Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-10 · Administracinė byla Nr. eI-1659-406/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
eI-1659-406/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1659-406/15Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01377-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 59; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. 672 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas „Dėl pareiškimo patikslinimo“, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 672 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. bei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui susidariusio 672 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris atsakovo buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatų 12-26 punktų nustatyta tvarka. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Prienų rajone turi sodybą, kur vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą jam skaičiuojama nuo 2008 m. spalio 1 d., nors gyvenamojo namo statyba užbaigta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre pateikus 2012 m. rugsėjo 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, t. y. iki 2012 m. spalio 16 d. gyvenamasis namas buvo įregistruotas kaip nebaigtos statybos (baigtumo procentas 87%). Pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę, į pareiškėją bei į teismą prašydamas skaičiuoti buitinių atliekų tvarkymo mokestį pagal faktiškai išvežamų buitinių atliekų kiekį. Atkreipė teismo dėmesį, kad nors Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1078/2013 pripažino, kad Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83, 11 punktas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui ta apimtimi, kad juose nėra numatyta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamų atliekų kiekį, tačiau Prienų rajono savivaldybės administracija iki šiol nevykdo minėto sprendimo, nesudarydama galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai išvežamų atliekų kiekį. Nurodė, jog nuolatinai nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, kadangi pagrindinė gyvenamoji vieta yra Kaune, kur moka mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo V. P. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo. Pagal šio įstatymo 107 straipsnio 2 dalį mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Atsakovas prašo taikyti senatį. Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. bei į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovo prašomas penkių metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Prienų rajone, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko šią sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju minėtų Nuostatų prasme. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise aptariamu laikotarpiu priklausė gyvenamosios paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, kad nuo 2012 m. spalio 16 d. naujo gyvenamojo namo statyba yra užbaigta (iki tol baigtumo procentas 87%), o senas gyvenamasis namas 2009 m. rugsėjo 21 d. sunaikintas. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro nuostatai, Statybos įstatymas numato, kad asmens nuosavybės teise turimas nebaigtas statyti objektas - tai nekilnojamasis turtas. Atsakovo argumentas, kad jis nuolatinai negyvena, taip pat nepaneigia vertinimo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 5 punkto prasme. Aplinkybė, jog atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs bei nuolatinai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Iš atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų matyti, jog jis iš esmės nesutinka su tuo, kad jo mokėtinos rinkliavos dydis apskaičiuotas pagal galintį susidaryti, o ne faktiškai susidariusį (iš jo surinktų ir perduotų tvarkyti) komunalinių atliekų kiekį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidauja atsakovas. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1078/2013 pripažino, kad Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83, 11 punktas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui ta apimtimi, kad juose nėra numatyta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamų atliekų kiekį, t. y. nustatytas teisinis mechanizmas, suteikiantis galimybę atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal jų deklaruojamų atliekų kiekį. Šis mechanizmas iš esmės siejamas su vietinės rinkliavos mokėtojo galimybe aptariamą rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį. Taigi, nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi pripažintas neteisėtu, todėl šioje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto, pripažinto neteisėtu, pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Iš šios nuostatos matyti, kad administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį (ex nunc), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Taigi, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl norminio teisės akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex tunc (retroaktyviai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 yra pažymėjęs, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 16 str. 2 d.), t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Analogiška pozicija yra formuojama ir konstitucinėje jurisprudencijoje, kurioje, kaip konstatuota, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Kaip bebūtų, Konstitucinis Teismas taip pat pripažįsta, jog minėtoji Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį, nėra absoliuti (žr. 2011 m. spalio 25 d. Konstitucinio Teismo Nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Tam tikrą Konstitucinio Teismo nutarimų retroaktyvumą (galiojimą ex tunc) suponuoja Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos. Būtent, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingai teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“).

Nustačius, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, teismas privalo užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikant ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 261–275; 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 318–325, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai). Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, asmenų lygiateisiškumo principu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmes ex tunc (retroaktyviai).

Pažymėtina, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1870/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga šalintina ad hoc įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jos perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, kad gyvena nuolatinai Kaune ir ginčo objekte būna retai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bei, kad atsakovas Kietų buitinių atliekų išvežimo sutartį yra sudaręs su UAB „Kauno švara“. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų visų komunalinių atliekų kiekį bei kurie leistų teigti, kad ginčo laikotarpiu iš atsakovo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos dydis galėjo būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį. Pažymėtina, kad teismui nėra galimybės nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atsakovo perduotų komunalinių atliekų kiekį, todėl šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Paminėtos aplinkybės (Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams) konstatavimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės turi būti ginamos, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovo konkrečiu atveju neturėtų būti priteista vietinė rinkliava.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal Nuostatus, iš kurių ir kildinama pareiga ją mokėti. Kadangi, atsakovas yra nekilnojamojo turto Prienų rajone savininkas ir šis faktas neginčytinas, todėl rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto objekto plotą. Konkrečios pagal atsakovo gyvenamojo namo plotą apskaičiuotos sumos matyti iš byloje esančių Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų, kuriuos kartu su skundu pateikė pareiškėjas. Tokiu atveju būtent vietinės rinkliavos mokėtojas (atsakovas), siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą arba lengvatų suteikimą. Atsakovas tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Nuostatų priede numatytas mėnesinis vietinės rinkliavos dydis litais už 100 kv. m. gyvenamosios paskirties pastato (individualaus namo) yra 16 Lt. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., t.y. 42 mėnesius, nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 672 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo V. P. jo naudai patirtas 50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas - už skundo surašymą, sumokėtas UAB "Juris LT" pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 225.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta sąskaita faktūra 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. JUR1009, internetinės bankininkystės duomenys (2014 m. rugsėjo 19 d. operacijos išrašas) patvirtina 50 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo V. P. 194,62 Eur (672 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 14,48 Eur (50 Lt) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas