Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-27 · Administracinė byla Nr. I1-910-281/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
I1-910-281/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03011-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-910-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03011-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų (b. l. 1–2).

Paaiškino, kad pareiškėjas atlikinėjo jam paskirtą bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019-04-18 iki 2019-06-27. Nurodo, kad Vilniaus PN ventiliacija neveikia, kamerose drėgna ir tamsu. Langai uždengti grotomis, tai stipriai ribojo oro bei šviesos patekimą į patalpą. Nors kamerose buvo dirbtinis apšvietimas, tačiau šviesa buvo labai silpna, nuo jos skaudėjo, ašarojo akys, skaudėjo galvą, pareiškėjas pradėjo vartoti raminamuosius vaistus. Be to, gyvenamųjų patalpų lempos buvo be gaubtų, dėl to gyvenamoji aplinka buvo nesaugi. Dėl nesaugiai įrengtų šviestuvų pareiškėjas nuolat jautė baimę, patyrė stresą, nes nuolat jautėsi nesaugiai. Teigia, kad apsauginių šviestuvų gaubtų nebuvo nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).

Paaiškino, kad pareiškėjas savo skundo teiginių niekaip nedetalizavo, jo skundas yra šabloninis, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu būtų skundęsis Vilniaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų tipo patalpose tariamai buvusių trūkumu. Teigia, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamai buvusių pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Nurodo, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kaip numatyta teisės aktuose ant kamerų tipo patalpų langų įrengtos apsauginės grotos. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar patalpų trūkumų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019-04-18 iki 2019-06-27.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN ventiliacija neveikia, kamerose drėgna ir tamsu. Langai uždengti grotomis, tai stipriai ribojo oro bei šviesos patekimą į patalpą, šviesa silpna, nuo jos skaudėjo, ašarojo akys, skaudėjo galvą, pareiškėjas pradėjo vaistus. Pažymi, kad gyvenamųjų patalpų lempos be gaubtų, apsauginių šviestuvų gaubtų nebuvo nei vienoje kameroje, o dėl nesaugiai įrengtų šviestuvų pareiškėjas nuolat jautė baimę, patyrė stresą.

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-10; toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Šių taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsižvelgiant į įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti grotų įrengimas ant kamerose esančių langų vidinės ir išorinės pusės yra privalomas, todėl toks įkalinimo įstaigos kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas Vilniaus PN nurodė, kad visų gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos įrengtos ir iš lauko, ir iš vidinės pusės. Kadangi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango ir grotų įrengimą atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais, taip pat tokius duomenis, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė patvirtina ir atsakovės atstovo pateikti rašytiniai dokumentai. Pastebėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų reiškęs kokius nors nusiskundimus ginčo laikotarpiu įkalinimo įstaigos administracijai, o jo skundų ar prašymų pagrindu būtų atlikti patikrinimai kamerose, kurioje jis buvo laikomas. Todėl teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu laikymo sąlygos pareiškėjui buvo priimtinos ir nepatogumų nekėlė, nes nepasitenkinimo jomis pareiškėjas jokiais būdais neišreiškė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Vilniaus PN ginčo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus, ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundų ar prašymų dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų Vilniaus PN administracijai neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė