- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-2668-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01347-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui L. P., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė I. P. kreipėsi su ieškiniu atsakovui L. P., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Taip pat ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė priteisti iš atsakovo L. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-16 nutartimi ieškovės I. P. prašymą tenkino iš dalies: pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo L. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P. ir J. P. po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2014-04-24 iki teismo sprendimo priėmimo byloje; vaikų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę I. P..
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-23 posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šalių vaikai gyvena išlaikomi abiejų tėvų, atsakovas kaip ir ieškovė perka ir ruošia vaikams maistą, veža vaikus į mokyklą, kartu su vaikais leidžia laisvalaikį, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra betikslė. Taip pat atsakovas nurodė, kad prisideda prie vaikų išlaikymo, kartu su vaikais leidžia laisvalaikį, moka už vaikų maitinimąsi, moka mokesčius už namo vandenį ir namo apsaugą, negali pasakyti kokio dydžio piniginių lėšų kas mėnesį skiria kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašė prašymo netenkinti, nurodė, kad nutartis yra teisėta ir teisinga, atsakovas pripažįsta, kad jau du metus su ieškove bendrai negyvena, atsakovas turi pateikti įrodymus, kad jis išlaiko vaikus. Ieškovė su prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovas jai tiesiogiai vaikų išlaikymui piniginių lėšų neduoda. Ji ir atsakovas bei jų vaikai gyvena viename name, tačiau kaip sutuoktiniai kartu nebegyvena du metus. Ji pati moka už komunalinius patarnavimus, atsakovas neprisideda prie namo išlaikymo, sumoka mokestį už namo vandenį. Ji pati vaikus vežioja į mokyklą, už vaikų būrelius moka taip pat ji, atsakovas tik moka už vyresniojo sūnaus papildomas pamokas po 20 Lt už vieną pamoką bei už namo vandenį.
Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir atitinka vaikų prioritetinius interesus. Atsakovas nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės neskundė, kas reiškia, kad jis su nutartimi sutiko. Atkreipė dėmesį, kad teismo nutartimi iš atsakovo yra priteistas minimalus laikinas išlaikymas vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-10-23 nutartimi atsakovo L. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK145 str. 1 d. 11 p.). Todėl šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Išlaikymas vaikams yra susijęs su kasdieninių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai (CPK 144-148 str. str.). Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas L. P. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas visapusiškai ir proporcingai tolygiai ieškovei dalyvauja dviejų nepilnamečių vaikų išlaikyme, po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutarties priėmimo, nepateikė bei neneigė, kad abi šalys nors ir gyvena viename name, bet jau du metus kaip sutuoktiniai negyvena. Taip pat atkreipė dėmesį, jog posėdžio metu atsakovas net preliminariai negalėjo įvardinti kokią sumą piniginių lėšų kas mėnesį skiria kiekvieno vaiko išlaikymui, kas kelia abejonių, jog atsakovas proporcingai ieškovei išlaiko abu vaikus. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė suvaržo ar kitaip apriboja, materialia prasme, atsakovo teises, tuo tarpu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistas minimalus laikinas išlaikymas. Todėl, teismo vertinimu, jog daryti išvadą, kad po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutarties priėmimo, išnyko pagrindai, kuriais remiantis buvo pritaikyta atsakovo atžvilgiu laikinoji apsaugos priemonė – nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog esant išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi priteistas laikino išlaikymo dydis (kuris yra minimalus) yra proporcingas siekiamiems tikslams pasiekti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi pritaikyta atsakovo L. P. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo priėmimo, o atsakovo atstovo prašymas atmestinas (CPK 149, 150 str. str.).
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) L. P. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2051-494/2014 ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2051-494/2014 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nemotyvavo, kokios galėtų būti pagrįstos abejonės, kad vaikų išlaikymo teisė gali būti pažeista, esamos bylos aplinkybių kontekste, o būtent: nustatyta, kad vaikų kasdienių poreikių tenkinimas yra pilnai užtikrintas (vien LAP prašiusi taikyti ieškovė uždirba 9000 Lt), prie vaikų išlaikymo prisideda abu tėvai. Esmingai svarbi byloje aplinkybė yra tai, kad abu tėvai gyvena kartu su vaikais, jais rūpinasi ir juos išlaiko. Bendrame šeimos pajamų balanse ieškovės pajamų indėlis aritmetiniu požiūriu šiuo metu užima neabejotinai reikšmingesnę dalį, nes ieškovės pajamos yra apie 9000 Lt/mėn, o atsakovo apie 2500 Lt Lt/mėn. Nepaisant to, kiekvieno iš tėvų vaikams skiriamo išlaikymo dydis byloje nėra nustatytas. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad vaikai faktiškai gyventų su kažkuriuo vienu iš tėvų ar kad kuris nors vienas iš tėvų neprisidėtų prie vaikų išlaikymo. Pati ieškovė neneigia, kad atsakovas materialiai padeda išlaikyti vaikus, o Vaikų teisių apsaugos skyriaus nustatytos aplinkybės apie vaikų gyvenimo sąlygų tinkamumą šiuo metu akivaizdžiai patvirtina, kad LAP taikymui nebuvo ir nėra jokių teisinių pagrindų, todėl jos neturėjo būti skiriamos, o nesant paskirtoms – turėtų būti panaikintos. Siekiant motyvuoti LAP taikymo pagrįstumą turėtų būti bent kažkuo pagrįstas manymas, kad sutuoktinis, kurio atžvilgiu siekiama taikyti LAP, iki šiol buvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo. Tokia aplinkybė ne tik nėra pagrįsta, bet yra akivaizdžiai paneigiama byloje jau surinktais įrodymais. Esant nustatytam pilnutiniam vaikų aprūpinimui LAP netaikymu vaikų teisės nukentėti negali, tačiau LAP taikymu tokiam faktų kontekste yra grubiai pažeidžiama proceso šalių teisių pusiausvyra.
Atsiliepimas
Ieškovė I. P. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepateikiant jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog bent minimaliai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kad nėra nusišalinęs nuo jų priežiūros ir išlaikymo. Ieškovas iki šiol nėra pateikęs reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų apskritai nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai ši pareiga vykdoma netinkamai (pvz., skiriant vaikų išlaikymui per mažai lėšų), kadangi išlaikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas, o priėmus sprendimą, išlaikymas turi būti išieškomas pagal priimtą sprendimą, nes sprendimai dėl išlaikymo išieškojimo vykdomi skubiai, dar jiems neįsiteisėjus (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas ne iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, o iki teismo sprendimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tai pat yra išaiškinta, jog kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju teismui kylančios abejonės dėl realios atsakovo finansinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai, laikant, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia teikti nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 500 Lt dydžio išlaikymą, maksimaliai patenkinant vaikų poreikius, tuo labiau, kad priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams, dėl ko atsakovo interesai nenukentės. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms (vaikų poreikiams ir pan.), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos bylos nagrinėjimo metu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjos vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams, nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai ar atsakovo teisės, o taip pat ir ekonomiškumo, sąžiningumo bei teisingumo principai nėra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.