- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- AS-525-222-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00053-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS PERVEŽIMAI“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“, uždarajai akcinei bendrovei „LIMARKO“, uždarajai akcinei bendrovei „Limarko jūrų agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei „AFALITA“, uždarajai akcinei bendrovei „Amber Bay“, Lietuvos ir Latvijos uždarajai akcinei bendrovei „ASTRAMARA“, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC FORWARDING AND SHIPPING“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltnautic Shipping Ltd“, uždarajai akcinei bendrovei „BPA“, uždarajai akcinei bendrovei „FERTIMARA“, uždarajai akcinei bendrovei FREGATŲ APTARNAVIMO AGENTŪRAI, uždarajai akcinei bendrovei „GREEN TERMINAL“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei „JŪRTRANSA“, uždarajai akcinei bendrovei „JŪRŲ AGENTŪRA FORSA“, uždarajai akcinei bendrovei KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJAI, „BEGA“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“, uždarajai akcinei bendrovei „LIMARKO“, uždarajai akcinei bendrovei „Limarko jūrų agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei „AFALITA“, uždarajai akcinei bendrovei „Amber Bay“, Lietuvos ir Latvijos uždarajai akcinei bendrovei „ASTRAMARA“, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC FORWARDING AND SHIPPING“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltnautic Shipping Ltd“, uždarajai akcinei bendrovei „BPA“, uždarajai akcinei bendrovei „FERTIMARA“, uždarajai akcinei bendrovei FREGATŲ APTARNAVIMO AGENTŪRAI, uždarajai akcinei bendrovei „GREEN TERMINAL“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei „JŪRTRANSA“, uždarajai akcinei bendrovei „JŪRŲ AGENTŪRA FORSA“, uždarajai akcinei bendrovei KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJAI „BEGA“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“, uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS TRANSLIT“, uždarajai akcinei bendrovei Jūrų agentūrai „Lepūnas“, uždarajai akcinei bendrovei „LITMA“, uždarajai akcinei bendrovei „MK LAIVYBA“, uždarajai akcinei bendrovei „Nordis Shipping Service“, uždarajai akcinei bendrovei „NURMINEN MARITIME“, uždarajai akcinei bendrovei „Okeaninių konteinerių servisas“, uždarajai akcinei bendrovei „PASSAT“, uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namams „SKELMĖ“, uždarajai akcinei bendrovei „UNITEK“, uždarajai akcinei bendrovei „VAKARŲ LAIVŲ AGENTAI“, uždarajai akcinei bendrovei „UOSTO VARTAI“, uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei „VOLFRA – KLAIPĖDA“, uždarajai akcinei bendrovei „WM H. MULLER & CO“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria Konkurencijos taryba nutarė: pripažinti, kad pareiškėjas, sudarydamas draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises bei pareigas); įpareigoti pareiškėją nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar būtų tęsiamas (Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises bei pareigas); už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti piniginę baudą pareiškėjui UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ – 1 861 900 Lt (Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises bei pareigas); įpareigoti pareiškėją per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises bei pareigas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą.
Nurodė, kad jo veiklos vykdymui objektyviai būtina turėti stabilias ir pakankamas apyvartines lėšas. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini). Todėl, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ nebegalėtų vykdyti klientų pateikiamų užsakymų, o tai gali nulemti pareiškėjo nemokumą. Tokiu atveju suinteresuoti asmenys galėtų inicijuoti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimą. Pabrėžė, kad turi (duomenys neskelbtini). Be to, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, pareiškėjas būtų priverstas dėl sumokėtos baudos išieškojimo kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi, be kita ko, patenkino prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3.6 punkto galiojimą.
