Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios gynėjo prašymas taikyti D. S. jos padėtį švelninantį įstatymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

4. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašymas taikyti D. S. jos padėtį švelninantį įstatymą – BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalių redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 dienos, ir nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą lygų iki šio prašymo išnagrinėjimo atliktos bausmės terminui bei D. S. atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą, teismo nuožiūra nustatant nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą arba nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą, atidedant likusios neatliktos bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistosios D. S. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą – nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą lygų iki šio prašymo išnagrinėjimo atliktinos bausmės terminui bei D. S. atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą, teismo nuožiūra nustatant nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą arba nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą, atidedant likusios neatliktos bausmės vykdymą.

6.1. Gynėjas skunde nurodė, kad apygardos teismas neteisingai aiškino naujos BK 75 straipsnio redakcijos taikymo galimybę. Teismas nutartį argumentavo tuo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Tačiau įstatymo galiojimą atgal numato pats baudžiamasis įstatymas, bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės skyrimo klausimas, t. y. baudžiamosios teisės dalykas, todėl, jeigu konkrečiame įstatyme nėra nurodyta jokių ribojimų jo taikymui, vadinasi, kaip švelnesnis įstatymas jis turi grįžtamąją galią pagal Baudžiamąjį kodeksą.

6.2. Gynėjo teigimu, grįžtamąją galią turi ir toks baudžiamasis įstatymas, kuris kitaip palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Prie tokių įstatymų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 12 punktą priskiriami ir tokie įstatymai, kurie „pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

6.3. Šiuo aspektu, kaip kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėti, laikytinas ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2263, įsigaliojęs 2020 m. liepos 1 d. Juo BK 75 straipsnis buvo pakeistas ir naujai išdėstytoje šio straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Iki tol galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje galimybės taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą nebuvo, todėl 2020 m. liepos 1 d. įsigalioję pakeitimai laikytini švelnesniu įstatymu ir turi grįžtamąją galią. Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, įstatymo 18 straipsnyje numatyta, jog šio įstatymo 5, 7, 8, 14 ir 6 straipsniai įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d., tačiau nuteistosios gynėjas pažymi, kad tokia nuostata neriboja šio įstatymo taikymo atgal galimybės.

6.4. Gynėjo teigimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015 metų nutartimis, kuriose konstatuota, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka (pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme). Tačiau šiuo atveju, anot gynėjo, yra svarbu tai, kad įstatymas yra švelninantis kaltininko teisinę padėtį, dėl ko jis turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas (BK 3 straipsnio 2 dalis).

6.5. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Kaip nurodyta doktrinoje, tokio pobūdžio įstatymas negali būti taikomas nei apeliacinio, nei kasacinio procesų tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai apeliacine ar kasacine tvarka nagrinėjama byla kitais pagrindais ir procese nustatomas komentuojamo straipsnio pirmoje dalyje nurodytas pagrindas. Šiuo atveju bylą nagrinėjant tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka įstatymas dar nebuvo priimtas, todėl teismai ir nesvarstė šio klausimo. Įstatymas pasikeitė vėliau, t. y. įsiteisėjus nuosprendžiui ir jis kitokiu būdu lengvina kaltininko teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią ir kreipusis į pirmosios instancijos teismą, teismas turėjo pagrindą tinkamai taikyti šias nuostatas. Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokie prašymai pirmosios instancijos teisme būtų reiškiami išimtinai tik nagrinėjant bylą instancine tvarka, todėl nepagrįstas BK 3 straipsnio 2 dalies susiaurinimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

6.6. Nuteistosios gynėjo teigimu, šiuo atveju yra visi pagrindai taikyti D. S. dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. D. S. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra BK XLIII skyriuje ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), didelės vertės turto pasisavinimas yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytas BK XXVIII skyriuje. D. S. paskirta bausmė neviršija 5 metų laisvės atėmimo ir turto prievartavimas nepatenka į sunkių nusikaltimų išimčių, išvardintų BK 75 straipsnio 3 dalyje, sąrašą. Taigi dalinis bausmės vykdymo atidėjimas už jį yra galimas. Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios D. S. viena augino 6 metų vaiką. Vaiko tėvas buvo nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu kaip ir D. S.. Nors jam nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, S. L. nesirūpina mažamečiu vaiku, su juo nebendrauja. Taip buvo nuo pat vaiko gimimo, be to, vaiko tėvas šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, nemoka vaikui lėšų, priteistų vaiko išlaikymui, visiškai jo neprižiūri ir juo nesidomi. Be to, sprendžiamas tėvystės teisių apribojimo klausimas S. L., taip pat klausimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Todėl D. S. mažamečiui sūnui yra pats artimiausias žmogus. Tokio amžiaus vaikams labai reikalinga motinis priežiūra. Nors vaiko priežiūra kol kas yra patikėta jo močiutei, vis dėlto, šis ryšys negali atstoti motinos ir vaiko ryšio. Dėl šių priežasčių realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas D. S. buvo ir yra ypatingai skaudus. Vaiko ir motinos atskyrimas vienas nuo kito apskritai yra ydingas, sukelia labai sunkias pasekmes – tai yra didelė netektis, sunkūs psichologiniai ir emociniai išgyvenimai, jie neretai neigiamai atsiliepia ir fizinei asmens sveikatai. O netgi 4 metai tokio atskyrimo yra pernelyg ilgas laikotarpis, padarysiantis neatitaisomą žalą ir sukelsiantis itin skaudžius išgyvenimus tiek vaikui, tiek jo motinai. Būtent tokio amžiaus vaikams kaip niekad svarbus mamos dėmesys, rūpestis, priežiūra ir pagalba pažįstant pasaulį. Šiuo metu vaikas tik pradėjo lankyti mokyklą, todėl itin svarbu laiku pastebėti, ar vaikas vystosi gerai, ar jo nekamuoja kokios nors problemos, ar jo elgesys tinkamas. D. S. atlikus visą realią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vaikas iš esmės jau pereis į paauglystės laikotarpį, o jo metu užmegzti nutrukusį ar itin susilpnėjusį ryšį gali būti apskritai neįmanoma. Visos realios bausmės atlikimas neabejotinai padarys neigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir tolimesniam jo gyvenimui.

6.7. Gynėjo nuomone, šiuo atveju daugiau kaip 10 mėnesių realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra daugiau nei pakankamas, o bausmės tikslai, kurie, gynėjo manymu, ir taip yra įgyvendinti, būtų pasiekti ir be realaus likusios laisvės bausmės dalies atlikimo pataisos namuose. Svarbu, kad nusikalstamos veikos, už kurios padarymą ji nuteista, padarymo metu D. S. nebuvo teista ir neturėjo teistumų. D. S. taip pat turi kitus vaikus, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Be to, reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė D. S. buvo paskirta praėjus beveik 5 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo.

6.8. Gynėjas skunde nurodė, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteista D. S., buvo baigta 2014 m. balandžio mėnesį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2018 m. lapkričio 29 d. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ji nevengė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo, nei vienas posėdis byloje nebuvo atidėtas dėl jos kaltės. Visą šį laikotarpį D. S. gyveno netikrumo būsenoje. Nepaisant to, ji siekė vesti normalų gyvenimo būdą – nuo 2019 m. balandžio 28 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) administratore, prižiūrėjo mažametį vaiką ir siekė pataisyti savo materialinę padėtį, kuri užtikrintų ne tik jos, bet ir jos vaiko ateitį, kartu stengėsi surinkti lėšas civilinio ieškinio atlyginimui. D. S. elgėsi tvarkingai, atsakingai, nekonfliktavo, laikėsi pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, neturi nuobaudų. Tai rodo, jog D. S. nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas ją ir toliau taip ilgai laikyti atskirtą nuo visų, ypač nuo jos mažamečio vaiko, kuriam reikalinga mama ir jos priežiūra bei šiluma. Šios aplinkybės rodo, jog D. S. savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, tai iš esmės reiškia, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis yra įgyvendinta.

