Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-784-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-28
Bylos Nr.
2S-784-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
A., A. K.
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-784-467/2008Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. R. dėl įpareigojimo išsikelti iš buto.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę V. R. iki 2008-09-31 išsikelti iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (registro įrašo (duomenys neskelbtini)). Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovė vengia vykdyti prisiimtas turtines prievoles – mokėti komunalinius mokesčius, įmokas bankui už jai suteiktą kreditą, todėl yra reali grėsmė, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas ar daiktinės teisės į jį gali būti perleisti. Todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nėra tiesiogiai grindžiami turtinėmis prievolėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo nutartį panaikinti ir laikinąją apsaugos priemonę pritaikyti. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia tuo, kad jis ieškinyje nurodė itin svarbias aplinkybes: atsakovė ieškovo bute gyvena kartu su nepilnamete dukra ir nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo turto – prašytus areštuoti žemės sklypus ir pastatus (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė turi galimybę persikelti gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą arba apsirūpinti gyvenamuoju būstu Vilniuje. Atsakovei perleidus nekilnojamąjį turtą arba atsiradus kitoms aplinkybėms, trukdančioms laisvai disponuoti turimu turtu, atsakovė neturės, kur išsikelti. Tokiu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiami prevenciniai tikslai – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovas A. K. (apeliantas) teisme pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą – įpareigoti atsakovę V. R. išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto Vilniuje. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino ir teisėjų kolegija tokiam teismo procesiniam sprendimui visiškai pritaria, kadangi prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės konkretaus nekilnojamojo turto areštas – neatitinka ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo esmės ir nėra susijusi su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Tokia išvada darytina, įvertinus aplinkybę, kad teismas ieškinio patenkinimo atveju įpareigotų atsakovę išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau kitos atsakovės gyvenamosios vietos nenustatinėtų, kadangi pagal įstatymą teismas tokios pareigos neturi, o ieškovas nepareiškė atitinkamo reikalavimo. Dėl to aplinkybė, kad atsakovė parduos savo turimą nekilnojamąjį turtą, nekelia grėsmės, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo atskirojo skundo motyvai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiami prevenciniai tikslai, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta, pagrįsta ir nėra pagrindo ją naikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis