- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-42/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- K. R. T.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. R. (T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5417-232/2010 pagal ieškovo K. R. T. (K. R. T.) ieškinį nurodytai atsakovei dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. R. T. ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašė priteisti iš atsakovės J. R. 108 961,70 Lt ieškovo sumokėtos paskolos, palūkanų ir turėtų išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-12 l.; 2 b. t., 1-12 l.).
Nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau – Sutartis), pagal kurią gyvenamasis namas, kurio statybai ieškovas ir atsakovė pagal 2002 m. lapkričio 22 d. valstybės tarnautojo paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1) bei 2004 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2) paėmė paskolą kaip solidarūs bendraskoliai, po santuokos nutraukimo pripažintas abiejų sutuoktinių bendra daline nuosavybe, tačiau prievolės, kylančios iš paminėtų paskolos sutarčių, nebuvo padalintos. Paskolas visiškai grąžino ir palūkanas sumokėjo tik ieškovas, tačiau, pardavus namą, už jį gauti pinigai buvo padalinti lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę kreditoriams ieškovo grąžintos paskolos sumos, sumokėtų palūkanų ir kitų išieškotų sumų, ieškovo sumokėtų kreditoriams, nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad Paskolos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 buvo sudarytos, siekiant patenkinti ieškovo asmeninius interesus, atsakovė nėra gavusi pinigų pagal šias sutartis ir nežino, kokiems tikslams jie buvo panaudoti (1 b. t., 88-89 l.; 3 b. t., 7-9 l.). Ginčo namas pastatytas ir įrengtas ne iš nurodytų pinigų, bet iš atsakovės ir ieškovo santaupų bei uždirbtų pinigų. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad pagal Paskolos sutartis gauti pinigai buvo panaudoti namo statybai ir įrengimui, už paskolų grąžinimą atsakingas tik atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo K. R. T. ieškinį ir priteisė iš atsakovės J. R. nurodytam ieškovui 103 775,20 Lt skolos, 9 240 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 28 d. (bylos iškėlimo teisme ieškininės teisenos tvarka dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (3 b. t., 30-33 l.).
Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog sutuoktinis buvo suteikęs atsakovei teisę disponuoti jo sąskaitose buvusiomis pasiskolintomis pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 lėšomis, ir konstatavo, jog ieškovo paskolos buvo paimtos bendro šalių ūkio reikmėms, o atsakovė neįrodė priešingai. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad sklypai ir mediena namui buvo nupirkti bei pamatai išlieti už jos motinos santaupas, todėl nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog santuokinis turtas buvo sukurtas (pastatytas) iš bendrų sutuoktinių lėšų, tarp jų ir už gautas ginčo paskolas. Juolab kad atsakovė, po santuokos sudarymo persikėlusi į Vokietiją pas sutuoktinį, ilgą laiką niekur nedirbo, gavo pašalpą (300 EUR), ieškovo darbinės pajamos, o vėliau pensija svyravo apie 3 000 EUR. Teismas atmetė ir ieškovės argumentus, kad dalis 2002 m. lapkričio 20 d. paskolos sumos (apie 5 000 EUR) buvo panaudoti ieškovo iki santuokos paimtai paskolai padengti, t. y. patenkinti ieškovo asmeniniams poreikiams, nurodęs, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1999 metais, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog ankstesnė paskola buvo panaudota tik ieškovo asmeninimas poreikiams, nes ankstesnės paskolos atžvilgiu galioja ta pati prezumpcija, kad dalis paskolos galėjo būti panaudota sutuoktinių bendram gyvenimui ir ūkiui.
Teismo teigimu, paskolos santuokos nutraukimo dieną nebuvo visiškai grąžintos, todėl jų likučiai turėjo būti įtraukti į sutuoktinių santuokoje įgyto turto balansą, numatant, kas ir kokias paskolų sumas privalo grąžinti (turėjo būti padalintas ne tik santuokinis turtas, bet ir neatiduotos skolos). Šalys Paskolų sutartyse nurodytos kaip solidarūs skolininkai, byloje ieškovas yra pateikęs bankų pažymas, kad paskolų likučius (iš viso 207 550,4 Lt) jis grąžino vienas, po santuokos nutraukimo, o CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Todėl atsakovė, kaip solidarioji paskolinių santykių skolininkė, privalo atlyginti pusę visų atsakovo po santuokos nutraukimo grąžintų kredito įstaigoms sumų (skolos dalį ir palūkanas, aptartas Paskolos sutartyse).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį (3 b. t., 34-38 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi grindžiamas prielaidomis, jo išvados prieštarauja byloje esantiems dokumentams, o teismo motyvai pagrįsti tik ieškinyje išdėstytais argumentais bei ieškovo pateiktomis skaičiuotėmis, dėl kurių teisingumo kyla abejonių, šalintinų teismo iškviestino specialisto (buhalterio), kuris gali nustatyti, iš kokių dokumentų duomenų, ar tiksliai paskaičiuotas ieškinio reikalavimas. Be to, apygardos teismui atsisakius iškviesti specialistą, neaišku, kiek ir iš kokių šaltinių susidarė lėšos atsakovo sąskaitoje, į kurią buvo pervesta valstybės tarnautojo paskola, kur ir kokiems tikslams ieškovas jas panaudojo.Iš 2002 m. gruodžio 6 d. sudarytos paskolos buvo padengtas ieškovo 1999 m. rugpjūčio 1 d. ne santuokos gautos paskolos likutis 5 371,69 EUR (18 575,30 Lt), dėl ko nurodytą sumą ieškovas privalėjo sumokėti pats savo lėšomis. Be to, iš paminėtos ieškovo sąskaitos buvo padaryti iš viso 30 140,99 EUR pavedimai į užsienį, skirti patenkinti ieškovo asmeniniams interesams (be atsakovės sutikimo), todėl tik ieškovas turi prievolę grąžinti šią kredito dalį.Ieškovas neįrodė, kad iš ginčo sąskaitos ieškovo nusiimti 36 300 Lt grynieji pinigai buvo panaudoti ginčo namo statybai ir įrengimui, todėl darytina išvada, kad nurodytą sumą jis panaudojo savo asmeninėms reikmėms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (3 b. t., 44-49 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino įrodymus, aiškiai konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, nurodė, kokiais įstatymais rėmėsi ir motyvavo, kodėl dalis ieškinio yra tenkinama, todėl nėra pagrindo iš naujo nagrinėti išsamiai ir tinkamai išnagrinėtą bylą ir/ar naikinti teisėtą apygardos teismo sprendimą. Pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos įrodinėjamas aplinkybes ir paneigtų ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, be to, nepagrįstai prašo apeliacinės instancijos teismo iškviesti specialistą, turintį licenziją buhalteriniams tyrimams atlikti, kadangi įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas ir negalimas, jeigu buvo panaudotos visos galimybės įrodymus surinkti pirmosios instancijos teisme. Juolab kad aplinkybė, jog iš Paskolos sutarčių gauti pinigai buvo panaudoti ginčo namo statybai ir įrengimui, nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (3 b. t., 66 l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal apeliantės apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl patenkintų ieškinio reikalavimų, susijusių su skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimu, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.
Pagal įstatymą, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (CK 6.6. str. 4 d.), o CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.114 str. 3 p.). Be to, CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sutuoktiniai pagal prievoles, kylančias iš CK 3.109 straipsnio 1 dalyje numatytų sandorių, tarp jų – solidarios sutuoktinių prievolės, atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ar vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, padalijant bendrą turtą, solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).
Bylos duomenimis, šalys, kaip solidarūs bendraskoliai, santuokos metu sudarė Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, bet iki jų santuokos nutraukimo, t. y. iki Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo įsiteisėjimo, negrąžino visų paskolų ir palūkanų, paskaičiuotų pagal nurodytas Paskolos sutartis, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas aukščiau nurodytu apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl, kreditoriams pareikalavus, ieškovas grąžino likusią (207 550,4 Lt) sumą, kurios dalį, jo prašymu, teismas priteisė iš atsakovės (civilinė byla Nr. 2-508-418/2006 1-4, 23-24 l.; 1 b. t., 18-29, 34, 47-51 l.; CK 6.9 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos duomenų (tarp jų kredito įstaigų pažymų bei sąskaitos išrašų) matyti, kad apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad po santuokos nutraukimo jis visiškai atsiskaitė su kreditoriais, įvykdydamas prievoles pagal šalių santuokos metu sudarytas paminėtas paskolos sutartis, dėl ko teisingai nustatė, jog ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti atsakovės (buvusios sutuoktinės, bendraskolės) grąžinti jam pusę piniginių lėšų, sumokėtų, grąžinant nurodytas paskolas po santuokos nutraukimo (1 b. t., 33-51 l.; CK 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p.).
Tuo tarpu atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad kreditas pagal abi Paskolos sutartis buvo panaudotas ieškovo asmeninimas interesams tenkinti (išskyrus atsakovės paimtą 31 099 Lt sumą), o ne šeimos poreikiams patenkinti, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme (CK 6.9 str. 5 d.; CPK 12 str., 178 str. 185 str., 314 str.). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodomas aplinkybes, kad iš santuokos metu gautų paskolų buvo padengta jos nurodyta dalis (18 575,3 Lt) negrąžintos asmeninės ieškovo paskolos, kad 30 140,99 EUR sumą, pervestą pavedimais į užsienį, bei 36 300 Lt grynųjų pinigų atsakovas išleido savo asmeniniams poreikiams patenkinti (CPK 176 str., 185 str.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apygardos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pagal paminėtas paskolas Nr. 1 ir Nr. 2 gautos piniginės lėšos buvo panaudotos ne bendriems šeimos poreikiams patenkinti, kad atsakovė neįrodė, jog aukščiau nurodytos paskolos sutartys buvo sudarytos ir panaudotos tik ieškovo interesais. Juolab kad atsakovė turėjo galimybę disponuoti pagal paminėtas paskolos sutartis gautomis lėšomis, kurių dalis buvo paimta grynaisiais pinigais ne tik ieškovui, bet ir atsakovei išduotomis banko kortelėmis, žemės sklypo įsigijimo ir gyvenamojo namo statybų laikotarpiu (1 b. t., 108, 101-112, 114-172 l.; 2 b. t., 21-151 l.). Paminėtų duomenų nepaneigė ir liudytoja A. S., apklausta apygardos teismo posėdyje (3 b. t., 25-26 l.), o apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad iš banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta paskola, ji banko kortele paėmė 31 099 Lt (3 b. t., 24-25 l.).
Be to, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų abejones dėl ieškovo reikalavimo dydžio apskaičiavimo, tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Taigi apygardos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl specialisto iškvietimo, pareikšto bylą nagrinėjant iš esmės, kurį iškviesti nėra pagrindo ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 177 str., 179 str., 185 str., 314 str.). Juolab kad CPK ir nenumato specialisto dalyvavimo teisme, nagrinėjant civilinę bylą (CPK 61 str.). Tuo atveju, kai, nagrinėjant bylą, būtina išsiaiškinti byloje kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas gali skirti teismo ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.), tačiau tokio prašymo atsakovė nepareiškė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei Apeliaciniame teisme (CPK 42 str., 212 -213 str., 314 str.).
Taigi apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas CPK numatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kurių nepaneigė apeliacinio skundo argumentai (CPK 2 str., 12 str., 176 str., 178 str., 185 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.