- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1-2049-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20306-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2011-09-15 pagal LR BK 138 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2012-10-15 pagal LR BK 140 str. 1 d. - 60 parų areštu; 3) 2017-09-01 pagal LR BK 140 str. 2 d.- 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. gegužės 1 d. apie 14.30 val., R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą puodeliu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei V. B. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei V. B. puodeliu sudavė į veidą. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Su sugyventine kartu gyvena apie 3-4 metus.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusi V. B. patvirtino, kad sugyventinis R. K., su kuriuo kartu gyvena apie 4 metus, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietose, būdamas girtas, moliniu puodeliu sudavė jai į veidą, prakirto lūpą, jai skaudėjo, bėgo kraujas. Kaltinamasis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 47-48).
Liudytoja Ž. L. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje matė kraujuotą draugę V. B., toje vietoje tuo metu su drauge buvo tik šios sugyventinis R. K.. Ant grindų matė molines šukes. Iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad V. B. buvo prakirsta lūpa (b. l. 62-63).
Įvykio vietoje rasta dėmių, panašių į kraują, molinio indo šukės, fotografuota (b. l. 13-23)
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. B. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padaryta muštinė lūpos žaizda, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 70).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 14.30 val., R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą puodeliu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei V. B. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie ketverius metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios, liudytojos parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą nuteisiamas jau antrą kartą, viso teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu (2005 m. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. dėl smurtavimo prieš sugyventinę buvo atleistas), tai yra išvadų nepadarė, toliau darė ir ketvirtą kartą vėl padarė iš esmės tokį patį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, vėl smurtavo prieš moterį, teistumas neišnykęs, kas rodo, jog ir toliau smurtaudamas kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, nepergyvena dėl padarytų veiksmų, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi ketvirtą kartą vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino, nesiėmė priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – pasirūpinti po jo smurtinio veiksmo gulinčios ir nejudančios nukentėjusiosios sveikata ir pan., buvo rastas ir sulaikytas tik 2018-05-08. Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios savijautos.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas tris kartus, visus kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe už smurtą prieš sugyventines, 2005 m. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. dėl smurtavimo prieš sugyventinę buvo atleistas, teistumas neišnykęs, laisvės apribojimo bausmę atlikęs tik 2018-04-18, vėl smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, nuolat baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl nuobaudos galioja, nuolat girtauja, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi gyvenamosios vietos, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, nuo 2017 m. įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskiriant mažesnę bausmę nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-05-08 iki 2018-05-10, paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Daiktinis įrodymas. Molinės šukės, saugomos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos ir sunaikintinos (BK 72 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: R. K. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-05-08 iki 2018-05-10 (1:1).
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Daiktinį įrodymą - molines šukes (2018-05-03 kvitas 0046849, b. l. 26), saugomas PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).