Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43322-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10; 1.3.6.3; 1.3.6.5; 3.3.1.21.

2015 m. spalio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovių R. F. ir G. N. Č. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atsakovui biudžetinei įstaigai Literatūriniam A. Puškino muziejui.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovės pateikė ieškinius, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2014-11-14 Įsakymus Nr. T-1.3-28 ir Nr. T-1.3-25 dėl jų atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir grąžinti jas į darbą; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ( T. 1, b. l. 1-5, 71-76). Nurodė, kad Literatūriniame A. Puškino muziejuje R. F. dirbo salės prižiūrėtoja ir kasininke nuo 2003-05-13, o G. N. Č. – ūkio dalies vedėja nuo 2011-11-17. Muziejuje darbo grafikas nuo trečiadienio iki sekmadienio yra nuo 9.00 iki 17.00 val. be oficialios pietų pertraukos, todėl darbuotojams priklausantis pietų laikas gali būti išnaudotas bet kuriuo darbo dienos metu. Ieškovių teigimu, 2014-10-18 ieškovei G. N. Č. darbo dienos pabaigoje (apie 16.30 val.) darbe švenčiant 65 metų jubiliejų, ir ieškovėms kartu su bendradarbiais vaišinantis į muziejų atvyko jo direktorė, kuri, pamačiusi besivaišinančius darbuotojus, iškvietė policiją. Policijos pareigūnai direktorės nurodytus asmenis pristatė į Policijos komisariatą, tačiau darbuotojai atsisakė policijos pareigūnų pasiūlymo pasitikrinti blaivumą. Nurodė, jog darbe buvo visiškai blaivūs, todėl pasiūlymą pasitikrinti blaivumą laikė garbės ir orumo pažeidimu. Darbuotojos parašė 2014-10-23 pasiaiškinimus dėl minėto įvykio, o 2014-11-14 įsakymu ieškovės R. F. ir G. N. Č. buvo atleistos iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ieškovės įrodinėja, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, joms paskirta nepagrįstai, kadangi atsisakymas pasitikrinti blaivumą negali būti vertinamas kaip neblaivumo patvirtinimas, jos nebuvo nušalintos nuo darbo bei siunčiamos tikrintis blaivumo, darbovietėje nebuvo surašytas aktas, o jų neblaivumas nenustatytas. Mano, jog drausminė nuobauda yra neadekvati pažeidimui, šiais veiksmais direktorė kerštavo darbuotojoms už skundą Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentui, bei norėjo darbuotojų atsikratyti

Atsakovas atsiliepimuose į ieškinius su ieškovių reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad abi darbuotojos buvo pasirašytinai supažindintos su jų pareigybių aprašymais, žinojo pareigybių aprašymuose bei darbo sutartyse nustatytas pareigas ir privalėjo jų laikytis, o pertraukos pailsėti ir pavalgyti muziejuje nustatytos pagal Literatūrinio A. Puškino muziejaus Vidaus darbo tvarkos taisykles. Atsakovo teigimu, muziejaus direktorė atvyko 2014-10-18 į darbą apie 16.00 val. ir pamatė, jog keturi muziejaus darbuotojai darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, yra akivaizdžiai neblaivūs, o jų elgesys direktorės atžvilgiu buvo eadekvatus bei agresyvus. Atsakovo teigimu, muziejaus direktorė neturėjo galimybės paruošti ieškovių Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktų bei siuntimo į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo), kadangi ieškovės, kartu su kitais neblaivumu įtariamais asmenimis, buvo išvežtos iš muziejaus į policijos komisariatą. Atsakovo teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog muziejaus darbuotojos darbo metu vartojo alkoholį, buvo darbe neblaivios, drausminės nuobaudos ieškovėms paskyrimo tvarka nepažeista, todėl ieškovėms paskirtos drausminės nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos (T. 1; b. l. 24- 30, 96- 102).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovių R. F., ir G. N. Č. atleidimą iš darbo Literatūriniame A. Puškino muziejuje neteisėtu; 2) panaikino Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2014-11-14 Įsakymą Nr. T-1.3-28 dėl R. F. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą; laikė, jog ieškovės su atsakovu 2003-05-14 sudaryta darbo sutartis Nr. 1 nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 3) panaikino Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2014-11-14 Įsakymą Nr. T-1.3-25 dėl G. N. Č. