- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- P. D., akcinei bendrovei „Vilniaus grūdai“, uždarajai akcinei bendrovei „Resota“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Egminda“, akcinė bendrovė „Rokiškio grūdai“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-54/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Vilniaus grūdai“ (dabar – UAB „Vingininkai“), uždarajai akcinei bendrovei „Resota“, P. D. įmonei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Egminda“, akcinė bendrovė „Rokiškio grūdai“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,If draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų AB „Vilniaus grūdai“, UAB „Resota“, P. D. įmonės, proporcingai teismo nustatytam kiekvieno jų kaltės laipsniui 177 975,19 Lt žalos atlyginimo, 31 415,28 Lt palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 187,81 Lt žyminį mokestį, 3 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. lapkričio 14 d. ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Egminda“ sudarė draudimo sutartį, kuria 600 000 Lt sumai buvo apdraustos UAB „Egminda“ prekių atsargos, saugomos draudimo liudijime nurodytose vietose. 2003 m. rugsėjo 23 d. atsakovas AB „Vilniaus grūdai“ ir tretysis asmuo UAB „Egminda“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas neterminuotam laikotarpiui išnuomojo UAB „Egminda“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Minėtas patalpas AB „Vilniaus grūdai“ 2003 m. sausio 3 d. išsinuomojo iš jų savininko AB „Rokiškio grūdai“. 2003 m. rugsėjo 23 d. ieškovas gavo UAB „Egminda“ pranešimą, kad apdraustoms prekių atsargoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 22 d. buvo padaryta žala – prekės sunaikintos gaisro metu. Dėl šio įvykio Vilniaus m. priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2004 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad gaisras kilo dėl P. D. įmonės darbuotojų vykdomų metalo pjovimo darbų dujomis ir nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. P. D. įmonės pareiškimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Ieškovas mano, kad dėl gaisro kaltas atsakovas AB „Vilniaus grūdai“, nes buvo pastato, kuriame kilo gaisras, teisėtas valdytojas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatyta, kad gaisro židinys buvo sandėlių rūsyje, gaisras kilo dėl sandėlyje vykdytų metalo pjovimo ugnies darbų, iš kur per atvirą angą ugnis persimetė į sandėlius. AB „Vilniaus grūdai“ nustatytu laiku nebuvo atlikusi priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymų, ir tai turėjo įtakos gaisro išplitimui ir žalos atsiradimui. 2003 m. rugsėjo 5 d. AB „Vilniaus grūdai“ ir UAB „Resota“ pasirašė sutartį, kurios pagrindu pastarajai įmonei buvo pavesta atlikti grūdų džiovyklos, kuri yra sandėlių kieme, demontavimo darbus. UAB „Resota“, vadovaudamasi 2003 m. sausio 15 d. sutartimi šiuos darbus pavedė atlikti P. D. įmonei. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Vilniaus grūdai“ niekam nebuvo pavedusi atlikti metalo pjovimo darbų sandėlio rūsyje. Ieškovas teigia, kad AB „Vilniaus grūdai“ netinkamai vykdė pareigą, numatytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje. AB „Rokiškio grūdai“, suteikdamas teisę AB „Vilniaus grūdai“ naudotis pastatu, perdavė pastarajai šią dalį valdymo teisės, todėl kartu atsirado pareiga naudoti pastatą tokiu būdu, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Tuo tarpu atsakovas neužtikrino, kad į jo naudojamą pastato rūsį negalėtų patekti pašaliniai asmenys. 2003 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi AB „Vilniaus grūdai“ įsipareigojo nuomotojui atsakyti už išsinuomotų patalpų priešgaisrinių saugos taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl atsakovas laikytinas atsakingu už kilusio gaisro padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tam, kad būtų aiškiau, teismas sprendime naudojo ankstesnį atsakovo UAB „Vingininkai“ pavadinimą AB „Vilniaus grūdai“. Nurodė, kad iš bylos dokumentų matyti, jog gaisras kilo sandėlyje Nr. 4F1p, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė AB „Rokiškio grūdai“, šį sandėlį nuomojosi AB „Vilniaus grūdai“ ir nuomojo (subnuomojo) jį UAB „Egminda“. Trečiasis asmuo UAB „Egminda“ pagal draudimo sutartį su UAB „If draudimas“ buvo 600 000 Lt sumai apdraudusi jai priklausančias prekių atsargas, saugomas draudimo liudijime nurodytose vietose. Gaisro metu sudegė UAB „Egminda“ priklausančios prekės. Draudimo bendrovė, remdamasi ekspertizės akte pateikta išvada, išmokėjo draudėjui 177 975,19 Lt žalai atlyginti ir reikalauja išmokėtas sumas priteisti iš atsakovų, kadangi specialisto išvadoje Nr. 50 SI nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra ugnies darbai, atliekant metalo pjovimo darbus rūsyje po UAB „Vienas pasaulis“ nuomojamu sandėliu, pažeidžiant priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad AB „Vilniaus grūdai“ 2003 m. rugsėjo 5 d. su UAB „Resota“ sudarė technologinių įrengimų Vilkpėdės grūdų priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), demontavimo darbų atlikimo sutartį. 2003 m. sausio 15 d. UAB „Resota“ į pagalbą pasitelkė P. D. įmonę, su kuria sudarė metalo laužo apdirbimo sutartį. Teismas nurodė, kad subrogacija pagal CK 6.1015 straipsnį galima tik nustačius kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nurodė, kad AB „Rokiškio grūdai“ sandėlio nuomininkai UAB „Vilniaus grūdai“ ir UAB „Egminda“ nuomos sutartyse buvo įsipareigojusios užtikrinti darbo saugą, priešgaisrinės saugos, elektros saugos, sanitarinių normų ir kitų reikalavimų laikymąsi. 2002 m. rugsėjo 23 d. buvo atliktas priešgaisrinių reikalavimų laikymosi patikrinimas, kurio metu buvo tikrinami AB „Vilniaus grūdai“ priklausantys sandėliai ir teritorija, tačiau AB „Rokiškio grūdai“ priklausantis sandėlis patikrintas nebuvo. Teismas taip pat nesutiko, kad AB „Vilniaus grūdai“ pažeidė pareigą užtikrinti teritorijos apsaugą, nes liudytoja paaiškino, kad teritorija buvo saugoma, o durys užrakintos. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad gaisro priežastis yra ugnies darbai, atliekami pjaunant metalą, už kuriuos atsakingos UAB „Resota“ ir P. D. įmonė. Nurodė, kad UAB „Resota“ negalėjo pavesti P. D. įmonei atlikti metalo pjaustymo darbų AB „Rokiškio grūdai“ priklausančiame sandėlyje ar rūsyje po juo, kadangi pati nebuvo sudariusi sutarties dėl demontavimo darbų šiuose objektuose. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad P. D. įmonė būtų pažeidusi priešgaisrinės saugos reikalavimus ir jos darbuotojai būtų sukėlę gaisrą. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad draudimo bendrovė draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai, kadangi draudimo sutarties priedas, kuriuo pakeista trečiojo asmens prekių atsargų saugojimo vieta, nėra pasirašytas ieškovo, žala buvo paskaičiuota tinkamai nenustačius patirtų nuostolių, nes ekspertizę atlikę UAB „Impeksservis“ darbuotojai nėra ekspertai, jų pasirašyto dokumento negalima laikyti ekspertizės aktu, nes jame nėra būtinų rekvizitų. Be to, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką tiek už sudegusias prekes, tiek už turtą (įrenginius), nors įrenginiai nebuvo apdrausti. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad prekių sudegė būtent ieškovo išmokėtai sumai, kadangi žala buvo skaičiuojama pagal buhalterinėje apskaitoje esančius dokumentus, o ne nustatant, kiek realiai sudegė prekių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,If draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Sprendžiant dėl AB „Vilniaus grūdai“ civilinės atsakomybės, atsakovo veiksmai vertintini ne tik pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, bet ir pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.245 straipsnio 4 dalį ir 6.263 straipsnio 1 dalį, o civilinės atsakomybės sąlygas nustatyti pagal CK 6.246–6.249 straipsnio nuostatas. Draudėjas UAB „Egminda“ patalpas, kuriose kilo gaisras ir buvo sunaikintos prekės, išsinuomavo iš AB „Vilniaus grūdai“. Ieškovas, remdamasis ekspertizės akte Nr. 454 pateikta išvada, paskaičiavo draudėjo patirtą žalą ir išmokėjo. Ieškovas nurodė, kad teismas, remdamasis, jo nuomone, netinkamai nurodyta prekių atsargų saugojimo vieta, jos pakeitimo klausimais, avansinės išmokos dydžio nustatymu, ieškovo atstovo parašo ant draudimo poliso nebuvimu, padarė išvadą, kad ieškovas išmoką sumokėjo už neapdraustą objektą. Ieškovas pažymėjo, kad jam regreso teisė gali atsirasti tiek CK 6.1015 straipsnio, tiek CK 6.50 straipsnio pagrindu.
2. Ieškovai sutinka, kad UAB „Impeksservis“ Ekspertizės aktas Nr. 454 nelaikytinas ekspertizės aktu CPK prasme, bet pagal CPK 197 straipsnį tai yra rašytinis įrodymas, kuris, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, vertinamas kartu su kitais įrodymais, taip pat ir prie ekspertizės akto esančiomis nuotraukomis. Jeigu atsakovai nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, jie turi šį aktą nuginčyti. Kol ekspertizės aktas nėra nuginčytas, jis yra rašytinis įrodymas, grindžiantis padarytą žalą ir jos dydį.
3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006 išaiškinimą, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje generalinio delikto doktrina kaltės ir neteisėtų veiksmų neišskiria, todėl ieškovas kaltės klausimo atskirai neaptarė ir apsiribojo tik neteisėtais veiksmais. Nors teismas nurodė, kad sandėlis, kurį draudėjas išsinuomavo iš AB „Vilniaus grūdai“ nuosavybės teise priklausė AB „Rokiškio grūdai“, jis buvo AB „Vilniaus grūdai“ teritorijoje, AB „Vilniaus grūdai“ buvo faktinis jo valdytojas. Teismas, vertindamas AB „Vilniaus grūdai“ veiksmus, rėmėsi tik CK 6.266 straipsniu, bet netaikė CK 6.246 straipsnio nuostatų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas yra svetimos subjektyvinės teisės (teisės į saugias nuomojamas patalpas) pažeidimas nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, o neteisėti veiksmai generalinio delikto atveju yra pats žalos padarymas. AB „Vilniaus grūdai“ kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas turėjo užtikrinti saugų patalpų eksploatavimą ir užkirsti kelią žalos atsiradimo rizikai. Atsakovas neįvykdė pareigos užtikrinti patalpų apsaugą, kadangi prie draudėjo nuomojamų patalpų nenustatytiems asmenims leido ilgą laiką pjaustyti metalo konstrukcijas. Šios aplinkybės yra pagrindas taikyti CK 6.263 straipsnį. Be to, byloje esančios AB „Vilniaus grūdai“ ir UAB „Resota“ technologinių įrenginių demontavimo darbų atlikimo sutartis bei UAB „Resota“ ir P. D. įmonės metalo laužo apdirbimo sutartis patvirtina, kad AB „Vilniaus grūdai“ žinojo apie numatomus atlikti ir atliekamus darbus. Byloje nėra nustatyta, kad šie darbai būtų atliekami prieš AB „Vilniaus grūdai“ valią. Atsakovo vadovas turėjo pareigą savo veiksmais ar neveikimu nesudaryti sąlygų gaisrui kilti.
4. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami tiek nuostoliai, susiję su skolininko civilinę atsakomybę nulėmusiais veiksmais, tiek ir nuostoliai, esantys skolininko veiksmų rezultatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga nustatomas tada, kai neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Dėl netiesioginio priežastinio ryšio žalingos pasekmės savaime neatsiranda, tačiau sudaromos palankios sąlygos jai atsirasti. Tokias sąlygas atsakovas sudarė neužtikrinęs patalpų saugumo, leidęs teritorijoje ugnies darbus atlikti nežinomiems asmenims, nesilaikydamas priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Resota“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo prašymas priteisti žalą iš atsakovo UAB „Vilniaus grūdai“. Pažymėjo, kad subrogacija galima tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų faktą, jog sudegė konkretus draudimo sutartimi apdraustas turtas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prie ekspertizės pridėtame sąraše yra nurodytas kitas turto buvimo vietos adresas, o ekspertizės aktą surašę asmenys pripažino, kad ekspertizės aktą parengė ne pagal faktiškai buvusias atsargas, o pagal prekių įsigijimo dokumentus. Be to, draudimo polise buvo apdraustas ir kitose vietose saugomas trečiojo asmens turtas ir prekių atsargos. Byloje nėra įrodymų, kad ekspertizės akte nurodytas turtas nebuvo kituose sandėliuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad draudimo liudijimo nepasirašytas priedas dėl prekių atsargų saugojimo vietos pakeitimo yra negaliojantis. Be to, nepasirašytame priede yra nurodyta, kad keičiama tik atsargų vieta, o įrenginiai nebuvo nurodyti, todėl jie nebuvo draudimo sutarties dalykas. Šiuo atveju ieškovas, skubos tvarka išmokėjęs draudimo išmoką, veikė savo rizika. Teismas pagrįstai nurodė, kad ekspertizės akto nepakako įrodyti, kad gaisro metu sudegė apdraustos konkrečios prekių atsargos ir įrenginiai. Ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovams nebuvo būtinybės ginčyti ekspertizės akto, kadangi bylos eigoje paaiškėjo, kad šis dokumentas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovas AB „Vilniaus grūdai“ privalėjo užtikrinti nuomojamų patalpų saugumą, tačiau nenurodė, kokias sutartines pareigas jis pažeidė, nes AB „Vilniaus grūdai“ atsakomybę kildina iš delikto. Atsakovas taip pat nurodė, kad jokių technologinių įrenginių demontavimo sutarčių jis nesudarė nei su AB „Vilniaus grūdai“, nei su P. D. įmone, nei su AB „Rokiškio grūdai“ ieškovės nurodytame AB „Rokiškio grūdai“ priklausančiame pastate, kuriame įvyko gaisras. Iš 2003 m. rugsėjo 5 d. atsakovo ir AB „Vilniaus grūdai“ sudarytos sutarties matyti, kad dėl tokių darbų nebuvo tartasi. Be to, apeliantas nepagrįstai nurodė, kad AB „Vilniaus grūdai“ aplaidžiai vykdė savo kaip pastato savininko teises, nes teismas nustatė, kad šis atsakovas nebuvo trečiojo asmens nuomojamų patalpų savininkas. Be to, remiantis liudytojų parodymais, buvo nustatyta, kad patalpos buvo saugomos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vingininkai“ (buvęs pavadinimas – AB „Vilniaus grūdai“) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, kad AB „Vilniaus grūdai“ yra patalpų, esančių Vilkpėdės g. 4/64, Vilniuje savininkas ir jis aplaidžiai ir neatidžiai vykdė savo kaip savininko pareigas, nes viešame registre nurodytas kitas patalpų savininkas – AB „Rokiškio grūdai“. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovas neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais precedentais, nes jo nurodomų bylų faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo pateiktas ekspertizės aktas nelaikytinas ekspertizės aktu CPK prasme, o yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuriuos teismas išnagrinėjo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Sudegusios prekės buvo nustatinėjamos remiantis jų įsigijimo dokumentais, tačiau nėra aišku, ar šios prekės tikrai buvo sandėlyje ir sudegė. Ekspertizę atlikę ekspertai taip pat nurodė, kad jie neprisiima atsakomybės už išvadą, kad joje nurodytos prekės buvo sandėlyje. Ekspertų išvada yra nepagrįsta ir dėl to, kad ji buvo padaryta nesiremiant UAB „Egminda“ kitais buhalterinės apskaitos dokumentais: balansais, atsargomis, likučių ataskaita ir kitais. Atsakovas taip pat sutiko su teismo pozicija, kad nesant ieškovo parašo ant draudimo liudijimo dėl atsargų saugojimo vietos pakeitimo, kyla abejonių, ar pagrįstai buvo išmokėta draudimo išmoka, nes nebuvo rašytinio susitarimo, o draudimo sutartis turi būti rašytinė. Atsakovas nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde negali regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo pagal CK 6.50 straipsnį, nes ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovas nepagrįstai draudimo išmoką išmokėjo ir už įrenginius, kurie nebuvo draudimo sutarties dalykas. Atsakovas nesutiko, kad atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, nes darbams, kurių pats atlikti negali, sudarė sutartį su tai išmanančia bendrove UAB „Resota“, kuri šiems darbams atlikti sudarė sutartį su kita bendrove P. D. įmone. Šios abi įmonės sutartimis prisiėmė pareigą užtikrinti saugos reikalavimų laikymąsi. Atsakovas nebuvo pavedęs jokiai įmonei atlikti metalo pjaustymo darbų po UAB „Egminda“ nuomojamais sandėliais, o sutartyje numatyti grūdų priėmimo punkto demontavimo darbai buvo atliekami 5-10 m atstumu nuo minėtų sandėlių. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teritorija nebuvo saugoma, kad joje darbus atliko nenustatyti asmenys, kad durys buvo nerakinamos, nes šie teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. AB „Vilniaus grūdai“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Resota“, todėl manė, kad darbus atlieka būtent šis rangovas. Apie pasitelktą kitą bendrovę atsakovas sužinojo tik vėliau. Atsakovas nurodė, kad yra aiškiai nustatyta gaisro priežastis, tai yra ugnies darbai, atliekant metalo pjovimo darbus, o ne atsakovo AB „Vilniaus grūdai“ neveikimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl, atsakovo nuomone, jis neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Resota“ nepagrįstai nurodė, kad jos įmonė neatliko metalo pjaustymo darbų, kad jos įmonės darbuotojai negyveno sandėlių patalpose, kad bendrovė pjaustymo darbų neatlieka, nes šios aplinkybės yra pateigtos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, atsakovas nurodė, kad pats ieškovas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių ir išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, pasielgė nerūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 str.). Nagrinėjamu atveju žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui subrogacijos pagrindu perėjusi reikalavimo teisė (CK 6.1015 str.) įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, nes naudos gavėjo – trečiojo asmens UAB „Egminda“ ir atsakovo UAB ,,Vilniaus grūdai“ prievolės kyla iš patalpų nuomos sutarties.
Nustatyta, kad 2003 m. kovo 14 d. AB ,,Vilniaus grūdai“ ir UAB ,,Egminda“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu AB ,,Vilniaus grūdai“ išnuomojo UAB ,,Egminda“ negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Nuomojamuose patalpose, kurios nuosavybės teise priklausė AB ,,Rokiškio grūdai“, o AB ,,Vilniaus grūdai“ šias patalpas nuomojosi 2003 m. sausio 3 d. sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 43-44, 134, 138, 144), 2003 m. rugsėjo 22 d. kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinių tyrimų centro specialisto 2003 m. gruodžio 12 d. išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra ugnies darbai, atliekant metalo pjovimo darbus rūsyje po UAB „Vienas pasaulis“ nuomojamu sandėliu, pažeidžiant priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimus (t. 1, b. l. 31-35).
Bylos duomenimis, pagal AB ,,Vilniaus grūdai“ ir AB ,,Rokiškio grūdai“ 2003 m. sausio 3 d. sudarytos sutarties 7.1 p. nuomininkas (AB ,,Vilniaus grūdai“) įsipareigojo atsakyti už saugos darbe, priešgaisrinius saugos, elektros saugos, sanitarinių normų, taisyklių bei reikalavimų laikymąsi, materialinių vertybių apsaugą nuomojamose patalpose (t. 1, b. l. 43-44). AB ,,Vilniaus grūdai“ ir UAB ,,Egminda“ 2003 m. kovo 14 d. sudarytos sutarties 6.1 p. bei 2.2.7 p. buvo nustatyta, kad už darbų ir priešgaisrinę saugą, materialinių vertybių apsaugą nuomojamose patalpose atsako nuomininkas (UAB ,,Egminda“) (t. 1, b. l. 24). Iš byloje esančio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2002 m. rugsėjo 12 d. nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo matyti, kad buvo atliktas AB „Vilniaus grūdai“ patalpų ir teritorijos priešgaisrinis techninis patikrinimas ir pasiūlyta imtis būtinų priemonių pagerinti priešgaisrinę saugą (t. 1, b. l. 135-136). Minėtame nurodyme pažymėta, kad patikrinimo vieta – AB ,,Vilniaus grūdai“ patalpos ir teritorija. Tuo tarpu nustatyta, kad sudegęs sandėlis nuosavybės teise priklausė AB „Rokiškio grūdai“, kuris 2003 m. kovo 14 d. sutartimi buvo išnuomotas UAB „Egminda“. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektorius R. T. pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu paliudijo, kad 2002 m. rugsėjo 12 d. atliekant priešgaisrinės būklės patikrinimą, nepateko į sandėlį, kuris nuosavybės teise priklauso AB „Rokiškio grūdai“, tai patvirtino ir liudytojas V. V. (t. 6, b. l. 90). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudegusiame sandėlyje nebuvo atliktas priešgaisrinės saugos normų patikrinimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog 2002 m. rugsėjo 23 d. tiksliniu patikrinimu buvo nustatyti neįvykdyti nurodymai, nesudaro pagrindo teigti, jog gaisro metu sudegęs sandėlis buvo netvarkingos priešgaisrinės būsenos. Be to, kaip minėta 2003 m. kovo 14 d. sutartimi UAB ,,Egminda“ taip pat įsipareigojo užtikrinti priešgaisrinę saugą išsinuomotose patalpose.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad AB ,,Vilniaus grūdai“ 2003 m. rugsėjo 5 d. sudarė sutartį su UAB „Resota“ dėl technologinių įrengimų Vilkpėdės grūdų priėmimo punkte demontavimo darbų, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-42). UAB ,,Resota“ 2003 m. sausio 15 d. buvo sudariusi sutartį su P. D. įmone dėl juodųjų metalų laužo apdirbimo. Grūdų priėmimo punkto demontavimo darbai vyko 5-10 m. atstumu nuo minėto sandėlio lauke. Ši aplinkybė nurodyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro specialisto 2003 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. 50 SI (t. 1, b. l. 31-35). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Resota“ negalėjo pavesti P. D. įmonei atlikti metalo pjaustymo darbų AB „Rokiškio grūdai“ priklausančiame sandėlyje ar rūsyje po juo, kadangi 2003 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartimi dėl demontavimo darbų AB „Rokiškio grūdai“ nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje nebuvo tartasi. Be to, dėl gaisro patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), atliekamo ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 29 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo nustatyta, jog gaisras galėjo kilti dėl P. D. įmonės darbuotojų vykdomų metalo pjovimo darbų dujomis, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo panaikintas, joje nurodyta, kad gaisrą sukėlę asmenys nenustatyti (t. 1, b. l. 36-39, 131-133). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiksliai nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis. Tyrimu taip pat nėra nustatyta, kad atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“ būtų pažeidęs ar nesilaikęs priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo kilo gaisras.
Remiantis bylos duomenimis, taip pat negalima daryti išvados, kad AB „Vilniaus grūdai“ ir UAB „Egminda“ 2003 m. kovo 14 d. nuomos sutarties 1.1 p. pagrindu būdama atsakinga už teritorijos saugojimą, netinkamai vykdė šį įsipareigojimą, dėl ko buvo sudarytos sąlygos gaisrui kilti. Pirmosios instancijos teisme 2007 m. gruodžio 11 d. posėdyje liudytoja V. K. paliudijo, kad teritorija buvo saugoma sargų, kurių darbo laikas buvo registruojamas žurnale, ir kurie savo pastabas apie teritorijos saugumą pranešdavo administracijai. Liudytoja taip pat nurodė, kad durys į rūsį, kuriame kilo gaisras buvo rakinamos (t. 6, b. l. 91). Kad sandėlis, kuriame kilo gaisras, buvo rakinamas patvirtina ir ta aplinkybė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 3-18-1040 yra nurodyta, jog sandėlis, kuriame 2003 m. rugsėjo 22 d. kilo gaisras tikrintas nebuvo, kadangi patekti į jį nebuvo galimybės (t. 2, b. l. 11).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo AB ,,Vilniaus grūdai“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį priėmė teisingą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas UAB ,,Vingininkai“ advokatui už atstovavimą sumokėjo 5 000 Lt (t. 6, 139-140). Priteistinų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydžio klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8 punkte nurodytą maksimalų atlyginimo už atstovavimą teisme dydį, 2 punkte išdėstytus teisinės pagalbos sudėtingumo vertinimo kriterijus, sprendžia, kad priteistinas atlyginimas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 2 000 Lt. Iš apelianto priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,If draudimas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vingininkai“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2 000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,If draudimas“ 42 (keturiasdešimt du) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.