Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. L. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir I. L. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. L. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai supažindintas su 2025 m. balandžio 15 d. „Nuteistojo įpareigojimu nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklėmis“ bei 2025 m. balandžio 15 d. pasirašęs „Nuteistojo / suimtojo įspėjimą sugrįžti nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą“, 2025 m. gegužės 20 d. ŽŪB „N.“ prašymu išleisti pokalbiui dėl darbo I. L. bei 2025 m. gegužės 21 d. nuteistojo I. L. prašymu vykti darbo pokalbiui, 2025 m. gegužės 26 d. 5 val. 30 val., išleistas vykti į ŽŪB „N.“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2025 m. gegužės 26 d. 19 val. 00 min. sugrįžti į įkalinimo įstaigą, nustatytu laiku be svarbios priežasties nesugrįžo. Veika kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. L. gynėjas advokatas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir paskirti I. L. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. L. gynėjo advokato A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama I. L. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę I. L., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

10. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje. Už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad I. L. penkis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 18 parų arešto bausme; Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmė neatlikta). Visi šie teistumai parodo, kad I. L. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.

11. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad I. L. iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2025 m. gegužės 26 d., buvo tris kartus baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (vaiko teisių pažeidimą; tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams; ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą). Šios aplinkybės rodo neigiamą I. L. požiūrį į įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog I. L. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis negebėjo išlaikyti valstybės jam suteikto pasitikėjimo bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir turint laisvesnes sąlygas, nei kitokio tipo bausmės atlikimo vietoje. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi akivaizdu, jog nei iki veikos padarymo buvusios švelnesnės kalinimo sąlygos, nei darbo vieta, jam nebuvo paskata nesielgti nusikalstamai, o darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms.

13. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo negrįžimą į pataisos įstaigą įtakojo tai, jog nuteistasis buvo prislėgtas dėl jam netaikomo lygtinio paleidimo instituto, niekaip nepateisina jo padarytos nusikalstamos veikos ir nešvelnina baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis aiškiai suvokė, jog negrįžus į pataisos įstaigą jam gresia atsakomybė, tačiau vis tiek nepaisydamas nustatytos tvarkos negrįžo į pataisos įstaigą be jokių nuo jo valios nepriklausančių svarbių priežasčių. Apelianto asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

14. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos pateiktos nuteistojo I. L. charakteristikos nustatyta, kad nuteistojo elgesys vertinamas neigiamai. Nuteistojo pasišalinimas iš pataisos įstaigos rodo jo neatsakingumą, vengimą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laikytis režimo reikalavimų ir menką motyvaciją laikytis nustatytų tvarkų. Nuteistasis nedemonstruoja pozityvios socialinės brandos ir pasirengimo resocializacijai į visuomenę.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam anksčiau buvo skiriamos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, bauda, areštas), tačiau tai jokios įtakos jam nepadarė, o naują nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, nuteistajam anksčiau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė paskirtų įpareigojimų ir bausmės vykdymo atidėjimo buvo panaikintas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartis).

16. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

17. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 242 straipsnyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 2 metų laisvės atėmimo), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

19. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Teismas bausmes iš dalies sudėjo, t. y. vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskyrė I. L. galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pridėjo tik 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. mažiau nei pusę paskirtos bausmės, o bendrinant bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą.

20. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo I. L. gynėjo advokato A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. L. gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.