Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S., išnagrinėjęs A. S. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK KPS viršininko G. A. 2011-04-20 nutarimo Nr. F 422598 administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Marijampolės apskrities VPK KPS viršininko G. A. 2011-04-20 nutarimu A. S. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 125 str. ir paskirta 300 litų bauda su teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimu 2 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis, 2011-04-15 14.30 val. Kalvarijos sav., kelio Marijampolė-Kalvarija 14 km, vairuodamas a/m ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, pažeidė kelio ženklo, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, Nr. 204 „Stop“ reikalavimus, tuo pažeidė KET 173 p. reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo A. S. skunde nurodo, kad sutinka su nustatytu administracinės teisės pažeidimu ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su pritaikyta administracine nuobauda. Teismo prašo pakeisti 201-04-20 nutarimu Nr. Nr. F422598 paskirtą nuobaudą į švelnesnę, t.y., palikti galioti paskirtą 300Lt baudą, tačiau panaikinti pritaikytą nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 mėnesių laikotarpiui.

Savo reikalavimą grindžia tuo, kad ATPK 125 str. nustato, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, - užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad pareigūnas paskyrė švelniausią sankcijos ribose nustatytą nuobaudą, bet neatsižvelgė į aplinkybes, leidžiančias išeiti iš sankcijos ribų ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ši konstitucinė nuostata atsispindi ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse LR ATPK 30¹ str. l d. nustato, kad organas, (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. N-5-1647/2006, N-16-1481/06, N-9-1499/2006, N-I7-148/2006). Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N-I-1396/2007, N-I 7-103/2007).

Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad yra ūkininkas ir šiuo metų laiku būtina atlikti žemės ūkio darbus, nuo kurių priklausys šių metų derlius. Žemės ūkio darbų atlikimas neįmanomas be žemės ūkio technikos, kuriai naudoti būtina teisė vairuoti transporto priemones.

Taip pat teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad gyvena Marijampolėje, tačiau pagrindinė darbovietė yra Kauno raj. Virbališkių k. Teisės vairuoti atėmimas apribotų galimybę vykti į darbą atlikti jam pavestas darbo funkcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo konstatuoti, kad išdėstytų aplinkybių visuma yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali nuobauda.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodžiusi, jog nesutinka su A. S. skundu ir mano, kad A. S. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą, numatytą LR ATPK 125 str., A. S. paskirta teisėtai ir pagrįstai. A. S. savo skunde, nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda - 300 litų bauda ir teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui - yra per giežta ir turi būti sušvelninta. A. S. pats pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, t.y., vairavęs automobilį ir važiuodamas per geležinkelio pervažą pažeidęs kelio ženklo, pastatyto prieš geležinkelio pervažą Nr. 204 „Stop“, reikalavimus. A. S. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti paskirtą nuobaudą, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sumažinimą, nes administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į posėdį neatvyko.

Skundas atmestinas.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, ATPK 125 str. nustato, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, - užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Būtent už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, A. S. ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paties pažeidimo fakto A. S. neginčija, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda.

Teismas konstatuoja, jog parinkdama nuobaudos rūšį bei jos dydį, neišeidama iš nuobaudos ribų pažeidimą padariusio asmens naudai, nuobaudą skyrusi institucija teisingai vadovavosi nuostatomis, kad A. S. nuo 2004 metų dvylika kartų pažeidė Kelių eismo taisykles. A. S. Kelių eismo taisykles pažeidė net ir po to, kai jau buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam vėliau buvo atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones. Institucija pagrįstai padarė išvadą, kad A. S. negerbia įstatymų, juos ignoruoja ir pastoviai kelia grėsmę eismo saugumui.

Teismas palaiko, institucijos, priėmusios nutarimą, atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, kad A. S. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ str. normas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sumažinimą, ir dėl to, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 1999-12-28 konsultacijoje sakoma, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą, ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str. O šiuo atveju yra aplinkybės numatytos LR ATPK 32 str. 2 d. 5 punkte. A. S. 2011-03-04 už pažeidimą, numatytą LR ATPK 148 str. 5 d., buvo paskirta 400 litų bauda. Apie tai, kad gali būti paskirta gana griežta administracinė nuobauda, A. S. turėjo pagalvoti prieš eilinį kartą pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Paskirtoji nuobauda turėtų padėti A. S. suprasti, kad automobilio vairavimas yra padidinto pavojaus šaltinio valdymas, ir tapti atsakingesniu. LR ATPK 20 straipsnyje pasakyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl A. S. sušvelninus paskirtą administracinę nuobaudą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie savo gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, A. S. turėjo pagalvoti prieš eilinį kartą pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kadangi A. S. vėl pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

A. S. vairavo automobilį ir, važiuodamas per geležinkelio pervažą, pažeidė kelio ženklo, pastatyto prieš geležinkelio pervažą Nr. 204 „Stop“, reikalavimus. A. S. padaryta veika yra itin sunkus administracinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. Jokie tokio vairavimo motyvai negali būti pateisinami.

Nors A. S. nurodo, kad jo darbas ir užsiėmimas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu ir šeimos pajamomis, nes netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalėtų vykti į darbą ir atlikti tam tikrų darbų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbo pobūdis, taip pat dėl paskirtos administracinės nuobaudos asmeniui kilsiančios neigiamos pasekmės savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų, nei jokio juridinio pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. S. prašymą paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą.

Teismas konstatuoja, kad pareigūnai pagrįstai nustatė A. S. padarytą pažeidimą ir, skirdami administracinę nuobaudą, pagrįstai jam netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

A. S. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK ir A. S..