Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-30 · Administracinė byla Nr. I-11359-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
I-11359-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04853-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-11359-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04853-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. skunde prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė), priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2013-06-20 iki 2013-06-27 ir nuo 2014-03-26 iki 2014-04-02 buvo laikomas Ligoninėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Jis buvo laikomas palatose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažai ploto, nors pagal teisės aktus minimalus plotas yra 5,1 kv. m. Jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis. Kadangi išvesdavo į pasivaikščiojimą kiemelį tik vienai valandai, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Būdamas Ligoninėje pareiškėjas patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, sumažėjo jo savivertės jausmas, pablogėjo jo psichologinė būsena. Asmuo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 8-10) į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime paaiškino, kad Ligoninė negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo gydomas ginčo laikotarpiu, nes tokios statistikos neveda. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to, turi užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai yra dėl siumtųjų/kalinamųjų veiksmų gadinant, laužant Ligoninės turtą. Palatos yra nuolat remontuojamos. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos dažnis atitinka teisės aktų reikalavimus. Ligoninės turimas leidimas – higienos pasas patvirtina, kad palatos atitinka higienos normų reikalavimus.

Nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai neteisėtai veikė (neveikė), bet būtina nustatyti, kad toks veikimas (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Šiuo atveju, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais dokumentais. Pareiškėjas pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimus, nepagrindžia priežastinio ryšio. Niekuo nepagrįsta prašoma priteisti žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo ir gydymo sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-06-20 iki 2013-06-27 ir nuo 2014-03-26 iki 2014-04-02, iš viso – 16 parų. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo palatose su juo buvo daug asmenų ir trūkdavo erdvės. Nors Laisvės atėmimo vietų ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes tokie duomenys nėra fiksuojami, tačiau ligoninė iš esmės pripažino, jog kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas. Pareiškėjas buvo gydomas 16 parų kamerų tipo palatose, kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių (nesant atitinkamų duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus), vienam asmeniui tenkantis plotas visada neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų. Taigi pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo ženkliai pažeista jo teisė į minimalų plotą.

Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą - Higienos pasą. Šis dokumentas patvirtina, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti.

Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18 punktą laisvės atėmimo vietų teritorija, be kita ko, turi būti tvarkinga, apželdinta ir aptverta, periodiškai valoma, šienaujama, jeigu dulka – drėkinama; teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Šiuo atveju nors pareiškėjas skunde nurodė, jog išvesdavo į pasivaikščiojimą kiemelį tik vienai valandai, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, iš esmės nenurodė, kaip tokia aplinkybė sudarė prielaidas ir sąlygas, kokią žalą jis patyrė. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimo pažeidimo atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Taigi šioje dalyje pareiškėjas detaliai nepaaiškino ir nepagrindė sąlygų būtinų deliktinei atsakomybei kilti ir nėra pagrindo jų konstatuoti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo gydymas perpildytose kamerose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, jo trukmė pakankamai ilga (16 parų). Vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus. Palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis ir iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, palatoje praleisdavo 23 val. per parą. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus, todėl laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjui priteistina neturtinė žala už gydymą perpildytose kamerose (16 parų) laikotarpiu nuo 2013-06-20 iki 2013-06-27 ir nuo 2014-03-26 iki 2014-04-02.

Taigi pareiškėjo laikymas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose neabejotinai sukėlė pareiškėjui rimtą fizinį diskomfortą ir psichologinę kančią. Todėl įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska