Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams E. B. ir I. B., taip pat atstovaujančiai pagal įstatymą mažametę N. B., jų atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. liepos 26 d., apie 15 val. 30 min., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 201 – ame kilometre, Šilutės r., Čiūtelių k., A. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 125, 133, 141.1 ir 143 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pradėjęs priekyje važiavusio automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. G., lenkimo manevrą, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą nedavė kelio bei sudarė kliūtį iš paskos priešpriešinio eismo juosta važiavusiam ir jo vairuojamo automobilio lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. B., bei su juo susidūrė, dėl ko automobilis „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praradęs judėjimo stabilumą (slysdamas) priekine dalimi atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinę dalį ir dėl to pakeitęs judėjimo kryptį atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz 212“ keleivei N. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 26 d., po pietų, vairuodamas nuosavą automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Šilutės m. į Klaipėdos m. kartu su žmona V. S.. Čiūtelių k. ribose pravažiavęs greitį ribojantį ženklą važiavo apie 80-85 km/h greičiu paskui automobilį „Dodge“ apie 15-20 m atstumu, o jam iš paskos - baltas kelių tarnybos automobilis. Važiuojant automobilių kolona ir pažvelgęs per kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodį pastebėjo, kad iš galo priešpriešinio eismo juosta juos lenkia automobilis „Mercedes Benz“, kuris kliudė jo vairuojamo automobilio kairįjį šoną, nudaužė kairės pusės galinį vaizdo veidrodį, pravažiavęs šiek tiek susimėtė ant kelio, kliudė automobilį „Dodge“, nuo kurio atšokęs trenkėsi į dešinės pusės pakelės medį ir metėsi į kairę pusę važiavimo kryptimi. Jo kliudytas automobilis važiavimo krypties nepakeitė. Nuo smūgio išlūžo automobilio „Mercedes Benz“ durys, pro kurias iki automobiliui sustojant ant asfalto iškrito mažametė mergaitė, kuri, jo manymu, nesėdėjo specialioje kėdutėje, nebuvo prisegta saugos diržu. Spėja, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, lenkdamas automobilių koloną, norėjo įvažiuoti į tarpą tarp automobilių „Peugeot“ ir „Dodge“, bet dėl greičio nesuvaldė automobilio ir kliudė jo vairuojamą automobilį. Tvirtina, kad važiuodamas automobilių kolona lenkimo manevro neketino daryti ir jo nedarė, horizontalios kelio ženklinimo linijos nekirto, į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo. Eismo įvykio metu jis ir kartu važiavusi sutuoktinė nenukentėjo.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes, įvykusias 2011 m. liepos 26 d., apie 15 val. 30 min. (2 t., 25 b.l.).

Liudytoja V. S., kaltinamojo sutuoktinė, apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis A. S..

Nukentėjusysis E. B., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 179-181 b.l.), kad 2011 m. liepos 26 d., apie 15 val., vairuodamas mamos N. J. automobilį „Mercedes Benz 212“, važiavo namo iš Šilutės m. link Klaipėdos m. kartu su mažamete dukra N. B., kuri automobilyje sėdėjo už jo ant vidurinės sėdynės prisegta diržu per juosmenį, bet ne specialioje kėdėje vaikams vežti. Čiūtelių k. ribose važiuodamas apie 70 km/h greičiu automobilių kolona ir būdamas įsitikinęs, kad priešpriešinio eismo juostoje nėra transporto priemonių, o kolona važiuojančių automobilių vairuotojai nerodo kairio posūkio ir neketina lenkti kitų priekyje važiuojančių automobilių, padidinęs greitį ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pradėjo priekyje važiavusių automobilių lenkimą, kurio metu priekiu prisigretinęs prie automobilio „Peugeot“ galo, šio vairuotojas staiga pasuko kairėn ir kairiuoju šonu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinįjį šoną, dėl ko slysdamas per visą šoną nudaužė automobilio „Peugeot“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodį. Nuo smūgio jo automobilį sumėtė, jis tapo nevaldomas, atsitrenkė į automobilio „Dodge“ galą, į pakelės medį ir sustojo kairėje kelio pusėje važiavimo kryptimi. Nuo smūgio išlūžo jo automobilio durys, pro kurias dukra N. iškrito ant asfalto. Greitosios pagalbos tarnybos automobiliu duktė buvo išvežta į ligoninę. Tvirtina, kad jam priešpriešinio eismo juosta lenkiant automobilių koloną, automobilio „Peugeot“ vairuotojas, neįsitikęs saugumu, kirto kelio ženklinimo liniją, dalijančią eismo juostas. Eismo įvykio metu jo duktė N.patyrė sunkius sužalojimus, o jis dėl dukters sveikatos sutrikdymo - turtinę ir neturtinę žalą, kuri neatlyginta, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji I. B., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 93, 94 b.l.), kad 2011 m. liepos 6 d., po 15 val. paskambinęs sutuoktinis E. B. pranešė apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota duktė N. B.. Dėl dukters sveikatos sutrikdymo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri neatlyginta, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį savo ir dukters vardu.

Teismo medicinos specialisto 2011-10-20 išvadoje Nr. G1611/11(03) konstatuota, kad N. B. nustatytus sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais veido dešinėje, galvos smegenų sukrėtimu, dešinės akies atitraukiamojo nervo neuropatija, paralitiniu konverguojančiu žvairumu, blužnies sumušimą, abiejų šlaunikaulių, dešinės blauzdos kaulų lūžimus, daugybines pėdų žaizdas, posthemoraginę mažakraujystę, trauminį šoką galėjo patirti 2011-07-26 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių kojų kaulų lūžimų N. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.13. punktas) (1 t., 89, 90 b.l.).

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AA Nr. 499661 kopijos akivaizdu, kad N. B. tėvai yra E. B. ir I. B. (1 t., 166 b.l.).

Iš 2012-01-03 neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 0055333 matyti, kad N. B. nuo 2011-12-19 iki 2012-12-18 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., 167 b.l.).

Liudytojas R. G. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 2-4 b.l.), kad 2011 m. liepos 26 d., po 15 val. vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, važiavo kartu su A. N. link Klaipėdos m. Šilutės r., Čiūtelių k. ribose važiuojant apie 70-80 km/h greičiu, jam iš paskos važiavo automobilis „Peugeot“, o už šio autombobilis „VW Caddy“ ir dar keli automobiliai. Pažvelgęs per šoninį galinio vaizdo veidrodį, matė kaip priešpriešine eismo juosta automobilių koloną lenkia automobilis „Mercedes Benz“, kuris judėjimo kryptimi susimėtęs įvažiavo į jo važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, po to trenkėsi į pakelės medį. Įvykio vietoje matė sužalotą mergaitę. Automobilių „Mercedes Benz“ ir „Peugeot“ susidūrimo nematė. Eismo įvykio metu jis sužalojimų nepatyrė.

Iš alkotesteriu Lion Alcolmeter 500 Nr. 18811 atliktų asmens blaivumo testų atspausdintų rezultatų matyti, kad automobilį ,,Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs E. B., automobilį ,,Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs R. G., ir automobilį ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. S., eismo įvykio metu buvo blaivūs (1 t., 178 b.l., 2 t., 5, 14 b.l.).

Liudytoja A. N., apklausta teisiamaje posėdyje, parodė, kad 2011 m. liepos mėn., dienos neprisimena, po pietų, ji su dukra važiavo į Klaipėdos m. R. G. vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“. Šilutės r., Čiūtelių k. ribose pajuto didžiulį smūgį į automobilio „Dodge Grand Caravan“ galą. Išlipusi pamatė ant kelio gulinčią sužalotą mergaitę, kurią greitosios pagalbos automoblis išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu ji ir jos duktė sužalojimų nepatyrė.

Liudytojas K. D. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 9, 10 b.l.), kad 2011 m. liepos 26 d., po pietų, vairuodamas VĮ „Klaipėdos keliai“ automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Klaipėdos m. Važiuodamas apie 80-85 km/h greičiu Šilutės r., Čiūtelių k. ribose tiesiu kelio ruožu automobilių kolona paskui automobilį „Peugeot“ apie 40 m atstumu, ir ketindamas lenkti priekyje važiavusias transporto priemones bei dairydamasis per galinio vaizdo veidrodžius pamatė, kad iš galo jį lenkia automobilis „Mercedes Benz“, todėl nutarė lenkimo manevro nedaryti. Pastarajam automobiliui jį aplenkus, dar kartą žvilgterėjo į galinio vaizdo veidrodį ar nėra iš paskos važiuojančių transporto priemonių, po to į priekį ir pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis „Peugeot“ pradėjo stabdyti, o automobilį „Mercedes Benz“ – mėtyti į šonus. Jis stengdamasis išlaikyti atstumą taip pat stabdė savo vairuojamą automobilį. Sustojęs matė ant kelio gulintį vaiką, skambino Bendruoju pagalbos tarnybos telefonu kviesdamas greitąją pagalbą. Tvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežasties nematė.

Iš 2011-07-26 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – plano, fotolentelės matyti, kad kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 201 – ame kilometre, Šilutės r., Čiūtelių k., kelio važiuojamojoje dalyje, tiesiame ruože, po eismo įvykio stovi trys su išoriniais sugadinimo požymiais automobiliai: ,,Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėję viena kryptimi – link Klaipėdos m. Ant kelio važiuojamosios dalies ir kelkraščiuose prikritę minėtų automobilių detalių nuolaužų, matosi šių transporto priemonių padangų pėdsakai ant asfalto. Sulažotas pakelės medis, augantis dešinėje pusėje (1 t., 5-19 b.l.).

2011-07-26 daikto apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse yra užfiksuoti automobilių: ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 20-31 b.l.), o 2011-08-12 daikto apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse, dalyvaujant transporto trasologijos ir eismo įvykių tyrimo teismo ekspertui D. J., yra papildomai, naudojant matavimo prietaisus, užfiksuoti tik automobilių: ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai, jų techninė būklė po eismo įvykio (1 t., 36-47 b.l.). Iš minėtų daikto apžiūros protokolų matyti, kad automobilių: ,,Peugeot 307“ apgadinta kairė pusė, ,,Mercedes Benz 212“ stipriai sulankstytas visas kėbulas, ypač dešinė pusė, o ,,Dodge Grand Caravan“ stipriai sugadinta galinė dalis.

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties 2012-03-01 pažymos Nr. 30-94-S-3025 matyti, kad 2011 m. liepos 26 d., nuo 15 val. iki 18 val., Šilutės r., Čiūtelių k., oro temperatūra – 22,1 – 22 oC, meteorologinio matomumo nuotolis – 20 km, vėjo kryptis – vakarų-pietų-vakarų, vėjo greitis – 4-7 m/s, atmosferos reiškinių nebuvo (1 t., 66 b.l.).

Transporto trasologijos ir eismo įvykių tyrimo specialisto 2012-01-24 išvadoje Nr. 11K-361(11) konstatuota, kad tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu automobiliu ,,Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant priešpriešinio eismo juosta ir vykdant priekyje mažesniu greičiu važiavusio automobilio ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimo manevrą, prieš pat priartėjusį automobilį ,,Mercedes Benz 212“ automobilis ,,Peugeot 307“ pakeitė judėjimo kryptį ir judėdamas įstrižai važiuojamosios dalies įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei sudarė kliūtį lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui ,,Mercedes Benz 212“. Tikėtina, kad susidūrimo metu ar iškart po jo automobilis ,,Mercedes Benz 212“ buvo nusukinėjamas į kairę, dėl ko kairiaisiais ratais įvažiavęs į žole apaugusią kairiąją pakelę prarado judėjimo stabilumą bei slysdamas įstrižai važiuojamosios dalies į dešinę, dešiniuoju automobilio šonu atsitrenkė į dešinėje pakelėje esantį medį, dėl ko pakeitė judėjimo kryptį ir slysdamas įstrižai važiuojamosios dalies į kairę sustojo kairiaisiais ratais išslydęs į kairiąją pakelę. Prieš sustodamas kairiaisiais ratais kairėje pakelėje ir judėdamas praradęs judėjimo stabilumą (slysdamas) automobilis ,,Mercedes Benz 212“ priekine dalimi atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio ,,Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinę dalį. Susidūrimo su automobiliu ,,Mercedes Benz 212“ metu ar iškart po jo automobilis ,,Peugeot 307“ buvo nusukinėjamas į dešinę ir, kaip ir automobilis ,,Dodge Grand Caravan“, sustojo dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, automobilis ,,Peugeot 307“ – ties medžiu, į kurį atsitrenkė automobilis ,,Mercedes Benz 212“, o automobilis ,,Dodge Grand Caravan“ automobilio ,,Mercedes Benz 212“ sustojimo po įvykio vietą pravažiavęs apie 95,5 m atstumu. Susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz 212“ metu automobilis „Peugeot 307“ važiavo mažesniu greičiu, negu automobilis „Mercedes Benz 212“.

Tikėtina, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti buvo automobilio ,,Peugeot 307“ vairuotojo A. S. veiksmai, - tikėtina, pradėjęs priekyje važiavusio automobilio ,,Dodge Grand Caravan“ lenkimo manevrą, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą nedavė kelio bei sudarė kliūtį iš paskos priešpriešinio eismo juosta važiavusiam ir jo vairuojamo automobilio lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui ,,Mercedes Benz 212“, bei su juo susidūrė.

Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio ,,Mercedes Benz 212“ vairuotojas E. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių – turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, o pastebėjęs, kad keliant grėsmę eismo saugumui ir sudarant kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui lenkiamu automobiliu ,,Peugeot 307“ pradedamas, tikėtina, automobilio ,,Dodge Grand Caravan“ lenkimo manevras – privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz 212“.

Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio ,,Peugeot 307“ vairuotojas A. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuoti dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti, o matydamas, kad automobiliu ,,Mercedes Benz 212“ vykdomas jo vairuojamo automobilio lenkimo manevras, privalėjo netrukdyti lenkiančiam automobiliui ,,Mercedes Benz 212“ užbaigti jo vairuojamo automobilio lenkimo manevrą, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, privalėjo sulėtinti vairuojamo automobilio greitį, prireikus sustoti (1 t., 54-64 b.l.).

Transporto trasologijos ir eismo įvykių tyrimo specialistas D. J., apklaustas teisiamiajame posėdyje, patvirtino savo 2012-01-24 išvadą Nr. 11K-361(11) paiškindamas, kad pagal nustatytą išvadų skalės standartą tikėtina išvada duodama tada, kai visi požymiai rodo, jog buvo taip ir nėra kitų požymių, kad buvo kitaip, tačiau kategoriškai patvirtinti negali. O taip pat papildomai nurodė, kad sprendžiant iš visų tirti pateiktoje medžiagoje buvusių duomenų ir susidūrimo mechanizmo tikėtina, kad automobilių „Mercedes Benz 212“ ir „Peugeot 307“ susidūrimas įvyko automobilių judėjimo prieš įvykį krypties kairėje važiojamosios dalies pusėje, automobiliui „Mercedes Benz 212“ važiuojant priešpriešinio eismo juosta. Tikėtina, kad buvo kirsta horizontalaus kelio ženklinimo linija, skirianti priešpriešinę eismo juostą. Tikėtina, kad automobilis „Peugeot 307“ tik dalinai, negali pasakyti kiek, spėjo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, o ne visiškai, nes tam nebūtų pakakę priešpriešinės eismo juostos. Faktinio tikslaus susidūrimo kampo nebuvo galima nustatyti, nes įvykio vietoje yra vien tik automobilio „Mercedes Benz 212“ ratais palikti pėdsakai ir nėra nuoseklios grandinės fiksuojant įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje esančius pėdsakus, todėl nebuvo galima nustatyti tikslios automobilio „Mercedes Benz 212“ judėjimo trajektorijos, kurios pagrindu tikėtina būtų buvę galima nustatyti ir apytikslę automobilio „Peugeot 307“ judėjimo trajektoriją. Tikėtina įvykio vietoje visi esantys pėdsakai yra šoninio slydimo pėdsakai, tai ne stabdymo pėdsakai. Tikėtina, kad automobilis „Mercedes Benz 212“ judėjimo stabilumą prarado jau po sąlyčio su automobiliu „Peugeot 307“, todėl vien tik judėjimo trajektorijos nustatymas po susidūrimo praradus judėjimo stabilumą neleistų nustatyti tikslios susidūrimo vietos. Įvykio vietoje užfiksuotos stiklo ir detalių duženos išsisklaidžiusios platėjančiai būtent nuo priešpriešinio eismo juostos, kas patvirtina, kad automobilių susidūrimas įvyko automobiliui „Peugeot 307“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Duženos platėja, kuo jos toliau nuo susidūrimo vietos lekia transporto priemonių judėjimo kryptimi, tuo jų išsibarstymo plotis kelio pločio atžvilgiu didėja. Būtent visi pėdsakai šiuo atveju išsidėstę tik priešpriešinio eismo juostoje, išskyrus didžiąją rato gaubto dalį, kuri ženkliai pakeitė savo padėtį nuo atsidalinimo nuo automobilio. Dešinėje, automobilių judėjimo krypties eismo juostoje, jokių smulkių duženų neužfiksuota įvykio vietos apžiūros metu. Automobilių „Mercedes Benz 212“ ir „Peugeot 307“ susidūrimas buvo slystamo pobūdžio, nestiprus, automobiliui „Peugeot 307“ pradėjus vykdyti lenkimo manevrą, kai jį prisivijo automobilis „Mercedes Benz 212“. Pirminis sąlytis įvyko tarp automobilio „Mercedes Benz 212“ priekinio dešiniojo kampo ir automobilio „Peugeot 307“ galinio kairiojo kampo, nes būtent automobilis „Peugeot 307“ buvo priekine dalimi daugiau įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nei su galine dalimi. Tikėtina, kad jis buvo įstrižai važiuojamosios dalies. Kadangi automobilis „Mercedes Benz 212“ važiavo greičiau, jis kampu slystamai – smūgiškai kliudė automobilio „Peugeot 307“, važiavusio mažesniu greičiu, galinio bamperio kairę pusę.

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad eismo įvykio metu automobilis ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė kaltinamajam A. S. (2 t., 16 b.l.).

Iš techinės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 402-0040665 matyti, kad automobilis ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas, jo techninė apžiūra galioja iki 2013-06-04 (2 t., 17 b.l.).

Iš 2011-06-10 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AEB 8421759 matyti, kad eismo įvykio metu, t.y. 2011 m. liepos 26 d., A. S. nuosavą automobilį ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojusiu iki 2012 m. birželio 9 d., 24 val. (2 t., 18 b.l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. S., 2011 m. liepos 26 d. vairavęs automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai neigia pažeidęs KET, t.y. įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir nedavęs kelio, taip sudarydamas kliūtį, iš paskos priešpriešinio eismo juosta važiavusiam ir jį lenkiančiam automobiliui „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta N. B. sveikata, ir nuosekliai tvirtino, kad priešpriešinio eismo juosta juos lenkęs vairuotojas E. B. automobiliu „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, t.y. į jo važiuojamąją kelio dalį, ir kliudė jo vairuojamo automobilio kairįjį šoną, nudaužė kairės pusės galinį vaizdo veidrodį. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia nukentėjusiojo E. B. parodymai apie tai, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio „Peugeot 307“ vairuotojo A. S. veiksmai - įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, neduodant kelio, ir kliūties sudarymas iš paskos priešpriešinio eismo juosta važiavusiam ir jo vairuojamam, lenkimo manevrą darančiam automobiliui „Mercedes Benz 212“ bei su juo susidūrimas šoniniu slystamu būdu, kurio metu sunkiai nukentėjo mažametė N. B.. Nukentėjusiojo E. B. parodymus iš esmės patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys ir teismui abejonių nekeliantys kiti įrodymų šaltiniai: kelių eismo įvykio vietos ir daiktų - transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje ir jų sugadinimus po eismo įvykio, hidrometeorologijos stoties pažymoje nurodyti duomenys apie geras oro sąlygas, taip pat liudytojų R. G., A. N. ir K. D. parodymai apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, pasekmes, alkotesterio duomenys apie eismo įvykio dalyvių blaivumą, teismo medicinos specialisto išvada ir nukentėjusiosios I. B. parodymai apie nukentėjusiajai N. B. sutrikdytos sveikatos sunkumą, transporto trasologijos ir eismo įvykių tyrimo specialisto išvada bei šią išvadą davusio specialisto parodymai dėl tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu ir pagrindinės sąlygos jam kilti. Todėl teismas kaltinamojo A. S. parodymus ištirtų įrodymų visumos kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, o liudytojos V. S., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, parodymus – kaip siekimą padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. yra neteistas (2 t., 28 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus (2 t., 29, 30 b.l.), dirba (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jį charakterizuoja teigiamai (2 t., 31, 100 b.l.), padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino ir tam nerodė jokių pastangų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nenorą atlyginti padarytą žalą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydžis neviršytų BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytos baudos vidurkio. Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau - MGL) dydžiu (BK 47 str. 2 d.), todėl A. S. taikytinas nusikaltimų padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarime Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nurodytas bazinis bausmės dydis – 130 Lt, kuris vadovaujantis Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra tapatus minimalaus gyvenimo dydžio rodikliui.

A. S. nustatytinas 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

BK 42 straipsnio 6 dalyje ir 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t.y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis jam suteikta specialia teise, todėl siekiant bausmės tikslų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis tokia specialia teise, t.y. uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. paskirta kardomoji priemonė naikintina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d.).

Nukentėjusieji N. B., atstovaujama įstatyminės atstovės I. B., E. B. ir I. B. patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti: jiems solidariai 7591,02 Lt turtinės žalos ir kiekvienam po 8632 Lt neturtinės žalos iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, N. B. 111368 Lt bei E. B. ir I. B. po 6368 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo A. S., o taip pat jiems solidariai bylinėjimosi išlaidas: 639,78 Lt iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir 2370,97 Lt iš kaltinamojo A. S..

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137, įsigal. 2007 m. birželio 11 d. (Žin., 2007, Nr. 61-2340) redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje numatytų sumų ribose, nepaisant to, kelių nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pretenzijos dėl eismo įvykio yra pareikštos, o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.).

Transporto priemonė - ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. S., buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl turtinę žalą, padarytą nukentėjusiesiems E. B. ir I. B. privalo atlyginti draudimo bendrovė, šiuo atveju atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834. Nukentėjusieji nurodo, kad turtinė žala jiems turi būti priteista solidariai, nes yra kartu gyvenantys sutuoktiniai ir jų vaikas, patyrę žalą. Turtinę žalą sudaro: ieškovės I. B. 2011-08-04 – 2012-04-10 laikotarpiu, išskyrus kasmetinių atostogų laikotarpį nuo 2011-12-02 iki 2011-12-31, 2799,68 Lt negautų pajamų, 2085,45 Lt šeimos patirtų ieškovės N. B. gydymo, sveikatos tikrinimo ir kitų, su tuo susijusių, išlaidų, 200 Lt automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo po eismo įvykio išlaidų, 2505,89 Lt išlaidų kurui, sunaudotam vykstant savo automobiliu „Volvo S 40“ iš namų (duomenys neskelbtini), į Priekulę pas šeimos gydytoją, į Klaipėdą pas gydytojus specialistus, į Palangą į reabilitacijos sanatoriją, į Šilutę pas bylos tyrėjus, vidutiniškai 1100 km per mėnesį, t.y. 8800 km iki 2012-03-20. Pateikia į bylą ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (1 t., 106-145, 168-175 b.l., 2 t. 84-89 b.l.).

Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdama į eksperto išvadą (2 t., 131 b.l.) sutinka atlyginti ieškovei I. B. 2528,33 Lt negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpius: nuo 2011-08-04 iki 2011-11-26 ir nuo 2012-01-02 iki 2012-04-13, o N. B., atsižvelgdama į Gydytojo eksperto išvadą (2 t., 132, 133 b.l.), - 909,69 Lt gydymo ir kelionės išlaidų, nurodydama, kad tikslingo važiavimo buvo 800 km, nes mama gydymosi įstaigose buvo su dukra, tačiau atsižvelgdama į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, sutinka kompensuoti kuro išlaidų 1000 km, t.y. 270 Lt, taip pat nurodydama, jog nekompensuojamos su patirta trauma nesusijusios išlaidos, gydytojo nepaskirti vitaminai, ligoninės nemedicininės paslaugos, įprastas maistas.

Teismas sutinka su ekspertų išvadose nurodytomis kompensuojamomis sumomis, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies ir iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina: 2528,33 Lt negautų pajamų, 639,69 Lt gydymo, medicinos paslaugų ir medikamentų išlaidų, bei atsižvelgiant į N. B. gydymo, reabilitacijos procesą, jo trukmę, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus – 540 Lt išlaidų kurui, vertinant, kad nuvažiuoti 2000 km, t.y. iš viso 3708,02 Lt ieškovei I. B. bei 200 Lt išlaidų automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavusio eismo įvykyje, pervežimui (1 t., 144, 145, 175 b.l.) ieškovui E. B..

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Nukentėjusieji E. B. ir I. B. nurodo, kad patyrė didelę neturtinę žalą, nes su vaiku, kuris buvo sunkiai sužalotas, juos sieja ypač stiprus dvasinis ir fizinis ryšys. Ieškovas E. B. iškart po autoįvykio kelyje pats gaivino sužeistą dukrą, lydėjo ją į gydymo įstaigą, budėjo prie jos ligoninėje, išgyveno ir dabar išgyvena dėl jos sužalojimų. Abu ieškovai, atsižvelgdami į specialistų išvadas, yra labai susirūpinę dukters fiziniu ir dvasiniu saugumu, jos sveikata dabar ir ateityje, dėl sunkių dukters sužalojimų patiria ir ateityje patirs didelių dvasinių išgyvenimų. Kiekvienas įvertina patirtos neturtinės žalos dydį po 15000 Lt. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiajai N. B. padaryta dar didesnė neturtinė žala. Dėl patirtų sužalojimų, ji laikui bėgant (nes dabar yra mažametė) patirs daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir rūpesčių. N. B. negali normaliai vaikščioti, ji šlubuoja, jaučia fizinį skausmą, kurį patirs ir dėl ateityje daromų operacijų. Yra sutrikusi mergaitės rega, atsiradusi mažakraujystė, sumušti vidaus organai, todėl bus reikalingas periodinis gydymas. Duktė po eismo įvykio jaučia didelę baimę, nerimą, yra dirgli, irzli. Fizinės ir psichologinės problemos gali turėti didelės neigiamos įtakos jos vystymuisi. Po patirtos politraumos tapusios neįgalios dukters visavertis gyvenimas nebus užtikrintas. N. B. patirtą neturtinę žalą įvertina 120000 Lt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. B. eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, nurodyti teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., 89, 90 b.l.), dėl patirtų daugybinių kojų kaulų lūžimų jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 148-155 b.l.). Įvertinus specialisto išvadoje, ir nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, nustatomas nukentėjusiajai N. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis 30000 Lt. Akivaizdu, kad dėl dukters, t.y. N. B. patirtų sužalojimų ieškovai E. ir I. B. tiek eismo įvykio metu, tiek po jo, gydymo procese, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, patiria nerimą dėl jos sveikatos būklės, todėl atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, nustatomas ieškovams E. ir I. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis po 7000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Be to, reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo E. B. neatsargų elgesį, vežant mažametę dukrą, nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. ne specialioje kėdutėje.

