sprendimas nepagrįstas dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir įsiskolinimo paskaičiavimo, nes visą laiką rūpinosi šeima, rėmė materialiai ieškovę – mokėjo už jos mokslą, pirko jai rūbus, dovanas, išlaikė abi dukras. Mano, jog teismas visiškai neįvertino jo sudėtingos turtinės padėties, esamų ir jo dengiamų įsiskolinimų dydžio bei realios galimybės teikti vaikams materialinę pagalbą. Teigia, jog priteistos piniginės sumos yra neadekvačios gaunamoms pajamoms bei vaikų poreikiams. Sutinka teikti dukroms materialinį išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad jis neteikė materialinės pagalbos vaikams, todėl nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-03-18 iki 2011-03-18.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad išlaikymo dydis, kurį atsakovas sutinka mokėti nepilnamečiams vaikams yra akivaizdžiai per mažas užtikrinti net būtiniausius nepilnamečių dukrų poreikius, todėl prieštarauja vaikų interesams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių negauna pajamų bent minimaliausiems vaikų poreikiams patenkinti. Nurodo, kad teismas įvertino visas išlaidas reikalingas vaikų poreikiams ir pagrįstai priteisė ne tik išlaikymą iki pilnametystės, bet ir įsiskolinimą už 3 metus. Teigia, jog atsakovas jokio išlaikymo už išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį vaikams neteikė, nes iš nurodomų gaunamų 200 Lt pajamų negalima užtikrinti normalaus pragyvenimo net sau pačiam, todėl teiginiai, kad dar teikė pilnavertį išlaikymą vaikams yra neįtikėtini ir nelogiški.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Analogiškos sutuoktinių kaltės nustatymo taisyklės turi būti taikomos ir tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko su atsakovo teiginiais, kad santuoka iširo ir esant jos kaltei, sutuoktinio nurodytų teiginių neneigė ir prašė teismą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (1 t., b. l. 187-188). Sprendimo aprašomojoje dalyje teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kadangi sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, esant pagrindui, pakeisti santuokos nutraukimo priežastį, konstatuojant jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą ir priteisdamas iš atsakovo dukterų G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal sveikatos būklę atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas ir skirti lėšų vaikų išlaikymui. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. S. neginčija savo prievolės išlaikyti nepilnametes dukras ir neprieštarauja, kad išlaikymas būtų priteistas, tačiau nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas dirba UAB “Aidinta” ir UAB “Argsimus”, tačiau jo mėnesinės gaunamos pajamos pagal VSDFV skelbiamus duomenis yra 100 Lt (1 t., b.l. 123-125). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo gaunamų pajamų dydį, nes pats atsakovas nurodo, jog sutinka teikti išlaikymą dukterims kas mėnesį po 150 Lt. Be to, pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas yra UAB “Aidinta” direktorius, todėl pagal sveikatos būklę, amžių D. S. turi galimybes gauti pakankamą darbo užmokestį, galintį patenkinti paties bei būtiniausius vaikų poreikius (2 t., b.l. 31-38). Nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra minimali alga, o pagal byloje esančius duomenis šalys registruotino nekilnojamojo turto neturi, santuokoje įgytus automobilius yra pasidaliję, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda (1 t., b.l. 10, 2 t., b.l. 39-41, 44). Įvertinus šalyje susidariusią ekonominę situaciją, kas galimai dalinai riboja atsakovo galimybes vystyti verslą ir gauti didesnes pajamas nei minimali alga, kolegija daro išvadą, jog teikti dukroms išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, atsakovas šiuo metu neturi galimybių. Įvertinus nepilnamečių dukterų amžių, jų poreikius, kolegija konstatuoja, kad G., gim (duomenys neskelbtini), poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga ne daugiau 600 Lt, o M., gim. (duomenys neskelbtini), apie 500 Lt. Nors ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis dukterimis, o atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo prievolės išlaikyti vaikus vykdymo, tačiau įvertinus, jog D. S. neturi pakankamai pajamų, kiekvieno nepilnamečių vaiko išlaikymui priteistas 400 Lt išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, mažintinas iki 300 Lt. Pažymėtina, kad pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas (CK 3.201 str.).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Iš ieškovės E. S. ieškinio matyti, kad nuo 2009 m. sausio mėnesio nepilnametes dukteris ji išlaikė viena. Nors atsakovas teigia, kad jis vaikams teikė išlaikymą maistu, dovanomis ir kt., konstatuoti jog teiktas išlaikymas buvo pastovus, nėra pagrindo. Kadangi atsakovas D. S. savo teiginių nepagrindė, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad iš D. S. priteistinas įsiskolinimas. Kadangi ieškovė pati nurodė nuo kurio momento ji viena išlaikė vaikus, todėl konstatuotina, jog teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina 2009-01-01. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-03-18, ieškovė E. S. teismui nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas, buvusius dukterų poreikius, todėl ieškovės teiginius, jog vaikų išlaikymui kas mėnesį buvo skiriama po 800 Lt ir todėl iš atsakovo priteistinas 28 000 Lt įsiskolinimas, kolegija vertina kritiškai. Atsižvelgus jog vaikai minėtu metu buvo mažesni, todėl neatmestina jog jų poreikiai, lyginant su šiuo metu taip pat buvo mažesni, kokio dydžio lėšas minėtu metu skyrė pati ieškovė, duomenų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui iš atsakovo priteistą įsiskolinimą sumažinti, priteisianti įsiskolinimą po 150 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai nuo 2009-01-01 iki 2011-03-20, viso 8 000 Lt (150 x 2 x 26 mėn. 20 d.).

Dėl paminėtų motyvų, sprendimas keistinas.

Kadangi ieškovei buvo teikiama valstybinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, todėl ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 33 Lt žyminis mokestis už ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir 51 Lt turto padalijimą, 240 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 108 Lt už išlaikymą priteisimą, 80 proc., kas sudaro 361,10 Lt, išlaidų už teisinės pagalbos ieškovei suteikimą bei 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1, 14, 74, CPK 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą E. S. yra sumokėjusi 600 Lt. Kadangi D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo E. S. naudai priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 24; CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir sprendimą minėtose dalyje išdėstyti sekančiai:

Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2004 m. gegužės 19 d. sudarytą ir įrašo Nr. 167 įregistruotą santuoką tarp E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti iš D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių G. S., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus Lt) periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2011-03-21 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti E. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį kiekvienai po 150 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 20 d., viso 8 000 Lt ( aštuonis tūkstančius Lt) abiems vaikams, išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti E. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 432 Lt (keturis šimtus trisdešimt du Lt) žyminio mokesčio ir 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (į. k. 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir 361,10 Lt (tris šimtus šešiasdešimt vieną Lt 10 ct) už antrinę teisinę pagalbą, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (į. k. 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt (du šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė