- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-163-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40120-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Jungtinės Karalystės įmonės Yellowiz Capital LP, Yellowiz Capital LP
- Atsakovas
- UAB „Mulberry Trade“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jungtinės Karalystės įmonės Yellowiz Capital LP atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Yellowiz Capital LP ieškinį atsakovui UAB „Mulberry Trade“ dėl uždraudimo atsakovui atlikti pastato statybos darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Yellowiz Capital LP kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo uždrausti atsakovui UAB „Mulberry Trade“ atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus iki galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14202-933/2015 priėmimo momento. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui atlikti minėto pastato statybos darbus iki teismo galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo priėmimo. Ieškinyje nurodė, kad 2014-10-07 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas atsakovui pardavė pastatą, už kurį atsakovas nesumokėjęs 871 024,10 Eur, kreipėsi į teismą dėl Sutarties modifikavimo (c.b. Nr. 2-14202-933/2015). Pažymėjo, kad pagal sutartį iki visiško atsiskaitymo su ieškovu atsakovas neturi teisės disponuoti daiktu be atskiro raštiško pardavėjo sutikimo, tačiau atlieka Pastato rekonstrukcijos ir griovimo darbus. Be to, atsakovui neatsiskaičius, ieškovas gali pasinaudoti teise nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį ir pareikalauti grąžinti jam parduotą pastatą. Teigia, jog kyla rizika, kad pastato būklei bus padarytas neigiamas fizinis poveikis, ieškovui bus grąžintas žymiai mažesnės vertės pastatas, nei ta, kuri buvo šio turto perdavimo atsakovui pagal sutartį metu ieškovas patirs didelius turtinius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai ir pridėti įrodymai nepatvirtina grėsmės, kad po vykdomų statybos darbų pabaigos šio pastato vertė iš tikrųjų sumažės (o ne išliks iš esmės nepakitusi ar netgi nepadidės), taip pat nepatvirtina grėsmės, kad jeigu po vykdomų statybų pastato vertė iš tikrųjų sumažėtų, tai šios vertės skirtumo atsakovas negalėtų atlyginti ieškovui kitais būdais. Sprendė, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad pastatas nuosavybės teisėmis jau priklauso atsakovui (o nagrinėjamas šalių ginčas iš esmės (tik) dėl atsiskaitymo), padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neadekvačiai suvaržytų atsakovo, kaip dabartinio pastato savininko, teises. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas nepagrįstas, todėl jo netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovas Yellowiz Capital LP atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį ir pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždrausti atsakovui atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus iki galutinio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14202-933/2015. Nurodė, kad ieškovas pardavė atsakovui 100 procentų baigtumo pastatą, tuo tarpu iš 2015-10-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, pastatas yra faktiškai visiškai sugriautas, t.y. pastato būklė nuolat bloginama, yra atliekami tik jo griovimo, bet ne atstatymo ar rekonstravimo darbai. Atsakovo finansinis pajėgumas ne tik atsiskaityti su ieškovu, tačiau ir finansuoti tolimesnius pastato statybos darbus, yra nežinomas, kas, pasak apelianto, įrodo akivaizdžią grėsmę, jog ateityje pastato dabartinė būklė liks nepakitusi arba dar labiau pablogės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl žalos atlyginimo, o prevencinį ieškinį, todėl atsakovo galimybė atlyginti galimus ieškovo nuostolius niekaip nėra susijusi su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino ieškovo pareikšto materialinio reikalavimo esmę, todėl galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui nustatė viršydamas ieškovo pareikštų reikalavimų ribas. Teigia, kad teismas sudarė situaciją, kai tolimesnis bylos nagrinėjimas ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo joje įvykdymas bus faktiškai neįmanomas. Be to, atsakovui atliekant ieškovo prašomus uždrausti Pastato statybos darbus, ieškovui bus galimai padaryta žala, dėl kurios atlyginimo tarp šalių kils dar vienas teisminis ginčas. Kadangi atsakovas pagal sutarties 6.4 punktą šiuo metu ir taip neturi teisės atlikti Pastato statybos darbų be ieškovo sutikimo, teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus apribotos