- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-438-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K. skundą dėl 2011-04-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-03-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-03-29 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas G. K. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-03-15 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nutartimi atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-03-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad nėra duomenų, jog G. K. būnant Panevėžio apskrities VPK areštinėje bei 2011-02-09 jį konvojuojant į Panevėžio apygardos teismo posėdį, areštinėje dirbantys policijos pareigūnai, neteisėtai naudojo prieš jį fizinį smurtą ir pažeidė jų veiklą reglamentuojančias teisės normas. Priešingai, iš gautų rašytinių duomenų darytina išvada, kad policijos pareigūnai, vykdydami profesines pareigas, neviršijo Policijos veiklos įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų, todėl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. požymių. Prokurorės sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal G. K. skunde nurodytas aplinkybes yra teisingas ir pagrįstas remiantis surinktais rašytiniais duomenimis, o vien dėl to, kad nutarime nenurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai, nėra pagrindas nutarimą naikinti.
Šalies argumentai
Skundu G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nutartį. Nurodo, kad yra suimtas, tačiau nemano, kad dėl to jis turi būti žalojamas, kankinamas, įžeidinėjamas, kad iš jo galima tyčiotis, žeminti jo orumą. Teigia, kad žiemos metu Panevėžio apskrities VPK areštinės kiemo laiptai yra slidūs, o su už nugaros antrankiais surakintomis rankomis ir dar nešant lagaminą jais lipti yra net pavojinga. Tam, kad nuslėptų nusikalstamos veikos įrodymus, ikiteisminio tyrimo teisėjas nenustatė prokurorės padarytų pažeidimų jai priimant nutarimą neapžiūrėjus įvykio vietos, nenufilmavus laiptų, iš Panevėžio apskrities VPK areštinės neišėmus 2011-04-09 filmuotos medžiagos. Ikiteisminio tyrimo teisėjas viršijo savo įgaliojimus nutartyje įrašydamas, kad jis (G. K.) „tyčia griuvinėjo“. Prieš uždedant antrankius, policijos pareigūnams sakė, kad lipti laiptais yra pavojinga, tačiau policijos pareigūnai, siekdami jį suluošinti, tyčia antrankiais surakino rankas už nugaros ir dar įbruko nešti lagaminą. Automobilyje antrankiai jam buvo perdėti rankas surakinant iš priekio, kas jo manymu, aiškiai parodo, kad rankos už nugaros jam buvo surakintos tam, kad jis negalėtų lipdamas laiptais laikytis už turėklų. Prašo kreiptis į Konstitucinį teismą ir išsiaiškinti, ar Konvojavimo taisyklių 194, 229 punktai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. ir 3 d., kuriose įtvirtinti draudimai žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės nutarimą bei teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nutartis bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-03-15 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju 2011-03-15 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. K. skundu nesutinka su tuo, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Panevėžio apskrities VPK areštinės ir konvojaus policijos pareigūnams, kurie, jo nuomone, norėdami jį sužaloti, tyčia jam antrankiais surakino rankas už nugaros, kad jis lipdamas slidžiais areštinės laiptais negalėtų laikytis už turėklų ir prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl prokurorės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių kokių nors asmenų veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių.
BK 228 str. numato atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir dėl tokių nusikalstamų veikų sukeliama didelė žala valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Prokuroras pagrįstai nutarime konstatavo, kad nėra duomenų, rodančių, jog G. K. būnant Panevėžio apskrities VPK areštinėje bei jį 2011-02-09 konvojuojant į Panevėžio apygardos teismo posėdį, areštinės ir konvojaus policijos pareigūnai būtų neteisėtai prieš jį naudoję fizinę prievartą ir pažeidę jų veiklą reglamentuojančias teises normas, ir padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ikiteisminiam tyrimui pradėti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kiek ir kokių duomenų pakanka procesiniam sprendimui priimti sprendžia prokuroras. Be to, prokuroras yra savarankiškas subjektas, kuris įvertinęs turimus duomenis priima sprendimą dėl bylos baigties. Prokuroras savo sprendimą pagal G. K. nurodytas aplinkybes nepradėti ikiteisminį tyrimą pagrindė įvertinęs gautus duomenis - Panevėžio apskrities VPK viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojavimo skyriaus konvojaus būrio pareigūnų tarnybinius pranešimus, Panevėžio apskrities VPK viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinės pareigūno tarnybinį pranešimą, Panevėžio apskrities VPK „Areštinės ir konvojaus skyriaus sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo“ žurnalo duomenis, VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2011-03-07 raštą Nr. SD – 116, 2011-02-11 nutarimą dėl nuobaudos G. K. skyrimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. K. 2011 m. vasario 9 d. buvo laikomas Panevėžio apskrities VPK areštinėje. Panevėžio VPK areštinės pareigūnai 2011 m. vasario 9 d. pagal teisėjos B. Vidzėnienės reikalavimą G. K. privalėjo pristatyti į Panevėžio apygardos teismo posėdį. Apie 15 val. 15 min. G. K. buvo išvestas iš kameros, atlikta jo asmens ir daiktų apžiūra. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad G. K. atsisakė nusisukti veidu į sieną bei sudėti už nugaros rankas, kad jam būtų galima uždėti antrankius. Jis tai daryti atsisakė ir policijos pareigūnams nurodymą pakartojus kelis kartus. G. K. buvo įspėtas, kad jei ir toliau nevykdys teisėtų reikalavimų, antrankiai jam bus uždėti panaudojant fizinę prievartą. G. K. toliau atsisakius vykdyti nurodymus, jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta ir uždėti antrankiai. Iš areštinės vedamas į konvojavimo automobilį G. K. tyčia griuvo ant laiptų bei dar kartą tyčia griuvo prie tarnybinio automobilio. Tarnybiniame automobilyje G. K. garsiai šaukė, triukšmavo, kojomis, rankomis ir galva daužė automobilyje esančios pertvaros duris, nuolat kartojo, kad skųs policijos pareigūnų veiksmus. Iš medicininių pažymų matyti, kad G. K. buvo nustatytas nežymus odos paraudimas abiejų riešų srityse ir dešinėje kojos blauzdoje, veido nubrozdinimas. Iš 2011-02-11 nutarimo dėl nuobaudos skyrimo matyti, kad G. K. už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą buvo atimta teisė vienam mėnesiui gauti perdavimą. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad policijos darbuotojų reikalavimas G. K. nusisukti į sieną ir už nugaros sudėti rankas buvo teisėtas (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo 194 p.), nes Panevėžio apskrities VPK areštinės pareigūnai pagal teisėjos reikalavimą privalėjo G. K. pristatyti į teismo posėdį Panevėžio apygardos teisme, kliūčių G. K. vykti į teismo posėdį nebuvo nustatyta. Todėl tiek prokurorė nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokurorės nutarimo teisėtumą patvirtinęs apylinkės teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnai, vykdydami profesines pareigas nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės normų, kurios leidžia esant nustatytoms sąlygoms naudoti prievartos priemones ir neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų. Be to, pats G. K. protokole – pareiškime pripažino, kad konvojuojamas į Panevėžio apygardos teismą nevykdė konvojaus pareigūnų reikalavimų sudėti rankas už nugaros, todėl fizinės prievartos uždedant G. K. antrankius panaudojimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamas. G. K. pareiškime – protokole taip pat pripažino, kad pats nugriuvo nuo areštinės laiptų, nes sunki rankinė jį nusvėrė atgal bei paslydo lipdamas lauko laiptais ir nugara trenkėsi į laiptus, susižalojo blauzdą, todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro nutarime bei apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad G. K. nustatyti sužalojimai atsirado jam pačiam griūnant bei automobilyje kojomis, rankomis ir galva daužant pertvaros duris. Taigi yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teiginiai apie policijos pareigūnų galimą nusikalstamų veiksmų atlikimą yra deklaratyvaus turinio, grindžiami subjektyviais samprotavimais.
G. K. Panevėžio m. apylinkės teismui skusdamas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-03-15 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konvojavimo taisyklių 194, 229 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. ir 3 d, šis teismas dėl to nepasisakė, skundą nagrinėjančiam teismui tokių abejonių nekyla, todėl G. K. prašymas atmestinas.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-03-15 nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2011-04-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.