Nustatė, kad pareiškėjas su banku yra sudaręs kreditavimo sutartį, pagal kurią bylos nagrinėjimo dienai yra negrąžinta didelė kredito dalis. Nutarimu pareiškėjui paskirta bauda yra itin didelė ir galėtų sukelti didelių sunkumų pareiškėjui, jam vykdant turimus finansinius įsipareigojimus, dėl to galėtų kilti žala ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir tretiesiems asmenims (pvz. pareiškėjo klientams, darbuotojams). Pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas sumokėtų paskirtą baudą, nesulaukęs, kol teismas išnagrinės inicijuotą bylą dėl ginčijamų Nutarimo dalių teisėtumo, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis būtų apsunkinta. UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ komercinės veiklos vykdymas būtų sudėtingas, negalint disponuoti 1 861 900 Lt dydžio lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais ir tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo 3.6 punkto nevykdymas. Tokią išvadą teismas padarė, papildomai atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką (bylos Nr. AS2-272/2006, AS438-06/2008, AS261-296/2008, AS438-354/2009, AS438-473/2009, AS525-222/2010).
II.
Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS556-174/2009, AS63-253/2009, AS525-215/2011), pabrėžia, jog Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas iš esmės yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl jo galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais.
2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS858-440/2010, AS858-13/2011, AS525-215/2011), subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir šį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius šios grėsmes įrodymus, t. y. kad tokia grėsmė realiai egzistuoja. Teigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo sunkios jo finansinės padėties, kuri patvirtintų, kad, nesustabdžius paskirtų baudų mokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo komercinės veiklos vykdymą ar sukeltų jam neigiamas pasekmes. Pažymi, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie iš banko paimtą kreditą negali būti laikomi objektyviai patvirtinančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę. Be to, pareiškėjo veikla 2010 metais buvo pelninga.
3. Nurodo, jog, remiantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki šešių mėnesių, todėl ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iš karto.
4. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl būtinybės laikinai sustabdyti Nutarimo dalies galiojimą, kadangi teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo, sumokėjus Nutarimu paskirtą baudą, nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai, nelaikytini objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
5. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo sumokėtos baudos būtų grąžintos be naujų bylų iškėlimo teisme.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Nurodo, jog išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina tai, kad Nutarimo vykdymas gali nepagrįstai apsunkinti pareiškėjo finansinę padėtį ir veiklos galimybes, sukelti nemokumo grėsmę, priversti ne laiku mokėti darbo užmokestį darbuotojams ar vykdyti mokestines prievoles, nes (duomenys neskelbtini).
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (bylos Nr. AS143-89/2011, AS438-354/2009 ir kt.) taip pat ne kartą pripažino, jog skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo nevykdymas. Šiuo atveju nepatenkinus pareiškėjo prašymo, būtų pažeistas proporcingumo principas, nes būtų sukeltas pavojus tolesniam komercinės veiklos vykdymui. Šią išvadą patvirtina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostatos.
3. Pabrėžia, jog jam paskirtos baudos sumokėjimas, prieš tai neatlikus baudos paskyrimo teisėtumo patikros, nepagrįstai apsunkintų pareiškėjo tiesioginės veiklos vykdymą, padarytų neproporcingai didelės žalos. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini). Teigia, jog, (duomenys neskelbtini).
4. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS261-296/2008), pažymi, jog jam sumokėjus didelę baudą, būtų susiduriama su dar didesniais finansiniais sunkumais – sutrukdyta naudotis apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolių, tokia situacija sukeltų naujus teisinius ginčus. Be to, administracinių teismų praktika patvirtina ir tai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas patirtų papildomų bylinėjimosi bei laiko sąnaudų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LIMARKO“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Nurodo, jog neįžvelgia tiesioginio ryšio tarp Konkurencijos tarybos nutarimų dėl piniginių baudų ūkio subjektams taikymo ir viešojo intereso. Pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnis atsakovui suteikia teisę ne tik skirti pinigines baudas, bet ir imtis kitų priemonių, siekiant atkurti ir apsaugoti nuo pažeidimų nukentėjusių subjektų teises ar imtis kitų priemonių, siekiant atkurti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (bylos Nr. AS146-310/2011, AS858-206/2010, AS438-473/2009 ir kt.) taip pat ne kartą pripažino, jog Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo nevykdymas.
2. Teigia, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimų dėl piniginės baudos skyrimo galiojimą, turėtų būti tenkinamas visada, kai pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės laidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog, prašymo nepatenkinus, pareiškėjui galėtų kilti finansinių sunkumų grėsmė. Pabrėžia, kad Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas specifinis reguliavimas, remiantis kuriuo skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ši nuostata sietina su tikslu nedelsiant užkirsti kelią tam, kad neteisėti sutarimai darytų žalą tretiesiems subjektams, tačiau visiškai nelogiška, kad nutarimu paskirtą baudą, nepaisant potencialaus nutarimo neteisėtumo, vis tiek reikia sumokėti, nelaukiant galutinio teismo sprendimo.