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą; laikė, jog ieškovės su atsakovu 2011-12-23 sudaryta darbo sutartis Nr. 27 nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 4) negrąžino ieškovių į darbą Literatūriniame A. Puškino muziejuje; 5) priteisė iš atsakovo ieškovės R. F. naudai 2000 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 1707,22 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio skirtumą už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-11-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 18,46 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo; 6) priteisė iš atsakovo ieškovės G. N. Č. naudai 649,76 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 868,51 Eur (neatskaičius mokesčių) pajamų skirtumą už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-11-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 14,88 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo; 7) likusioje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, jog tiek Darbo kodeksas, tiek Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinėse rekomendacijose nurodyti darbdavio veiksmai, pasirodžius darbe neblaiviam darbuotojui, tačiau muziejaus direktorė, nors ir pripažino žinojusi apie teisės aktų reikalavimus, juose nurodytų veiksmų neatliko: darbuotojų nenušalino nuo darbo, nesurašė siuntimų dėl neblaivumo nustatymo. Teismas nustatė, jog raštiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nuo skambučio į Bendrojo pagalbos centrą iki pareigūnų atvykimo į muziejų praėjo apie 45 minutes, jas direktorė praleido savo kabinete, todėl vertino, jog direktorė turėjo pakankamai laiko tinkamam įtariamų darbuotojų neblaivumo fakto įforminimui. Nurodė, kad direktorės pareiškimas yra įrodymas policijos pareigūnų iškvietimui, o ne darbuotojų neblaivumui pagrįsti, o jokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad darbuotojai yra neblaivūs, pareiškime nenurodyti. Teismas taip pat nustatė, jog iš visų darbuotojų pagal DK 240 straipsnio 1 dalį buvo pareikalauta pasiaiškinimų, tačiau reikalavime pasiaiškinti nebuvo nurodyti ieškovių įrodinėjami kaip neteisėti veiksmai. Įvertinęs susiklosčiusius tarp ieškovių ir muziejaus direktorės akivaizdžiai konfliktiškus santykius, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė G. N. Č. išvykusi iš Lietuvos ir jau keletą metų yra pensininkė, teismas sprendė, jog grąžinti ieškoves į darbą netikslinga dėl galimų nepalankių darbo sąlygų sudarymo (T.2, b.l.14-21).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovių ieškinius ir pripažino jų atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė ieškovių naudai išeitines išmokas, darbo užmokesčio skirtumus už priverstines pravaikštas bei vidutinį ienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinius atmesti bei priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, patvirtinantiems ieškovių neblaivumą darbo metu. Nurodė, jog muziejaus direktorė įvykdė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai įtardama, jog ieškovės neblaivios, surašė pareiškimą policijai su prašymu nustatyti darbuotojų blaivumą. Atsakovo teigimu, ieškovės savo darbinių pareigų neatliko, jos faktiškai buvo nušalintos nuo darbo, o siuntimai dėl neblaivumo nustatymo surašyti nebuvo todėl, kad darbuotojai direktorės atžvilgiu elgėsi agresyviai. Aplinkybę, jog ieškovės visą darbo dieną muziejaus patalpose vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, patvirtina tiek byloje rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų A. S., J. L., J. R., O. G. parodymai. Atsakovo teigimu, teismas nevertino liudytojų parodymų, apie juos nepasisakė skundžiamame sprendime, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Ieškovė R. F. atsiliepime apeliacinį teismą su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo spendimo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Ieškovės teigimu, darbdavys neįrodė ieškoves padarius vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Ieškovė G. N. Č. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė R. F. pagal šalių 2003-05-14 sudarytą darbo sutartį Nr. 1 dirbo salių prižiūrėtoja – kasininke (T.1, b.l. 6-7), o ieškovė G. N. Č. pagal 2011-12-23 Darbo sutartį Nr. 27 buvo priimta dirbti ūkio dalies vedėja (T.1, b.l. 77-79). Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2014-11-14 įsakymais Nr. T-1.3-28 ir Nr. T-1.3-25 su ieškovėmis sudarytos Darbo sutartys nutrauktos pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą (T.1, b.l. 10-11, 39-40). Apeliacijos objektas – ginčas dėl neblaivumo fakto įrodymų vertinimo.

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. Apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėja, kad ieškovės darbo vietoje darbo laiku buvo neblaivios, argumentuodamas savo atlikto stebėjimo būdu nustatytais požymiais, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų iškvietimo faktu, atsisakymo policijoje tikrintis blaivumą faktu (T.2, b.l.29,30). Teisėjų kolegija iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-11-19 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0403-0119 nustatė, jog ieškovė G. N. Č. 2014-10-18 buvo pristatyta į komisariatą, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė, todėl jai pasiūlyta iki 2014-12-03 sumokėti baudą už ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą (T.1, b.l.15). ATPK 41¹² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimą darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą.

Ieškovė G. N. Č. ieškinyje patvirtino faktą, jog 2014-10-18 pagal grafiką ji buvo darbe, 16.30 val. vienoje iš tarnybinių patalpų buvo parengtas vaišių stalas ir ji buvo sveikinama 65 gimtadienio proga (T.1, b.l.71). Pasiaiškinime darbuotoja dėl vaišių pradžios nurodė, jog jos jau vyko, kai 16.15 val. užėjo į kabinetą direktorė T. M. (T.1, b.l.16). G. N. Č. taip pat nurodė, kad vaišės vyko išnaudojant pietų pertraukai skirtą laiką. Tai reiškia, jog ginčas kyla dėl dviejų būtinų sąlygų teisinei atsakomybei kilti: 1) darbuotojo neblaivumo fakto ir 2) neblaivumo būklės darbo metu. Iš Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2007-02-07 įsakymo Nr. T-1.3-01, kuriuo patvirtintas ūkio dalies vedėjo pareigybės aprašymas (T.1, b.l.87), nustatyta, jog G. N. Č. privalėjo dirbti nuo trečiadienio iki sekmadienio, darbo laiko pradžia – 9.00 val. Pagal Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2010-01-08 įsakymu Nr. T-1.5-02 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2.1. punktą ūkio dalies vedėjo darbo trukmė 8 valandos, o pietų pertrauka yra ne anksčiau kaip po 4 val. (T.1. b.l. 119).

DK 158 straipsnio 1 dalis numato, jog „darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų“. Pagal to paties straipsnio 6 dalį pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis. Taigi Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2010-01-08 įsakymu Nr. T-1.5-02 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2.1. punktas iš esmės pakartoja įstatymo nustatytas pertraukos pailsėti ir pavalgyti sąlygas. Tai reiškia, kad ieškovė G. N. Č. pertrauką pailsėti ir pavalgyti galėjo naudoti savo nuožiūra, ne kaip ji įrodinėja nuo 16.30 val., o nuo 13.00 val. Tai reiškia, kad net jei ir skaičiuotume pusės valandos pertrauką pailsėti ir pavalgyti, vis tiek vaišės vyko darbo metu, kuris pagal nustatytą ieškovės grafiką baigėsi 17.00 val. Kita vertus, ieškovės paaiškinimai dėl pertraukos laiko pradžios išsiskiria jos pačios rengtuose dokumentuose, o salių prižiūrėtoja A. S. 2014-10-18 tarnybiniame pranešime nurodė, jog apie 13.00 val. pastebėjo, kad tam tikri muziejaus darbuotojai, tame tarpe ieškovės G. N. Č. ir R. F., buvo labai girti ir vos stovi ant kojų (T.1, b.l.43). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta argumentą, kaip neįrodytą, jog vaišės vyko išnaudojant pietų pertraukai skirtą laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje taip pat kyla ginčas dėl ieškovės neblaivumo būklės darbo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog galimo neblaivumo požymiai užfiksuoti 2 PK apie 17.40 val., t.y. ne darbo vietoje ir pasibaigus ieškovių darbo laikui, todėl neatitiko tokiam atleidimui iš darbo keliamų reikalavimų, todėl jį pripažintino neteisėtu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Pirma, byloje nėra ginčo, jog ieškovė G. N. Č. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvinio valdymo poskyrio patalpas iš darbo vietos. Savaime suprantama, kad vežama į policiją tarnybiniu transportu ji negalėjo vartoti neblaivumą sukeliančių medžiagų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), o patikrinti blaivumo darbo vietoje nebuvo techninių galimybių, kadangi atvykę policijos pareigūnai neturėjo su savimi alkotesterio. Antra, teismas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos O. P. tarnybinio pranešimo nustatė, jog 2014-10-18 apie 16.17 val. buvo gautas Bendrojo pagalbos centro pranešimas, kad Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorė prašo policijos pagalbos, kadangi kolektyvas darbo metu vartoja alkoholį (T.1, b.l. 47). Inter alia pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo skambučio į Bendrojo pagalbos centrą iki pareigūnų atvykimo į muziejų praėjo apie 45 minutes, o, kaip jau minėta, J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ieškovė G. N. Č. pristatyta į policiją apie 17.40 val. Pažymėtina, kad darbo bylose svarbus juridinio fakto dėl neblaivumo būklės darbo metu nustatymas, o ne paties duomenų fiksavimo laikas. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės G. N. Č. būklė turėjo būti vertinama darbo funkcijų atlikimo metu, o iš prieš tai nurodytų laiko intervalų akivaizdu, jog vaišės vyko darbo laiku. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl neblaivumo fakto. Sutiktina su teismo išvada, jog Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1996 m. sau­sio 15 d. nu­ta­ri­mu Nr. 92 pa­tvir­tin­ta Trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų ir ki­tų as­me­nų ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo) ar ap­svai­gi­mo bū­se­nos nu­sta­ty­mo tvar­ka yra vie­šo­sios tei­sės ak­tas, ku­rio tiks­lai ir už­da­vi­niai yra ki­to­kie, to­dėl kon­sta­tuo­jant DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gą dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mo bū­se­ną ne­pri­va­lu va­do­vau­tis mi­nė­tu nutarimu. Tačiau tuo atveju, kai medicinos patikrinimų bei išvadų apie ieškovės neblaivumą nebuvo atlikta, nes ji pati atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio tikrintuvu (T.1, b.l. 46, 85), o teise atlikti kraujo testą nepasinaudojo, tai darbdavys atleidimo iš darbo teisėtumą gali įrodinėti remdamasis kitais įrodymais, kurie vertinami tikybių pusiausvyros principu (CPK 183, 185 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovei atsisakius pasitikrinti blaivumą pasiūlyta iki 2014-12-03 sumokėti baudą už ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) administracinis nurodymas nebuvo atskųstas. Su darbdaviu nesusijusiame liudytojo J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo ieškovės G. N. Č. sklido stiprus alkoholio kvapas, ji svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Be to, neprotinga būtų manyti, kad E. R. (T.1, b.l. 44) atsinešė butelį į tarnybines patalpas tiesiog taip, t.y. neturėdamas tikslo jo panaudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog atsakovas įrodė (T.1, b.l.85,113-115,117,118) ieškovės neblaivumo faktą. Taigi teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė G. N. Č. darbo metu muziejaus (tarnybinėse patalpose) buvo neblaivi, o tai reiškia, kad konstatuojama faktų sudėtis, būtina darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu.