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137, įsigal. 2007 m. birželio 11 d. (Žin., 2007, Nr. 61-2340) redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta maksimali neturtinės žalos suma – 2500 eurų, t.y. 8632 Lt, priteistina proporcingai, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, visiems nukentėjusiesiems iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, o viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma priteistina nukentėjusiesiems iš kaltinamojo A. S.. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neturtinę žalą atlyginti paskirstytina taip: iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 4316 Lt N. B. ir po 2158 Lt E. ir I. B.. Kita neturtinės žalos dalis, t.y. 25684 Lt N. B. bei po 4842 Lt E. ir I. B. priteistina iš kaltinamojo A. S..

Iš kaltinamojo A. S. priteistina nukentėjusiajai I. B. 3000 Lt advokato Ž. Brazaičio pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo paruoštus procesinius dokumentus, dalyvavimo trukmę procese, ir 10,75 Lt už bylos dokumentų kopijų darymą, t.y. iš viso 3010,75 Lt (1 t., 163, 164 b.l.), nes ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2d.).

Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjos iniciatyva į teismo posėdį buvo kviestas specialistas - teismo ekspertas D. J., kuris teismui pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų, t.y. 75,26 Lt, apmokėjimo, ir jos pastarajam buvo atlygintos (2 t., 144 b.l.) (BPK 104 str. 1 d.), teismas daro išvadą, kad šios patirtos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos valstybei iš kaltinamojo A. S. (BPK 103 str. 1 d., 105 str. 1 d.).

Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012-01-24 rašte Nr. SE1-24 nurodyta atlikto tyrimo vertė – 1710,17 Lt (1 t., 53 b.l.), nepripažintina proceso išlaidomis, nes, teismo nuomone, specialistas – transporto trasologijos ir eismo įvykių tyrimo teismo ekspertas D. J. pareigas, t.y. eismo įvykio tyrimą, atliko kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 str. 3 p.).

2012-02-29 nutarimu taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant A. S., gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti nuosavu turtu – 3/8 dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 5/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. S., gim. (duomenys neskelbtini), (2 t., 37-70, 42, 69, 70, 76, 77, 80, 81 b.l.) paliktinas iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, o jį įvykdžius, šiam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 35 MGL (4550 Lt) baudą.

Nuteistasis A. S. paskirtą baudą privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 6801).

Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiųjų N. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. B., E. B. ir I. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:

1.1. N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4316 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiolika litų) neturtinės žalos atlyginimo;

1.2. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3708,02 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus aštuonis litus 02 ct) turtinės žalos ir 2158 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimo;

1.3. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) turtinės žalos ir 2158 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimo;

2.1. N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25684 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo;

2.2. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4842 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus) neturtinės žalos ir 3010,75 Lt (tris tūkstančius dešimt litų 75 ct) proceso išlaidų atlyginimo;

2.3. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4842 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo;

2.4. valstybei 75,26 Lt (septyniasdešimt penkis litus 26 ct) proceso išlaidų atlyginimo. Proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 5660).

2012-02-29 nutarimu taikytą laikiną dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant A. S., gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti nuosavu turtu – 3/8 dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 5/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. S., gim. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, o jį įvykdžius, šiam turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.