3. Pažymi, jog įstatymas, apribojantis (ir netgi tam tikram laikui panaikinantis) juridinio asmens teisę naudotis nuosavomis lėšomis, remiantis viešojo administravimo institucijos sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas teisme, laikytinas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį. Kitaip tariant, Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis trukdo ūkio subjektams naudotis nuosavybe, nors tokio trukdymo pagrindas yra vienos iš viešojo administravimo institucijų sprendimas, kurio teisėtumas yra užginčytas.
4. Nurodo, kad baudos sumokėjimas, ypač remiantis teismui apskųstu viešojo administravimo institucijos sprendimu, visuomet sukels neigiamas finansines pasekmes. Todėl teismas šią ir kitas analogiškas bylas turėtų spręsti, taikydamas prezumpciją, jog Konkurencijos tarybos nutarimų dalių, kuriomis paskiriamos baudos, vykdymo nesustabdymas visais atvejais sukelia pareiškėjams neigiamas finansines pasekmes, nebent Konkurencijos taryba įrodytų, kad tokios pasekmės tikrai nebus sukeltos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LIMARKO“ atsiliepimas į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas jo atžvilgiu priimtas Konkurencijos tarybos Nutarimo dalis ir, be kita ko, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą.
Pareiškėjas šį savo prašymą iš esmės motyvavo tuo, jog Nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas galėtų turėti neigiamos įtakos jo veiklai, bendrovė nebegalėtų vykdyti klientų pateikiamų užsakymų, o tai gali nulemti pareiškėjo nemokumą. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino ir laikinai sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3.6 punkto galiojimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. AS62-459/2011, AS822-103/2009), sprendžiant nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Remiantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus tokią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Nutarimo rezoliucinės dalies 3.6 punktu pareiškėjui paskirta 1 861 900 Lt dydžio bauda. Kaip jau minėta, pareiškėjas šios Nutarimo dalies laikino sustabdymo būtinybę grindžia tuo, kad baudos sumokėjimas sutrikdytų jo veiklą, lemtų jo nemokumą, kadangi veiklos vykdymui būtina turėti didelį kiekį apyvartinių lėšų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (bylos Nr. AS858-440/2010, AS858-13/2011), jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Taigi subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Kitaip tariant, byloje turi būti pateikti įrodymai, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja. Papildomai pastebėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A502-369/2009), vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo.
Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009).
Pareiškėjas, pagrįsdamas būtinybę stabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3.6 punkto galiojimą, teismui pateikė įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini)ą. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos kartu su atskiruoju skundu pateikta UAB „BALTIJOS PERVEŽIMAI“ 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina pareiškėjo finansinę būklę tik pasibaigus 2010 metams, be to, ji negali paneigti jau nustatytų aplinkybių dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir būtinybės turėti apyvartinių lėšų, siekiant tinkamai vykdyti pareiškėjo veiklą.
Be to, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bauda yra pakankamai didelė ir galėtų sukelti didelių sunkumų pareiškėjui, jam vykdant turimus finansinius įsipareigojimus, tai galėtų sukelti žalos ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir tretiesiems asmenims, inter alia, pareiškėjo partneriams ir klientams, Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas Nutarimo nevykdymas (bylos Nr. AS858-206/2010, AS438-473/2009). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste taip pat darytina išvada, jog, nesustabdžius Nutarimo rezoliucinės dalies, kuria pareiškėjui paskirta 1 861 900 Lt dydžio bauda, galiojimo, būtų sukelti didesni padariniai nei laikinai sustabdžius šios Nutarimo dalies galiojimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės vienareikšmiškai sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą patenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtino, jog, laikinai nesustabdžius Nutarimo rezoliucinės dalies 3.6 punkto galiojimo, pareiškėjui iškiltų didelių finansinių sunkumų grėsmė bei būtų sutrikdyta jo veikla.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs jam pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į aktualią administracinių teismų praktiką, pagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.