- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-11
- Bylos Nr.
- 2K-739/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Rimantas Baumilas, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Nuteistasis
- R. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo R. G. ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinius skundus, panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendis dėl R. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – R. G. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką; nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. V. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu R. G. buvo nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2007 m. birželio 6 d. atlyginti nukentėjusiajam V. V. nusikaltimu padarytą 5469,01 Lt turtinę žalą, taip pat priteisiant iš R. G. nukentėjusiajam 25 000 Lt neturtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai – 5144,30 Lt žalos atlyginimą už V. V. gydymą stacionare.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, išteisintojo R. G., prašiusio kasacinį skundą atmesti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.00 val., Elektrėnuose, Rungos g. 10, prie parduotuvės–baro, priklausančio V. L. IĮ, įėjimo durų, ginčo metu su V. V. tyčia sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio V. V. nugriuvo ant betoninių parduotuvės–baro laiptų ir atsitrenkė galva į laiptus, taip jam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį pakaušio kairės pusės muštine žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva, pakauškaulio kairės pusės linijiniu lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę ir vidurinę duobes, dešinės kaktinės ir dešinės smilkininės skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio peties odos nubrozdinimus, kairio sėdmens poodinę kraujosruvą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio V. V. 2005 m. rugpjūčio 27 d. ligoninėje mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. V. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendį.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nes šis teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminį BPK pažeidimą, suvaržydamas įstatymo garantuotas nukentėjusiojo teises. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, visiškai ignoruodamas liudytojo R. K. parodymus ir apsiribodamas tik teismo medicinos eksperto apklausa, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl priėmė neteisingą išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nesutinka su šio teismo išvada, kad duomenų, jog nukentėjusysis nukrito nuo laiptų būtent nuo R. G. smūgio, nėra. Kasatorius teigia, kad neginčijamai nustatyta, jog tarp R. G. ir V. V. kilo konfliktas dėl skolos ir R. G. sudavė V. V. smūgį į veidą. R. K. parodo tik 0,5–1 min. po to nestebėjęs konfliktuojančių R. G. ir V. V., tačiau išgirdęs duslų garsą, o statybininkas kažką pamatęs nusikeikė, atsisukęs jis pamatė gulintį nukentėjusįjį bei R. G., greitu žingsniu nulipantį laiptais ir sėdantį į automobilį. Toks pasišalinimas iš įvykio vietos, kasatoriaus nuomone, kaip tik įrodo R. G. dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką. Tai, kad nukentėjusysis nugriuvo iš karto po pokalbio (konflikto) su R.G., patvirtina ir liudytojas R. G. Jokių pašalinių žmonių, išskyrus V. V. ir R. G., ant laiptų nebuvo, taigi niekas kitas, išskyrus R. G., negalėjo suduoti smūgio nukentėjusiajam, nuo kurio šis pargriuvo.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, taip išnagrinėjęs bylą, pažeidė BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalies, 7 straipsnio nuostatas dėl asmens lygybės prieš įstatymą ir teismą bei bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi principų, t. y. bylą išnagrinėjo šališkai.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 132 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatorius, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį priėmė pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neįvertino visų bylos įrodymų, taip pat liudytojo R. K. parodymų ir apsiribojo tik teismo medicinos eksperto apklausa, pateikia savą įrodymų vertinimo variantą, prašydamas juo vadovaujantis palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Pagal BPK nuostatas įrodymų įvertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, padaryto nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino pripažinęs, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent dėl R. G. veiksmų (smūgio sudavimo ar pastūmimo) V. V. nugriuvo nuo laiptų aikštelės, taigi nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo R. G. veiksmų ir V. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei mirties, o teismo nuosprendis dėl R. G. yra pagrįstas prielaidomis. Kolegija nustatė tik tai, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.00 val., R. G. ant parduotuvės–baro laiptų, kilus konfliktui, sudavė ranka V. V. į veidą, t. y. smūgį, nuo kurio V. V. nenugriuvo. Kolegija pripažino, kad šie R. G. veiksmai galėtų būti kvalifikuoti tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl gal būt padarytos kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, tačiau šis kūno sužalojimas kaltinime nebuvo inkriminuotas ir nėra dėl to nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis ir kasacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, t. y. tokių, kokių prašo kasatorius.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu dėl neatsargumo atėmęs gyvybę kitam žmogui, ir tą jis padarė ginčo metu tyčia sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio V. V. nugriuvo ant betoninių parduotuvės–baro laiptų ir atsitrenkė galva į laiptus; buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio nukentėjusysis mirė. Šią išvadą teismas pagrindė daugelio liudytojų, kurie patys įvykio nematė, parodymais, taip pat liudytojo R. K. parodymais. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai parodė matęs, kaip R. G. su V. V. ginčijosi dėl skolos ir kaip R. G. sudavė ranka V. V. į veidą. Po šio smūgio V. V. nenugriuvo, tik pasuko galvą į šoną ir nusiramino; V. V. draugas, sėdėjęs bare, kvietė V. V. pro praviras baro duris į vidų, tempė jį, bet V. Vitkauskas nėjo. Kas toliau vyko ant laiptų, šis liudytojas nematė, nes nusisukęs kalbėjosi su įvykio vietoje dirbusiais statybininkais. Praėjus gal 1 ar 0,5 min., liudytojas išgirdo duslų garsą, o statybininkas kažką pamatęs nusikeikė, liudytojas atsisukęs pamatė gulintį V. V., nugriuvusį ant nugaros, galva buvo ant kiemo asfalto, o kojos ant laiptų. Tuo metu R. G. nulipo laiptais ir nuėjo į automobilį, stovėjusį netoliese.
Išdėstęs šiuos ir kitus liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad visiškai įrodyta, jog nustatytoje vietoje įvyko konfliktas tarp R. G. ir V. V., kurio metu kaltinamasis sudavė V. V. kumščiu į veidą. Pripažinęs, kad nors po šio smūgio V. V. nenugriuvo, jis nugriuvo jau po 0,5–1 min., o įrodymų, kad per tokį trumpą laiką dar kažkas, be kaltinamojo, būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš V. V. byloje nėra, teismas padarė išvadą dėl R. G. kaltės neatsargiai atėmus V. V. gyvybę.
Pagal šiuos teismo nuosprendžio motyvus spręstina, kad teismas pripažino priežastinį ryšį tarp R. G. suduoto smūgio V. V. į veidą ir pastarojo griuvimo nuo laiptų, sukėlusio padarinius – mirtį, vadovaudamasis tuo, jog nėra įrodymų, kad kažkas kitas po R. G. suduoto smūgio būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš V. V. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisingai pripažinta pagrįsta prielaidomis, be to, prieštaraujanti ir kitiems bylos duomenims, nes, pagal liudytojo R. K. parodymus, po R. G. suduoto smūgio V. V. nenugriuvo, o nusiramino, draugo buvo kviečiamas, tempiamas pro duris į baro vidų, tačiau ten nėjo. Remdamasis tokiu liudytojo R. K. pateiktu situacijos per tą laiką, kol jis stebėjo įvykį ant laiptų po R. G. suduoto smūgio V. V., apibūdinimu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto teismo medicinos eksperto paaiškinimu, jog nukentėjusiojo veide nustatyta vienintelė kraujosruva viršutinėje lūpoje, o kiti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti pačiam krentant nuo laiptų ir be pašalinės jėgos poveikio, bei nustatęs, kad nukentėjusysis buvo sunkaus girtumo būsenos, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priežastinio ryšio tarp nustatyto R. G. smūgio, suduoto nukentėjusiajam į veidą, ir V. V. mirtino susižalojimo nukritus nuo laiptų.
Taigi apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl R. G. kaltės padarė ne tik papildomai ištyręs įrodymus, bet ir įvertinęs bylos duomenis apie tokias įvykio aplinkybes, į kurias neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Todėl kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo nepagrįsti.
Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų pažeidimų deklaratyvūs, nes iš esmės pagrįsti nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal nuteistojo R. G. skundą, kuriame jis ginčijo teismo išvadą dėl jo kaltės, ir pagal nukentėjusiojo V. V. skundą, kuriame ginčijamas tik BK 75 straipsnio taikymas R. G. Šios instancijos teismo 2007 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo duomenimis, byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą nebuvo suvaržytos.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis BPK 331 straipsnio reikalavimų, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos įrodymais. Teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių, reglamentuojančių bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas. Nustatęs, kad R. G. buvo inkriminuota ir jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad sudavė V. V. vieną smūgį į veidą, nuo kurio pastarasis nugriuvo ir mirtinai susižalojo, bet padaręs išvadą, kad šis suduotas smūgis tokių padarinių nesukėlė, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo saistomas ne tik BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių, bet ir 255 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatančių bylų nagrinėjimo teisme ribas, kurių nepažeidė bylą išnagrinėdamas neperžengiant inkriminuoto kaltinimo ribų.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo V. V. kasacinį skundą atmesti.