atsakovo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Muberry Trade“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas faktiškai įsigijo beveik nugriautą statinį; realiai Sutarties objektas buvo ne vien statinys, bet vystymui skirtas nekilnojamojo turto objektas (projektas). Aplinkybę, kad griovimo darbus dar iki Sutarties sudarymo atliko pats ieškovas, grindžia 2014 m. liepos 31 d. antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymi, kad sutarties 7.1.8. p. nuostata, kuria ieškovas patvirtino, jog neturi jokių įsiskolinimų, susijusių su Pastato statyba /rekonstrukcija, įrašyta būtent dėl ieškovo faktiškai vykdytų rekonstrukcijos (griovimo) darbų dar iki Sutarties sudarymo momento. Iki Sutarties sudarymo iš esmės buvo palikta nenugriauta tik vakarinė (fasadinė) Pastato siena, kadangi ji yra saugomas kultūros paveldo objektas; visas pastatas negalės būti nugriautas ateityje. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neginčija fakto, jog pastatas šiuo metu yra beveik visas nugriautas, todėl nėra aišku, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės padėtų užtikrinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad ieškovui nutraukus sutartį, ir nustačius pastato vertės sumažėjimą dėl atsakovo vykdytų rekonstrukcijos darbų, ieškovas galėtų savo turtinius praradimus padengti iš atsakovo už pastatą jau sumokėtų pinigų bei tęsti projekto įgyvendinimą ar perleisti visą projektą kitam nekilnojamojo turto vystytojui. Be to, atsakovas pastato rekonstrukcijos darbų nelaiko disponavimu šiuo turtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-85-178/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014).
Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė grėsmės, kad po vykdomų statybos darbų pabaigos pastato vertė sumažės, ar kad sumažėjus pastato vertei, atsakovas vertės skirtumo negalėtų atlyginti ieškovui kitais būdais. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neadekvačiai suvaržytų atsakovo, kaip dabartinio pastato savininko, teises. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.
Pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovas pripažįsta, jog pastatas yra faktiškai sugriautas, todėl nesant duomenų apie dabartinę pastato vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, kad atsakovui atliekant statybos darbus pastato vertė sumažės (o ne išliks iš esmės nepakitusi ar netgi nepadidės).
Be to, apeliantas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra nesumokėjęs 870 000 Eur kainos dalies, abejoja jo galimybe finansuoti ir tolesnius pastato statybos darbus. Pasak apelianto, tai rodo grėsmę, kad pastato būklė liks nepakitusi ar dar labiau pablogės. Šie argumentai rodo ieškovo nenuoseklumą, nes akivaizdu, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis ir siekia, kad atsakovas neatliktų jokių darbų.
Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, todėl atsakovo galimybė atlyginti galimus ieškovo nuostolius niekaip nėra susijusi su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taipogi nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, kuris pareikštas siekiant apsaugoti ieškovo turtinius interesus nuo realios turtinės žalos padarymo ateityje. Kita vertus, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats teigė, jog jų netaikius kyla rizika, kad dėl neigiamo poveikio pastatui ieškovui pareikalavus gali būti grąžintas žymiai mažesnės vertės pastatas, ieškovas patirs didelius turtinius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovas sutarties nėra nutraukęs, nagrinėjamoje byloje nėra reiškiami reikalavimai, susiję su pastato grąžinimu ieškovui.
Taipogi pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis c. b. Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje esančią situaciją, t.y. tai, kad pastatas nuosavybės teisėmis jau priklauso atsakovui, o šalių ginčas susijęs su atsiskaitymu, pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, neadekvačiai suvaržytų atsakovo, kaip pastato savininko, teises.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliantui išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis vėl į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Dėl įrodymų prijungimo
CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Įvertinus tai, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas netiria naujų, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų faktų, grindžiamų naujais įrodymais, todėl atsakovų pateiktus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui UAB „Mulberry Trade“ pateiktus papildomus įrodymus.