- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-95/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00980-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,TELUM“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2730-343/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,TELUM“ ieškinį atsakovei L. B. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB ,,TELUM“ 2013-11-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovo akcininkės atsakovės L. B. 324 000 Lt, kuriuos ši gavusi be pagrindo, o taip pat 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad BUAB ,,TELUM“ 2007-12-29 pervedė atsakovei 324 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodęs, jog tai yra mokėjimas pagal beprocentinės paskolos sutartį. Tačiau administratoriui nebuvo perduoti jokie dokumentai, kurie patvirtintų tokios paskolos suteikimo faktą, arba kad bendrovė būtų įsipareigojusi suteikti atsakovei paskolą. Tuo pagrindu tvirtinama, jog piniginės lėšos atsakovei buvo išmokėtos be pagrindo.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, turtinių teisių, kilnojamųjų ir/ar nekilnojamųjų daiktų areštą 324 000 Lt apimtimi. Prašymas pagrįstas didelės vertės turtiniu ginču, atsakovės vengimu vykdyti pareigas (CPK 144 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi, iš dalies patenkindamas ieškovo BUAB ,,TELUM“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo pareikštam 324 000 Lt reikalavimui užtikrinti, areštavo atsakovei L. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 324 000 Lt, uždraudžiant atsakovei jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovei jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovė tokio turto neturi ar turi nepakankamai, areštuoti ir jos turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove.
Teismas konstatavo, kad ieškovas BUAB ,,TELUM“ pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ginčas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, o atsakovės turtinė padėtis nežinoma, todėl šių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju.
Vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu teismas pripažino, kad pirmiausia taikytinas atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas ir tik nustačius, kad tokio turto atsakovė neturi arba turi nepakankamai, areštuotinos atsakovei priklausančios turtinės teisės ir piniginės lėšos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Konkretų atsakovės turtą nustatyti ir aprašyti pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui (CPK 144 str., 147 str. 6 d.). Teismas nurodė, jog apie šio prašymo nagrinėjimą atsakovei nepranešama, kadangi nemanoma, jog tai būtina (CPK 147 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo BUAB ,,TELUM“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, o tuo pat metu ir šių priemonių taikymo būtinumo. Tuo pažeisti tiek įstatymo, tiek teismų praktikos nurodymai. Pateikiamas rašytinis įrodymas – 2005-03-16 UAB ,,TELUM“ kasos pajamų orderis patvirtina teiginius, jog ji buvo suteikusi įmonei beprocentinę paskolą, kuri ieškovo ginčijamu mokėjimu buvo grąžinta.Teismas nenustatė realios grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, todėl priemonės taikytos remiantis vien prielaidomis.Teismas, neinformavęs ieškovės apie šių priemonių taikymą, pažeidė 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, tuo pažeisdamas CPK reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,TELUM“ pateikė atsiliepimą į atsakovės L. B. atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia teigdamas, jog nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemones taikytos neteisėtai.
Atsakovė, nesutikdama su šių priemonių taikymu, net nesinaudoja teise apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus. Ji iš viso neįrodinėja geros savo turtinės padėties ir galimybės įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Teigdama apie CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, apeliantė neteisingai aiškina galiojančią šios normos redakciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip minėta, atskirąjį skundą atsakovė L. B. iš esmės grindžia teigdama, kad teismas neteisingai išaiškino bei taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, nesilaikė šiais klausimais formuojamos teismų praktikos taisyklių. Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas pirmiausiai pažymi tai, kad ieškovas BUAB ,,TELUM“ atsiliepime į jos atskirąjį skundą teisingai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo įvertinti tiek teisinę, tiek faktinę bylos pusę (CPK 320 str. 1 d.), o taip pat privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas aiškinant ar taikant civilinio proceso normas, jeigu byla – nagrinėjamu atveju – klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išspręstas iš esmės teisingai (CPK 329 str. 1 d.). Kaip žinia, pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi atsakovė, savo skunde reikalaudama panaikinti šią teismo nutartį ir teigdama, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė pirmiau šioje nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nes neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, neteisingai vertino/nevertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė preliminariai ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, grėsmės, jog galimai patenkinus ieškinį būtų neįmanoma ar keblu iš jos turto išieškoti ieškovui priteistas lėšas, etc. Taigi būtent apeliantė privalo pateikti jos dispozicijoje esančius įrodymus, leidžiančius apibūdinti būtent šios bylos nagrinėjamu laikotarpiu susiklosčiusią turtinę padėtį, o taip pat leistų sutikti su šiais teiginiais ir paneigtų skundžiamos teismo nutarties argumentus (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis CPK 178 straipsnio bei 144 straipsnio normomis, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo BUAB ,,TELUM“ prašymo patenkinimo, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog jo prašymas yra pagrįstas. Tuo tarpu atsakovės L. B. atskirajame skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes, kaip savo atsiliepime į šį atskirąjį skundą nurodo ieškovas BUAB ,,TELUM“, atsakovės teiginiai nepatvirtina nei to, jog jai pareikštas ieškinio reikalavimas prima facie yra akivaizdžiai nepagrįstas, nei to, kad jos turtinė padėtis paneigia teismo išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 324 000 Lt suma jai nėra didelė ir atitinkamai nėra jokios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Pasisakydamas dėl apeliantės teiginių, susijusių su CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, teismas, visų pirma, pažymi, kad ieškovas BUAB ,,TELUM“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat teisingai nurodo, jog skunde neteisingai aiškinama galiojanti šios normos redakcija, kurioje nebėra nuorodos į išimtinumą. Antra, atsakovės argumentai dėl ieškovo prašymo taikyti minimas priemones, išdėstyti jos atskirajame skunde, kuris priimtas ir išnagrinėtas. Todėl šis argumentas taip pat nesuteikia pagrindo spręsti dėl šios teismo nutarties, kuri priimta jai nepranešus, neteisėtumo bei panaikinimo (CPK 329 str. 1 d.).
Nusprendęs, jog atsakovės L. B. atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šią teismo nutartį, apeliacinis teismas išsamiai nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apeliantės bei ieškovo BUAB ,,TELUM“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kartu pažymėdamas tai, jog, kaip žinia, ši nutartis neužkerta kelio nagrinėjant bylą kelti klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos pakeitimo (CPK 148 str.), o bylos baigčiai esant nepalankiai ieškovui – dėl nuostolių, susijusių su šių priemonių taikymu, atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.