Iš ieškovės ir kitų darbuotojų, dalyvavusių vaišėse, atsakovas 2014-10-22 pareikalavo rašytinių pasiaiškinimų dėl direktorės pareiškime policijai išdėstytų 2014-10-18 įvykių Literatūriniame A. Puškino muziejuje, prie reikalavimo kiekvienam jo adresatui pridėtos direktorės pareiškimo kopijos (T.1, b. l. 182). Taigi blanketinė nurodymo dispozicija, t.y. dėl kokių aplinkybių teikiamas reikalavimas pasiaiškinti, yra aiški, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad reikalavime pasiaiškinti nenurodyti ieškovių veiksmai, kurie vėliau buvo traktuoti kaip ieškovių padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Su reikalavimu abi ieškovės supažindintos pasirašytinai (T.1, b. l. 182). Iš byloje esančių įrodymų galima padaryti išvadą, jog ieškovė G. N. Č. atleista iš darbo laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, t.y. jai buvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti (T.1, b.l. 16), drausminė nuobauda parinka teisingai ir per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą (DK 241 straipsnis). Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, turėjo būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės G. N. Č. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Darbdavio pareigos nušalinti nuo darbo įtariamą neblaivų darbuotoją pareigos vykdymo tinkamumas per se neveikia atleidimo iš darbo teisėtumo fakto, todėl teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės nepasisako. Ji svarbi būtų tik tuo atveju, jei būtų keliamas darbdavio atsakomybės klausimas dėl pareigos nušalinti darbuotoją netinkamo vykdymo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad darbuotoja atsisakė tikrintis blaivumą, nepasisakoma dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos taikymo. Inter alia, jei ieškovė G. N. Č. manė, kad pažeista jos civilinėje teisėje reglamentuojama teisė į orumą, tai siekdama ją ginti, galėjo ir be darbdavio surašyto siuntimo dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kreiptis į į asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei atlikti medicininę apžiūrą (CPK 178 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „PAAS LT“ v. I.i U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015). Tokia išvada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiškinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

Ieškovė R. F. ieškinyje patvirtino aplinkybę, jog 2014-10-18 pagal grafiką ji buvo darbe, 16.30 val. vienoje iš tarnybinių patalpų buvo parengtas vaišių stalas ir ji sveikino G. N. Č. 65 gimtadienio proga (T.1, b.l.1). Taigi ji, kaip ir ieškovė G. N. Č., ginčija darbdavio įrodinėjamus faktus: 1) neblaivumo faktą ir 2) neblaivumo būklę darbo metu. Pagal Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės 2010-01-08 įsakymu Nr. T-1.5-02 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2.1. punktą salių prižiūrėtojos ir kasininkės (ieškovės darbo pareigos pagal 2003-05-14 sudarytą darbo sutartį Nr. 1) darbo trukmė yra 8 valandos, o pietų pertrauka yra ne anksčiau kaip po 4 val. nuo darbo pradžios (T.1. b.l. 119). Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas prieš tai nurodytų motyvų dėl ieškovės G. N. Č. darbo laiko paskirstymo, konstatuoja, kad ieškovė R. F. dalyvavo vaišėse darbo metu (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad pati darbuotoja (ieškovė) 2014-10-23 pasiaiškinime nurodė, jog vaišės prasidėjo ne 16.30 val., o anksčiau, t.y. jos jau vyko, kai 16.15 val. užėjo į kabinetą direktorė T. M. (T.1, b.l.14). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvinio valdymo poskyrio pareigūno J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ieškovė R. F. pristatyta į policiją apie 17.40 val., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, kad pilietė yra neblaivi, kalbėjo nerišliai (T.1, b.l.45). Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015-01-05 pateiktame rašte Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvinio valdymo poskyrio viršininkas D. B. nurodė, kad R. F. atsisakė tikrintis alkoholio tikrintuvu (T.1, b.l.46). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė R. F. darbo metu muziejaus (tarnybinėse patalpose) buvo neblaivi (CPK 185 straipsnis). Taip pat teismas nepasisako dėl ieškovės nurodytos kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškintas neblaivumo, matuojamo promilėmis, faktas, nes ieškovė nepasinaudojo teise atlikti kraujo testą (CPK 13 straipsnis, 180 straipsnis) bei nekartoja motyvų dėl faktų sudėties, būtinos darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu. Ieškovė R. F. atleista iš darbo laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, t.y. jai buvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti (T.1, b.l. 14,15), drausminė nuobauda parinka teisingai ir per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą (DK 241 straipsnis). Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, turėjo būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės R. F. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovės atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas), tai, atmetus jų ieškinius, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiami (CPK 96 straipsnio 1dalis), o sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe, kurioje priteistos iš atsakovo Literatūrinio A. Puškino muziejaus 522 eurų ieškovei R. F. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, panaikinama (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 500 eurų. Atsakovui apeliacinį skundą parengė advokatas, prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš ieškovių lygiomis dalimis priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 158 eurų žyminis mokestis (T.2, b. l. 41) ir 500 eurų už apeliacinio skundo parengimą (T.2, b.l.32), viso 658 eurų (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovių G. N. Č. ir R. F. ieškinius.

Priteisti iš ieškovės G. N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus, j.a.k. 300110421, naudai 329 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus, j.a.k. 300110421, naudai 329 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.