6.9. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui galimybę atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistajam paskirti ir vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 straipsnio 5, 6 dalys). Turint omenyje šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurios suteikia teismams pakankamai lanksčią diskreciją spręsti dėl priemonių skyrimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, ir aplinkybę, kad D. S. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios dirbo ir galėtų toliau dirbti, turi išsilavinimą, taigi ir žinias, norą ir sugebėjimus, kurie gali būti naudingai pritaikyti veiksmingai atlyginant padarytą turtinę žalą, akivaizdu, kad bausmės tikslai efektyviai bus pasiekti atidėjus likusios dalies bausmės vykdymą. Kartu būtų įgyvendintos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, pagal kurias rekomenduojama plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones visais baudžiamojo teisingumo vykdymo etapais (įskaitant ikiteisminį, teisminį, nuosprendžio skyrimo, bausmės taikymo etapus). Pagal šias rekomendacijas pripažįstama, jog žmonės, kuriems atimta laisvė, yra labiau pažeidžiami nuo COVID-19 viruso ligos protrūkio. Ypatingą riziką jie patiria dėl būtinybės ilgą laiką gyventi uždarose sąlygose: „artumas gali būti infekcijos, infekcijos ligų plitimo ir plitimo kalėjimuose ir už jų ribų šaltinis. Visoje Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 22 d. paskelbus karantiną, akivaizdu, jog yra siekiama kuo labiau apriboti asmenų kontaktus ir viruso plitimą. Kartu siekiama apriboti galimybę virusui patekti ir į pataisos įstaigą, kadangi jo patekimas ir išplitimas uždaroje teritorijoje sukeltų labai sunkias pasekmes pataisos įstaigoje laikomiems asmenims ir šios įstaigos darbuotojams. Vis dėlto, šią dieną ir įkalinimo įstaigose yra korona viruso atvejų. Tai rodo, jog grėsmė išlieka reali, rizika sveikatai labai didelė.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas

8. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. S. pripažinta kalta ir nuteista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, buvo baigtos 2014 m. kovo mėnesį. Dėl šių nusikalstamų veikų ji buvo nuteista 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo patikrintas 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Per laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo BK 75 straipsnio redakcija keitėsi kelis kartus.

9. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861, įsigaliojusio 2012 m. liepos 1 d., redakcija). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. priėmimo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalis nustatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017 m. spalio 6 d., redakcija). Taigi, nei D. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą padarius sunkų nusikaltimą. Tačiau tarpe tarp šių dviejų redakcijų galiojo kita BK 75 straipsnio redakcija. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistoje BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui. BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija). Palyginus šią 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio redakciją su 2019 m. birželio 27 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio redakciją, matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. redakcija buvo švelnesnė nei dabar įsigaliojusi, nes ji nenumatė privalomos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, o dabartinė redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkiems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, todėl D. S. švelniausia yra 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta BK 75 straipsnio redakcija, o dabar galiojanti BK 75 straipsnio redakcija jai nėra švelniausia.

10. Susipažinus su D. S. atžvilgiu priimtais Klaipėdos apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktuose skunduose buvo nurodyti argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo, šie teismai svarstė galimybę atidėti D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarstė galimybę taikyti švelniausią iš visų BK 75 straipsnio redakcijų, tačiau išnagrinėję visas aplinkybes nutarė bausmės vykdymo atidėjimo netaikyti. Tokioje situacijoje apelianto prašymas turėjo būti laikomas ne kaip prašymas taikyti veiką padariusio asmens atsakomybę kitokiu būdu lengvinantį įstatymą, o kaip prašymas peržiūrėti nuosprendį, kas įmanoma tik BPK XI dalyje nustatyta tvarka, tačiau paduotas prašymas neatitinka šios dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.