- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-865-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12037-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18567-910/2013 pagal ieškovo VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, kuria byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. 6 484,78 Lt skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2013 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartį teismas patvirtino tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria išspręsti teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. 2-18567-910/2013, dėl 6 484,78 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai ir užbaigti minėtą civilinę bylą tokiu būdu:
1.1 Atsakovas sumoka ieškovui 4 000 Lt dydžio skolą (toliau tekste – Skola) dalimis:
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2013 m. gruodžio mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. sausio mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. vasario mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. kovo mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. balandžio mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. gegužės mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. birželio mėn. 20 d.;
- 500 Lt – ne vėliau, kaip iki 2014 m. liepos mėn. 20 d.;
1.2 Nei viena iš šalių neatlygina kitos (-ų) Šalies (-ių) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kiekviena iš šalių padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas visus piniginius mokėjimus vykdo į šią ieškovo sąskaitą banke: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad pateikta taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, ši sutartis pasirašyta asmenų, kurie turi teisę sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių teisių ar teisėtų interesų, neprieštarauja viešajam interesui, nepažeidžia kitų, neįtrauktų į bylą, asmenų teisių ar teisėtų interesų, nes jokiems kitiems asmenims Sutarties sąlygose nenustatoma pareigų, nesuvaržoma teisių. Taikos sutartimi šalys išsprendė skolos sumokėjimo ieškovui klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo 2 000 Lt advokato išlaidų rengiant atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, yra akivaizdžiai jam nenaudinga, buvo pasirašyta nedalyvaujant atsakovo advokatei, net nepasikonsultavus su advokate, neaptarus taikos sutarties sąlygų su sutuoktine, nors skola bus mokama iš jų bendrų lėšų, be to, ieškovas neatsisakė ieškinio dalyje dėl likusios prašomos priteisti 2 484,78 Lt skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų, o visi ieškovo paskaičiuoti mokesčiai yra sumokėti ir netgi permokėti. Atsakovo teigimu, taikos sutartį jis pasirašė paskubomis, neapdairiai, paveiktas kitos šalies įtikinėjimų, nepasitaręs su sutuoktine bei advokate. Vadovaujantis CK 6.986 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties. Atsakovo pasirašyta taikos sutartis turi ir CK 1.89 straipsnyje bei CK 1.90 straipsnyje numatytų sutarčių negaliojimo pagrindų požymių. Taikos sutartimi buvo numatyta, kad atsakovas ieškovui sumoka 4 000 Lt, taigi, atsakovo manymu, likusios ieškinio dalies ieškovas turėjo atsisakyti, t. y. ieškinio dalies dėl 2 484,78 Lt skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Tačiau ieškovas nuo šios ieškinio dalies neatsisakė, nenurodė, jog jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, tad teismas patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui dalimis sumokėti dalį skolos, ir bylą nutraukė, nors ieškovas nuo likusios ieškinio dalies neatsisakė. Kita vertus, ginčo laikotarpiu ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti ir rinkti bendrabučio, kuriame gyvena atsakovas, mokesčių, todėl jis yra netinkamas ieškovas, be to, abejonių kelia ieškovo pateikti mokesčių paskaičiavimai. Įvertinus visus mokėjimus ir visas reikšmingas aplinkybes, atsakovas ieškovui už ginčo laikotarpį yra permokėjęs 2 084,47 Lt, tai aiškiai nurodyta paskutinėje į bylą pateiktoje lentelėje. Taigi taikos sutartis ieškovui suteikė nepagrįstą pranašumą, nes iš atsakovo papildomai ir nepagrįstai buvo pareikalauta dar 4 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis, kokios apimties ir sudėtingumo taikos sutartis buvo sudaryta. Akivaizdu, kad šis susitarimas buvo priimtas laisva valia (šį teiginį paneigiantys įrodymai į bylą nepateikti), o sutarties sąlygos, dėl kurių šalys sutarė pasirašydamos taikos sutartį, yra derybų objektas. Teismas išaiškino ginčo šalims jų sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmes, ėmėsi papildomų veiksmų, suteikė papildomą pertrauką apmąstyti ir pasitarti su atstove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims bylą užbaigti taikos sutartimi. Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Bylos šalies valios trūkumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad sudaryta taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą (CK 6.228 str.) ir joje yra CK 1.89 straipsnyje (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) bei CK 1.90 straipsnyje (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) numatytų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų požymių. Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga įpareigoja šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalis remiasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pasirašydamas taikos sutartį ir prašydamas teismo ją patvirtinti apeliantas buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.), arba kad suklydo ir šis suklydimas buvo esminis (CK 1.90 str.). Pasirašytos taikos sutarties sąlygos nėra sudėtingos, jos išdėstytos aiškiai, o atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis apeliantas ginčija ieškinio pagrįstumą (dėl netinkamo ieškovo, mokesčių skaičiavimo), nėra naujos, t. y. jomis jau buvo ginčijamas ieškinio pagrįstumas dar iki taikos sutarties pasirašymo.
Kaip matyti iš ginčijamos taikos sutarties, šia sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 4 000 Lt skolą pagal sutartyje numatytą grafiką, šalys pareiškė, kad atsakovui sumokėjus nurodytą skolą, šalys neturės viena kitai jokių su teismo sprendimu susijusių papildomų, pridėtinių, alternatyvių ar kitokių pretenzijų ar reikalavimų (taikos sutarties 1.3. punktas), patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra žinomos (taikos sutarties 1.6. punktas). Taigi, pagal sudarytą taikos sutartį, ieškovas prarado teisę reikalauti iš apelianto likusios skolos (2 484,78 Lt) ir metinių procesinių palūkanų sumokėjimo, o apeliantas įsipareigojo sumokėti mažesnę, nei ieškinyje prašė ieškovas, skolos sumą (4 000 Lt), be to, per 8 mėnesių laikotarpį, todėl teigti, kad ieškovas apelianto atžvilgiu įgijo perdėtą pranašumą (CK 6.228 str.), taip pat nėra pagrindo.
Iš byloje esančio teismo posėdžio, kuriame buvo patvirtinta taikos sutartis, protokolo matyti, kad jame dalyvavo tiek apeliantas, tiek abi jo atstovės – advokatė ir sutuoktinė. Posėdžio metu apeliantas pareiškė, kad taikos sutarties sąlygos jam yra žinomos ir priimtinos, o apelianto sutuoktinei pareiškus prieštaravimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir teismui dėl to paskelbus pertrauką, apeliantas, po pertraukos paklaustas teisėjos, dar kartą patvirtino, kad taikos sutartį pasirašė laisva valia (1 t., b. l. 183-184). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė buvus jo valios trūkumų, pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį (CPK 178 str.), o vėlesnis nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo pasikeitimas (galimai dėl apelianto sutuoktinės įtakos) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) 8.15 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ (į. k. 126125243) iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.