Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovui V. D., atsakovams K. S., R. S., atsakovės atstovui advokatui L. Z., viešame teismo posėdyke apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams K. S., R. S. dėl iškeldinimo bei atsakovės K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. D.. Nuosavybė įregistruota nuo 2010-08-06 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0172/09/001310 pagrindu. Ieškovas leido atsakovams laikinai gyventi ginčo bute, kol jie susiras kitą gyvenamąjį būstą. 2010-09-02 raštu ieškovas pateikė atsakovams reikalavimą iki 2010-10-04 išsikelti iš ginčo buto, tačiau atsakovai iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame bute.

Teisėjų kolegija nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nustatyti, ar atsakovai turi pagrindą gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Šioje byloje nesprendžiami piniginių lėšų išieškojimo, paskirstymo klausimai, todėl apeliantės pateikti antstolio patvarkymai dėl pinigių lėšų išieškojimo neturi teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Pažymėtina, kad daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo yra daiktinis teisinis ieškinys – absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo jam priklausantį daiktą. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra reiškiamas remiantis daiktinės teisės normomis (LR CK 4.95–4.97 str.), asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias sąlygas: jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą, ir ją turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovai; daiktą atsakovai valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju iš šalių parodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovais žodžiu susitarė, kad leis jiems neatlygintinai gyventi ginčo bute, kol jie susiras kitą gyvenamąjį būstą. Darytina išvada, kad atsakovai liko gyventi ginčo bute ieškovo leidimu, t. y. žodinio sutarimo pagrindu (LR CK 1.64 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nors rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, tačiau tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip panaudos teisiniai santykiai. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą turėjo spręsti vadovaujantis ne daiktinės teisės normomis, tačiau panaudos sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis.

Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas (LR CK 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutarčiai taikomos LR CK 6.477 str. 2 ir 3 d., 6.478, 6.479, 6.481 str., 6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str. nuostatos (LR CK 6.629 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone šalys nesutaria dėl sudarytos sutarties termino, t. y. atsakovų nuomone, žodiniu susitarimu nustatytas terminas nėra suėjęs, t. y. atsakovai nesusirado kito gyvenamojo būsto, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja išsikelti iš ginčo buto. LR CK 6.479 str. reglamentuojamas nuomos sutarties terminas. Ši įstatymo norma taikoma ir panaudos sutarčiai. Pagal LR CK 6.479 str. 1 d. nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties termino joje nenustatyta, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Taigi panaudos sutartis dėl daikto, išskyrus tą daiktą gali būti terminuota arba neterminuota. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad žodinėje šalių sudarytoje panaudos sutartyje buvo susitarta, kad atsakovai galės gyventi, kol susiras kitą gyvenamąjį būstą. Būtent tokiu įvykiu šalys apibrėžė sutarties terminą. Vertinant šalių paaiškinimus dėl sutarties termino, būtina atsižvelgti į LR CK 1.117 str. nustatytą reglamentavimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Apeliantės teigimu, jog sutarties terminas apibrėžtas įvykiu, t. y., kol atsakovai susiras kitą gyvenamąjį būstą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis sutarties terminas – įvykis visiškai priklausė nuo atsakovų valios. LR CK 6.30 str. 5 d. nustatyta, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti sutartį nutraukti, kadangi sutartos sąlyginės prievolės įvykdymas visiškai priklausė nuo atsakovų valios, sutarta sąlyga nebuvo vykdoma, o tokia situacija trukdo ieškovui naudotis savo nuosavybe. Kadangi šalys nesusitarė dėl konkretaus panaudos sutarties termino, todėl šiuo atveju turi būti taikytinos LR CK 6.642 str. Vadovaujantis minėto str. 1 d. kiekviena neatlygintinio naudojimo sutarties šalis turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį. Ieškovas pasiūlė atsakovams išsikelti iš buto iki 2010-10-04 (t. 1, b. l. 17), tačiau atsakovai nuo 2010-09-02 reikalavimo gavimo dienos tebegyvena šiame bute. Kadangi atsakovai apie išsikėlimą buvo tinkamai įspėti, teismas pripažįsta, jog panaudos sutartis nutraukta tinkamai. Nuo 2010-10-04 atsakovai neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių, o byloje nenustatyta ir apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodo jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Kadangi atsakovė bute šiuo metu gyvena be teisėto pagrindo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir ne tais motyvais, tačiau pagrįstai ieškinį tenkino ir nusprendė atsakovus iškeldinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, atmestini apeliacinio skundo motyvai, kad apeliantai turi teisėtą pagrindą gyventi ginčo bute, po panaudos sutarties nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad faktinio ieškinio pagrindo teisinis kvalifikavimas priklauso išimtiniai teismo kompetencijai (iura novit curia). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinyje nurodomos teisės normos, neįpareigoja teismo spręsti kilusio ginčo ieškinyje nurodomas teisės normas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmestus apeliacinį skundą atlygintinos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.). Ieškovas už atsileipimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 350 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 10) Vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės K. S. priteisti ieškovui V. D. 350 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.