Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-809/2010

Teisėja Gražina Čereškevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. liepos 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 MGL (650 Lt) nesumokėta bauda, jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dešimties mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 5 MGL (650 Lt) bauda, nustatant paskirtą bausmę – baudą vykdyti atskirai. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas E. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-11-16 iki 2009-11-18 – dvi paros.

Nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir E. M. nukentėjusiajai O. K. 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 1 d., 182 str. 1 d. D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio atžvilgiu apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Jis, 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. M. ir tyrimo metu nenustatytu vyru, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, iš judriojo ryšio telefono aparato paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešęs, kad jo sūnus Rimas Kraujalis padarė eismo įvykį ir už eismo įvykio metu padarytą žalą reikalinga sumokėti 1500 Lt, D. K. atėjo į nukentėjusiosios namus, kur pastaroji perdavė jam 1500 Lt, tai yra apgaulės būdu užvaldė pinigus, tuo nukentėjusiajai O. K. padarė 1500 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

E. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Jis, 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su D. K. ir tyrimo metu nenustatytu vyru, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, iš judriojo ryšio telefono aparato paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešęs, kad jos sūnus Rimas Kraujalis padarė eismo įvykį ir už eismo įvykio metu padarytą žalą reikalinga sumokėti 1500 Lt, D. K. atėjus į nukentėjusiosios namus, kur pastaroji perdavė D. K. 1500 Lt, tai yra apgaulės būdu užvaldė pinigus, tuo nukentėjusiajai O. K. padarė 1500 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Apelianto manymu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma neleidžia jam skirti savo esme griežčiausios (laisvės atėmimo) bausmės, tuo labiau, jog BK 182 str. 1 d. sankcijoje, be laisvės atėmimo yra numatytos dar 4 bausmės rūšys.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo (E. M.) padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, jis nebuvo daromas panaudojant pavojingus įrankius ir priemones, padaryta veika nesukėlė ypatingai sunkių pasekmių, o be to, jo vaidmuo nusikaltime buvo tik pagalbinis, t.y. jis pats aktyvių nusikalstamų veikų neatliko, o tik padėjo tai padaryti kitiems asmenims. Mano, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jis tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui papasakojo visas jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neneigė padaręs nusikaltimą ir nesiekė išvengti atsakomybės. Ta aplinkybė, kad jis neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos, visiškai nereiškia, kad jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, kadangi žalos nukentėjusiajai neatlygino dėl sunkios finansinės padėties – kaip nustatė teismas, jis šiuo metu niekur nedirba ir objektyviai neturi finansinių galimybių žalos atlyginimui. Dėl to mano, kad nebuvo pagrindo už jo įvykdytą nusikaltimą skirti jam savo esme griežčiausią bausmę. Tokios bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir bausmės individualumo principams.

Nuteistasis mano, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta nepagrįstai, pažeidžiant bausmių skyrimo principus. Tokios bausmės skyrimas, įvertinus tai, jog BK 182 str. 1 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos dar 4 bausmių rūšys, buvo galimas tik nustačius išskirtines, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Byloje nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, nuosprendžio dalis dėl taikytinos bausmės rūšies keistina, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo E. M. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam teismo nuosprendžiu paskirta per griežta bausmė – laisvės atėmimas, nors jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos ir kitos bausmės rūšys. Jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas baudžiamuoju įsakymu bauda, kuri nesumokėta, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir šiuo metu nedirba. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kadangi nukentėjusiosios neatsiprašė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog jis neatlygino nukentėjusiajai žalos, nes šiuo metu yra sunki jo finansinė padėtis, nereiškia, kad jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Kolegija sprendžia, kad net ir esant sunkiai nuteistojo finansinei padėčiai, jis turėjo galimybę tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo ateityje pagerėjus jo finansinei padėčiai, tačiau nukentėjusysis ne tik to nepadarė, bet net ir neatsiprašė nukentėjusiosios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta nuteistojo E. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį, neįvertino jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nelaikytini pagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir kodėl paskyrė būtent tokią bausmę.

Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jo padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, jis nebuvo daromas panaudojant pavojingus įrankius ir priemones, padaryta veika nesukėlė ypatingai sunkių pasekmių, o be to, jo vaidmuo nusikaltime buvo tik pagalbinis, t.y. jis pats aktyvių nusikalstamų veikų neatliko, o tik padėjo tai padaryti kitiems asmenims, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė sukčiavimą bendrininkaujant (BK 24 str. 1 d., 182 str. 1 d.), šis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei, E. M. anksčiau teistas, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į visas tiek nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek ir į E. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nuteistajam pagrįstai paskirta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį, mažesnį negu Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę atliekant pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismo E. M. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 64 str., nepažeidė ir pagrįstai šias bausmes subendrino BK 64 str. 1, 2 dalyse numatytais pagrindais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam E. M. bausmę jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.