Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-63-1887-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-63-1887-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1887/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo T. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. Č., kuriame nurodė, kad T. Č. 2009 m. balandžio 3 d., 23.18 val., ties Narbuto g. ir Laisvės pr., neblaivus (nustatytas 2,28 promilės girtumas) vairavo automobilį, nesilaikė atstumo, nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Subaru“, o šis nuo smūgio trenkėsi į „Hondą“, be to, nepateikė draudimo liudijimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 132 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą T. Č., subendrinus nuobaudas skyrė 5000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas nurodė, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius ir teisme patikrintus įrodymus, daro išvadą, jog T. Č. padarė teisės pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad T. Č. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis automobilio nevairavo, tuo metu jis neblaivus gulėjo ant užpakalinės sėdynės, o automobilį vairavo jo draugas V. R., kuris teisme parodė, kad automobilį vairavo jis. Liudytojas O. P. negalėjo patvirtinti, kad vairavo T. Č., nors teigė, kad po įvykio buvo įsitikinęs, kad vairavo jis. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamo administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto. Teigia, kad skundžiamas nutarimas iš esmės priimtas remiantis vien įvykio liudytojų rašytiniais paaiškinimais. Liudytojas V. R. iš karto po eismo įvykio apklaustas nebuvo. Teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas D. J. (D. J.) ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, atmestinai, nesurinko ir neištyrė visų reikalingų įrodymų, iškeltų įvykio versijų. Skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis vien įvykio liudytojų (nukentėjusiųjų) asmenų rašytiniais paaiškinimais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kodėl vienais byloje esančiais įrodymais (įvykyje dalyvavusių asmenų rašytiniais paaiškinimais) buvo pasiremta, o kiti (per teismo posėdį duoti įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai) - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (LVAT nutartis N3-443/2006).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas T. Č. kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, būtent, tarnybiniu pranešimu (b. l. 3) bei liudytojų O. P. ir A. P. paaiškinimais (b. l. 5, 6), kurie buvo surašyti iš karto po eismo įvykio. Apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo nurodyta, kodėl vieni įrodymai teismo buvo atmesti, o kitais remtasi, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad liudytojų parodymai vertintini kritiškai, motyvuojant tuo, jog praėjus ilgesniam laiko tarpui sunkiau tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes.

Teisėjų kolegija pastebi, jog tiek A. P., tiek O. P. savo rašytiniuose paaiškinimuose ne tik aiškiai įvardijo vairuotoją, bet ir nurodė, jog kartu vairavęs keleivis bandė apsimesti, jog vairavo jis. Be to, pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuota, jog šalia automobilio „Toyota“ stovėjęs asmuo taip pat tvirtino, jog vairavo T. Č.. Šiuo atveju byloje nebuvo iškilusi įrodymų nepakankamumo problema, todėl tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno neapklausimas liudytoju priimto nutarimo neteisėtu nedaro, nes pastarasis betarpiškai pažeidimų nestebėjo.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o T. Č. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas