Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. M. L. įgaliotos atstovės, advokatės Jelenos Kazlauskienės pateiktą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties P. J. M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė UAB „Leander LTU“ direktoriui P. J. M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad šis, 2009 m. birželio 20 d., žemės sklype, esančiame adresu Meilės al. 5, Palangoje, pastatė apžvalgos ratą, kuris, remiantis STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, yra laikomas ypatingu statiniu. Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės vilos „Jūrlapis“ (kodas 32572) ir Palangos miesto istorinės dalies (kodas 12613) teritorijas. Apžvalgos ratas yra dominuojantis, nebūdingas miesto istorinei daliai, mažinantis jos autentiškumą, aukščiu ir išraiška nustelbiantis vilą „Jūrlapis“ ir Palangos miesto istorinę dalį, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

Institucija, išnagrinėjusi P. J. M. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 3000 Lt baudą.

II.

P. J. M. L., nesutikdamas su Institucijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad jis nėra pareigūnas, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad Institucija turėjo surinkti ir įvertinti įrodymus, patvirtinančius, jog buvo padarytas ATPK 91 straipsnyje numatytas pažeidimas. Teigė, kad UAB „Leander LTU“ 2009 m. balandžio mėnesį pateikė Palangos miesto savivaldybės architektūros skyriui prašymą dėl atrakcionų parko veiklos suderinimo. Prašyme buvo nurodyta atrakcionų išdėstymo vieta sklypuose, esančiuose Basanavičiaus g. 43 (kadastrinis Nr. 2501/0031:104) ir Meilės al. 5 (kadastrinis Nr. 2501/0021:112), Palangoje. Projektas buvo suderintas, UAB „Leander LTU“ buvo leista vykdyti veiklą, jokių papildomų suderinimų su Institucija reikalaujama nebuvo. Nurodo, kad nors pagal teisės aktų reglamentavimą vilai „Jūrapilis“ yra taikomi didesni apsaugos reikalavimai negu paprastoms nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms, tačiau Institucija neatkreipė dėmesio į tai, kad iš tiesų apžvalgos ratas stovi ties buvusia „Jūratės sanatorijos“ valgykla, o ne ties vila „Jūrlapis“. Be to, pats Institucijos atstovas yra nurodęs, kad laikinus statinius ir pramoginius įrenginius derins tik tuo atveju, jei jiems bus reikalingi žemės kasybos darbai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi P. J. M. L. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad sklype, esančiame Meilės al. 5, Palangoje, pastatytas apžvalgos ratas yra aukštesnis nei 10 metrų (tikėtinas aukštis – 30 metrų). Atrakcionas pastatytas šiaurės rytinėje sklypo dalyje, patenkančioje į nekilnojamosios kultūros vertybės vilos „Jūrapilis“ ir Palangos miesto istorinės dalies teritorijas. Atrakcionas aukščiu bei išraiška nustelbia vilą „Jūrapilis“ ir Palangos miesto istorinę dalį. Apžvalgos ratas yra dominuojantis, nebūdingas miesto istorinei daliai, mažina jos autentiškumą. Teismas nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Atsižvelgiant į tai, kad apžvalgos ratas pripažintinas ypatingu statiniu, jo statybai leidimas buvo būtinas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu ir atitinkamais dokumentais turi kreiptis pats statytojas (užsakovas), o savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš statytojo (užsakovo) reikiamus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti. Šiuo atveju UAB „Leander LTU“ nesikreipė dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, todėl savivaldybės administracijos atsakingi asmenys nepateikė atitinkamos paraiškos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai. Teismas nustatė, kad P. J. M. L. yra tinkamas ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes jis yra UAB „Leander LTU“ direktorius, o pagal ATPK 14 straipsnio 1 dalį, pareigūnais taip pat laikomi asmenys, įmonėse einantys tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu.

III.

P. J. M. L., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsakymą, kad apžvalgos ratas nėra statinys, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nesigilino ir vertino rekomendacinio pobūdžio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą, kurioje nurodyta, jog apžvalgos ratui yra reikalingas statybos leidimas.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apelianto paminėta aplinkybė, jog UAB „Leander LTU“ yra suderinusi atrakcionų parko projektą ir yra gavusi leidimą vykdyti veiklą, neatitinka tikrovės, nes byloje yra tik atrakcionų išdėstymo schema, kurioje yra Palangos savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno įrašas apie tai, kad principinė atrakcionų išdėstymo schema suderinta, o tikslus atrakcionų išdėstymas, apsaugos zonos ir sklypų sutvarkymas projektuojamas atskiru techniniu projektu pagal projektavimo sąlygų sąvadą. Tai reiškia, kad apeliantas turėjo parengti statinio projektą, kreiptis dėl projektavimo sąlygų išdavimo bei gauti statybos leidimą, tačiau užuot tai padaręs, savavališkai pastatė apžvalgos ratą vilos „Jūrapilis“ ir Palangos miesto istorinės dalies teritorijose, šiuos objektus nustelbė ir trukdė juos apžvelgti. Teigia, kad Institucijos atstovas iš tiesų yra nurodęs, jog laikinus statinius ir pramoginius įrenginius derins, jei jiems bus reikalingi žemės kasybos darbai, tačiau apžvalgos ratas yra ypatingas statinys. Nurodo, kad Institucija nesivadovavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymu, kuriame nurodyta, jog apžvalgos ratas nėra statinys, nes šiame atsakyme nurodyta argumentacija akivaizdžiai prieštaravo Statybų įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, todėl buvo kreiptasi išaiškinimo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri nurodė, kad apžvalgos ratas yra statinys, kurio statybai yra reikalinga gauti statybos leidimą. Teigia, kad apeliantas laikomas pareigūnu ATPK 14 straipsnio 1 dalies prasme.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

P. J. M. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91 straipsnyje, kuriame inter alia įtvirtinta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad „viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti“.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nustatymo ir kvalifikavimo bei P. J. M. L. kaltės padarius šį pažeidimą, taip pat administracinės nuobaudos individualizavimo, todėl jos nebekartoja. Teisėjų kolegija taip pat neanalizuoja ir nevertina apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir kurie šio teismo nutartyje buvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti.

Apeliaciniame skunde papildomai nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsakymą, kad apžvalgos ratas nėra statinys, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nesigilino ir vertino rekomendacinio pobūdžio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą, kurioje nurodyta, jog apžvalgos ratui yra reikalingas statybos leidimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 7 d. raštas „Dėl atrakcionų pastatymo Palangoje, šalia Meilės al.“ Nr. 2.11-376-(14.18) (b. l. 40), tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos 29 d. raštas „Dėl laikino apžvalgos rato Meilės al. 5, Palangoje, statybos“ Nr. (8.10)-2D-1735 (b. l. 37) neturi jokios išankstinės ar privalomos įrodinėjimo galios bylą nagrinėjančiam teismui. Pirmosios instancijos teismas šiuos raštus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, ar apžvalgos rato statybai buvo reikalingas statybos leidimas ar nebuvo, jo pastatymas pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą (dėl šios aplinkybės nustatymo ginčas byloje nekyla), todėl P. J. M. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. J. M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius