Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas sprendimu pripažino V. M., neveiksnia. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas jį paskyrė, V. M. globėju ir turto administratoriumi. Pageidauja atidalinti atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant atsakovei kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi žemės sklypo natūra atidalinti neįmanoma nepadarius žalos pačiam nekilnojamojo turto objektui, atsakovei tenkantis turtas yra tokio dydžio, kad juo negalima realiai naudotis pagal paskirtį, galimas tik atidalinimo būdas išmokant atsakovei kompensaciją, o jai priklausantį turtą priteisiant kitam bendraturčiui natūra. Atidalinus žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės teisės nebus pažeistos. Atsakovė žemės sklype niekuomet nevykdė jokios veiklos, sklypo neprižiūrėjo ir neprižiūri.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 46 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Atsakovės turimo 0,03 ha žemės sklypo plotas yra mažesnis negu metodikoje nustatytas minimalus galimas racionalaus dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas, todėl iš 0,03 ha negalima suformuoti atskiro sklypo ir tinkamai jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė tik 377 EUR. UAB „Ober-haus“ atliko turto vertinimą ir nustatė, kad žemės sklypo vertė yra 6 600 EUR (šeši tūkstančiai šeši šimtai eurų). Mano, kad reikėtų vadovaujantis UAB „Ober-haus“ nustatyta žemės sklypo verte, nes žemės sklypas įvertintas didesne pinigų suma, tuomet atsakovės teisės nebūtų pažeistos, nes jai priklausytų didesnė kompensacija. 3/16 dalių žemės sklypo vertė, kuri priklauso M. P. būtų 1237,5 EUR. Nors V. M. dalis yra didžiausia, tačiau ji nepajėgi dėl savo sveikatos būklės rūpintis sklypu, taip pat neturi finansinių galimybių prisidėti prie sklypo priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad jam priklausanti turto dalis yra didesnė nei atsakovės, atsakovės turima turto dalis yra pati mažiausia iš visų bendraturčiu, taip pat į tai, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto dalies negalima atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirą turtinį vienetą dėl nedidelio žemės sklypo ploto jam priteistinos 3/16 žemės sklypo dalys iš M. P., o M. P. iš priteistina piniginė 1237,5 EUR kompensacija.

Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti CPK 130 straipsnyje numatytu būdu, viešo paskelbimo tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo V. M. atstovaujama A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį (e. b. l. 85-86). Atsiliepime nurodė, kad ieškinys pagrįstas, prašo jį tenkinti.

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra registruotas M. V., kuriai priklauso 1/16 dalis, A. V., kuriam priklauso 5/15 dalys, V. M., kuriai priklauso ½ dalis ir M. V., kuriai priklauso 1/8 dalis, vardu (e. b. l. 6-7). Iš byloje esančio Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 3 d. liudijimo nustatyta, kad po M. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) užvesta paveldėjimo byla ir palikimą priėmė atsakovė M. V. (P), pareiškėjas A. V. ir S. V., kuris savo paveldėjimo teisę padovanojo A. V. (e. b. l. 110)

(duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi neveiksnia pripažintos V. M. globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas A. V. (e. b. l. 38-39). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje patvirtina, kad peržiūrėjus pareiškimą dėl V. M. neveiksnumo, jis buvo patenkintas, o tretysis asmuo V. M., buvo pripažinta neveiksnia ir negebančia pasirūpinti savimi sprendime išdėstytose srityse, tame tarpe nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas ( nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimo sandoriai), pareiškėjas A. V. išliko V. M. globėju ir turto administratoriumi (e. b. l. 87-92).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Nors byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų atsakovės M. P. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji kaip mirusiosios M. V. įpėdinė kreipėsi dėl palikimo priėmimo, t. y. išreiškė savo valią, tačiau šios savo teisės iki galo nėra realizavusi, t. y. neatlikusi savo vardu žemės sklypo teisinės registracijos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise t. y. atsakovei priklauso 3/16 dalys. Šalių nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindu esantis Kauno miesto 18-ojo notarų biuro liudijimas nėra ginčijamas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi teismas daro išvadą, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, o nuosavybės teisė atsakovei atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, šioje byloje jos išreikšta valia priimti palikimą po M. V. mirties, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Ieškovas siūlo atsidalinti su bendraturte valdomą turtą, ieškovui priteisiant atsakovei priklausančio turto dalį, o atsakovei kompensaciją už ieškovui priteistą turtą, kuri iš viso sudaro 1237,5 Eur. Savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad turto natūra atidalinti neįmanoma nepadarius žalos turto objektui. Dėl atsakovei priklausančios nedidelio ploto nekilnojamojo turto dalies nėra galimybės suformuoti atskirą turtinį vienetą bei nustatyti naudojimosi tvarką, o atsakovei M. P. priklausanti žemės sklypo dalis yra ženkliai mažesnė nei ieškovo. Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet priteisiama kompensacija, turi būti laikosi nuostatos, kad „tokia kompensacija reiškia bendraturčio atidalinimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Iš byloje pateiktos turto vertės nustatymo pažymos nustatyta, kad atlikus ginčo žemės sklypo vertinimą, žemės sklypas buvo įvertintas 6 600,00 Eur suma, kuri atitinka realią žemės sklypo rinkos vertę (b. l. 10-36). Ieškovo nurodoma atsakovei mokėtina kompensacijos suma 1237,5 Eur yra pagrįsta.

Atlikus ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų, teismas vertina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisiškai pagrįstas, atitinka tiek teismų suformuotą praktiką, tiek teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas atidalyti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą natūra atitinka proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso didesnė dalis turto, kuris juo rūpinasi, atsakovės turto dalis yra palyginti maža, darytina išvada, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, geriausiai užtikrintų turto naudojimo racionalumą, be to, nenukentėtų ir atsakovės interesai, nes jai būtų išmokėta protingo dydžio kompensacija.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Eur žyminis mokestis, (b. l. 54,111) ir 360,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 47-48, 119), 205,70 Eur turto vertinimo išlaidų (b. l.49-53) iš viso 715,70 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo 0.1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį - priteisiant A. V., iš palikėjos M. V. įpėdinės M. P., 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o palikėjos M. P. įpėdinei atsakovei M. P. priteisti iš A. V. 1237,50 Eur kompensaciją už A. V. tenkančias 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 715,70 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų 70) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.