Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1893-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e1-1893-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42099-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
P. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1893-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42099-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. 2020 m. spalio 21 d. apie 6.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė dukrai R. Š. į veido sritį, taip nukentėjusiajai R. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

P. Š., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 21 d. ryte, kiek tuo metu buvo valandų nežino, bet laikas gali būti kaip nurodytas jam pareikštame įtarime, t.y. 6.15 val., jis atėjo į virtuvę iš miegamojo kambario. Tuo metu buvo neblaivus, nes paskutinę savaitę vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Ir šią naktį jis vartojo alų ir degtinę, gėrė vienas pats, kiek galėjo išgerti nežino. Pamena, jog atėjęs į virtuvę pradėjo konfliktuoti su savo dukra R., kuri gyvena pas juos namuose. Dėl kokių priežasčių su ja sukonfliktavo, dėl girtumo nepamena, bet pamena, jog konflikto metu virtuvėje buvo jo žmona R., kuri viską matė ir girdėjo. Pamena, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą rankos kumščiu smogė dukrai, kur tiksliai pataikė nežino, be taikėsi į veidą. Kodėl taip elgėsi nurodyti negali. Suvokia jog tokiu savo elgesiu savo dukrai galėjo sukelti fizinį skausmą. Nurodė, kad yra senyvo amžiaus, turi daug senatvės ligų, sunkiai vaikščioja, beveik visą laiką leidžia kambaryje, guli lovoje, ir niekur iš namų neišeina. Konfliktas tarp jo ir dukros įvyko, dėl jo didelio girtavimo, dėl jo pasakytų priekaištų jai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, labai gailisi, jis nuoširdžiai nori atsiprašyti dukros, daugiau taip nesielgs (b. l. 63-64, 67);

R. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. spalio 21 d. apie 6 val. atsikėlė ir ėjo į virtuvę gaminti pusryčius ir ruoštis į darbą. Jai nuėjus į virtuvę, atėjo girtas tėvas P. Š.. Tėvas pradėjo priekaištauti, dėl asmeninių dalykų ir namų ruošos bei konflikto metu varė iš namų. Žodžiais gąsdino, kad negyvens, kad praneš vaikų teisėms, atims jai vaikus. Konflikto metu kambaryje taip pat buvo ir jos mama R. Š.. Konfliktuojant su tėvu, jis priėjo prie jos ir kumšiu vieną kartą trenkė į veidą, dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. P. Š. visą naktį nemiegojo, girdėjo kaip rėkavo savo kambaryje, vartojo alkoholį, alkoholio vartoti nenustoja nuo 2020 m. spalio 17 d., geria kasdien. Kartu namuose (duomenys neskelbtini) gyvena jos mama R. Š., tėvas P. Š., brolis A., jos dukra R. K. ir globotinis N., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš namiškių konfliktą matė tik jos mama R. Š., kuri kartu buvo virtuvėje, vaikai tuo metu miegojo. Nurodytu adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, gyvena čia apie 20 metų. Tėvas P. Š. labai dažnai konfliktuoja žodžiais, pavartojęs alkoholio būna labai agresyvus, tačiau smurto pavykdavo išvengti. Ankščiau tėvas prieš ją nėra smurtavęs. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš, pas teismo medicinos ekspertus nevyks (b. l. 13-16, 24-27);

R. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė gyvena su vyru P., dukra R. ir sūnumi A., (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 21 d. apie 6 val ryto ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo dukra R. ir girtas jos vyras P.. Ji atėjusi atsisėdo prie stalo ir R. savo tėvui P. pasakė, kad nesikabinėtų prie jos. Tada P. Š. liepė jai neaiškinti ir priėjęs trenkė ranka R. į veidą. P. Š. yra jos sutuoktinis, jis visą naktį vartojo alkoholį, kėlė namuose triukšmą, trukdė ilsėtis (b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

P. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas R. Š. pareiškimas dėl jai sukelto fizinio skausmo, apžiūrėta įvykio vietą, esanti (duomenys neskelbtini), kur panaudotas smurtas R. Š. atžvilgiu bei fotolentele, kurioje užfiksuota įvykio vieta (b. l. 13-16, 24-27);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. spalio 21 d. 6.39 val. kaltinamajam P. Š. nustatytas 2,36 promilių girtumas; 2020 m. spalio 21 d. 6.41 val.nukentėjusioji R. Š. buvo blaivi (b. l. 37-40);

2020 m. spalio 21 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios R. Š. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios kūno matomas vietas ir veidą sužalojimų nenustatyta (b. l. 41, 43-44).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P. Š. žodinio konflikto metu 2020 m. spalio 21 d. tyčia kumščiu smogė kartu gyvenančiai dukrai R. Š. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo P. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. spalio 22 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 81, 83-85).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo P. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

P. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (b. l. 52), (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant antrą pagal švelnumą sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 21 d. 6.30 val. iki 2020 m. spalio 22 d. 11.02 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad P. Š. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo P. Š. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam P. Š. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 21 d. 6.30 val. iki 2020 m. spalio 22 d. 11.02 val. ir laikyti, kad P. Š. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo P. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti P. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti P. Š., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

P. Š. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė