Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., (duomenys neskelbtini., neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. kovo 16 d. apie 14.45 val., K. P., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, kartu su dukra G. J. bei sūnumi T. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nėra nusikaltimo subjektas, ne mažiau kaip 10 kartų spyrė savo šeimos nariui – sugyventiniui L. J. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nugaroje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, 2024 m. gegužės 17 d. apie 16.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini., kieme, kilus konfliktui su kaimyne L. P. dėl dujinės viryklės, tyčia rankomis stūmė L. P., dėl to, ji atbula griuvo ant žemės ir patyrė dešinio stipinkaulio epifizės distalinio galo lūžį su poslinkiu, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. P. sveikatą.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos

BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytos nukentėjusiojo L. J. atžvilgiu

Kaltinamoji K. P. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2024 m. kovo 16 d. J. grįžo namo girtas, griebė vaikui už rankos. Jam pasakė, kad jis turės išeiti ir norėjo jį išstumti į lauką. Susistumdė, spyrė kelis kartus J.. Vaikai dalyvavo konflikte. Buvo vaikai suėmę jam už gerklės, liepė ramintis, kai kurie ir spyrė J.. Supranta, kad ne taip reikia spręsti problemas. Neigiamai vertina savo poelgį. Kartu gyvena su J., susitaikė, dabar viskas gerai, nes negeria.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis L. J. parodė, kad kartu su sugyventine K. P. ir bendrais jų trimis vaikais - T. J. ((duomenys neskelbtini m.), G. J. ((duomenys neskelbtini m.), bei L. J. ((duomenys neskelbtini m.), gyvena apie 5 metus socialiniame name, esančiame (duomenys neskelbtini. 2024 m. kovo 16 d. apie 15 val. grįžo namo, buvo išgėręs alaus, ir sugyventinė iškart pradėjo jam priekaištauti bei stumti jį iš namų. Jis kabinosi į lauko durų staktą, tada motinai į pagalbą šoko sūnus T. bei dukra G., ir jie visi jį išstūmė pro duris į lauką. Išstūmę į kiemą, dar toliau visi stūmė kuo toliau nuo namo. Jiems jį stumiant, jis nugriuvo kieme ant trinkelių grindinio. Po to jie visi pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, spardė į nugarą, abu šonus, kojas, galvą. Bendrai jam spyrė ne mažiau kaip 10 kartų. Mušti nustojo tada, kai kaimynė L. P. pradėjo šaukti, kad nustotų mušti, kaimynė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis į ligoninę vykti atsisakė. Mušimo metu juto fizinį skausmą, ant kairės kojos, klubo buvo mėlynės, taip pat mėlynė atsirado ant kairės rankos, šiuo metu skauda nugarą. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 57-60, 69-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 572/2024 (02) nurodyta, kad L. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas nugaroje, kurie padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje (kaltinime) nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 67-68).

Liudytoja L. P. parodė, kad 2024 m. kovo 16 d. 14.50 val. buvo kieme prie savo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini., ir matė kaip kaimynai, t. y. K. P. kartu su savo nepilnamečiais vaikais iš namų išstūmė L. J., ir visi trys jį pervertę spardė kojomis. L. J., užsidengęs rankomis galvą, garsiai kieme rėkė „gelbėkite“. Kas, kur ir kiek spyrių sudavė, ji nematė. Kiek pastebėjo, kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, į galvą, į šonus. Ji surėkė „parazitai, ką jūs darote“, „užmušite“, tada jie visi trys pabėgo į namus, o L. J. paliko gulintį kieme ant žemės. Kaimynas minėjo, kad jam skauda galvą, šonus, ji iškvietė greitąją pagalbą. Kaimynui ant dešinės pusės skruosto pastenėjo nubrozdinimus. Iki kaimyno ištempimo į kiemą, ji negirdėjo jokio konflikto ar barnių, jokių grumtynių ar muštynių. Ji muštynes matė 5 metrų atstumu, todėl tikrai matė, kad visi smūgiai iš visų trijų šeimos narių buvo suduoti tik kojomis. L. J. nė vienam nesudavė nė vieno smūgio, tik savo rankomis užsidengęs galvą, gulėjo, net nesispardė kojomis (1 t., b. l. 80-84).

Nepilnametė G. J., gim. (duomenys neskelbtini), apklausta kaip įtariamojo, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 16 d. apie 15 val., tėtis L. J. į namus iš darbo grįžo išgėręs. Tarp tėčio ir mamos K. P. dėl to kilo žodinis konfliktas. Dėl mamos priekaištų tėčiui neišlaikė nervai, ir jis kambaryje norėjo suduoti mamai, tačiau ji atsistojo prieš tėtį ir pasakė jam ramintis. Tėtis į jos prašymus nereagavo, todėl mama jos ir brolio paprašė tėtį išstumti į lauką. Jie su broliu T. J. taip ir padarė. Stumiant tėtį į lauką, jis įsikabino į durų staktą, tada ji atitraukė tėčio rankas nuo staktos ir toliau jį su broliu stūmė. Tėtis užkliuvo už slenksčio ir nugriuvo ant žemės. Tada visi trys, tai yra ji, brolis ir mama, kelis kartus įspyrė tėvui į įvairias kūno vietas, kur tiksliai jam pataikė ir kiek kartų tiksliai įspyrė - nepamena, nes buvo labai susijaudinusi. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 151-154).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini. Namo kiemas išklotas trinkelėmis, ant kurių matosi striukė, raudonos spalvos maišas su drabužiais. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 39-44).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintas prokuroro G. Jakšto 2024 m. kovo 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10181-24 BK 93 straipsnio pagrindais ir tvarka dėl įtariamosios nepilnametės G. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, G. J. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą (1 t., b. l. 189-192, 193-195).

2024 m. kovo 28 d. prokuroro G. Jakšto nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10181-24 kaltininkei K. P. ir nukentėjusiajam L. J. susitaikius, patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos rezoliucija (1 t., b. l. 184-188).

2024 m. liepos 2 d. prokuroro N. Gružausko nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10181-24 K. P. atžvilgiu, jai padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 4-7), ir ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-10181-24 ir Nr. 01-1-19201-24 sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-10181-24 (1 t., b. l. 1-3).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad K. P., 2024 m. kovo 16 d. apie 14.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini, kieme, asmeninio konflikto metu, kartu su dukra G. J. bei sūnumi T. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris nėra nusikaltimo subjektas, ne mažiau kaip 10 kartų spyrė savo šeimos nariui – sugyventiniui L. J. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nugaroje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinį (BPK 38 straipsnis), panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojos parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos

BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarytos nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu

Kaltinamoji K. P. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2024 m. gegužės 17 d. Grįžo namo girta kaimynė L. P.. Ji turi neįgalų vaiką. Ji jai buvo paskolinusi pinigų ir kai pamatė ją girtą, pasakė, kad grąžintų pinigus, daiktus. Ji ją pastūmė, o ji nukentėjusiąją pastūmė atgal ir ji nugriuvo. Dujinę viryklę jai atidavė, o konfliktas buvo kilęs dėl trimerio. Atsiprašė kaimynės, gailisi. Teritorinės ligonių kasos ieškinį atlygins dalimis. Dabar su nukentėjusiąja santykiai geri, toliau jai skolina pinigus, o ji geria.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 17 d. apie 16.00 val., kilusio žodinio konflikto metu, namo kieme, (duomenys neskelbtini., K. P. kartą pastūmė L. P., kuriai nustatytas 1,23 promilių girtumas, dėl to ji nugriuvo ir susižalojo dešinės rankos riešą. Dėl patirtos traumos L. P. buvo pristatyta į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, jai įtariamas rankos lūžis (2 t., b. l. 1-4, 5-6).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. gegužės 21 d. gavus L. P. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 17 d. 16.00 val. bendro naudojimo kieme, adresu (duomenys neskelbtini., žodinio konflikto metu kaimynė K. P., abejomis rankomis per pečius stūmė L. P., dėl ko ji atbulomis griuvo ant žolės. Griūdama susižalojo dešinės rankos riešą, buvo pristatyta į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros konstatuotas dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžis (2 t., b. l. 14-16).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. 16.00 val., į jos namus pradėjo veržtis ir įžeidinėti kaimynė K. P., reiškė pretenziją dėl dujinės viryklės, reikalavo ją atiduoti. Dėl to kilo žodinis konfliktas ir K. P. netikėtai abejomis rankomis ją stūmė. Po stūmimo, ji pro atidarytas namų duris iškrito į kiemą ir griuvo ant žolės, o griūdama užlaužė dešinę ranką, nes griuvo atbulomis, visu svoriu ir nukrito ant dešinės rankos. Po griuvimo iškart pajuto skausmą, suriko. Atsikėlusi nuo žemės iškart pastebėjo, kad ranka per riešą sutino. Kadangi buvo išgėrusi, tai tą pačią dieną į priėmimo skyrių nevyko, bet skausmą rankoje juto visą naktį. Išgėrė nuo skausmo vaistų, tačiau tai nepadėjo, todėl ryte neapsikentusi skausmo išsikvietė greitąją pagalbą. Priėmimo skyriuje buvo nustatytas lūžis. Šiuo metu ranka sugipsuota, gydymas paskirtas namuose, 2024 m. gegužės 22 d. bus atliekama lūžusios rankos operacija. Medicininio dokumento išraše nurodyta, kad stacionarizavimas (galimai gydymas) paskirtas iki 2024 m. lapkričio 16 d. Šiuo metu dėl patirtos dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžio ji namuose, kuriuose slaugo ir nuolatos prižiūri savo neįgalų sūnų, negali juo pilnai pasirūpinti, pagaminti jam reikiamo maisto bei jį nuprausti. Kaimynė K. P. prie jos kimba jau ne pirmą kartą. Ieškinio neteiks (2 t., b. l. 19-22, 31-32, 38).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kieme, adresu (duomenys neskelbtini. Namo kiemas apaugęs žole, kiemo dalis prie šiaurinės pusės įėjimo yra išklotas trinkelėmis. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, įvykio vieta nefilmuojama (2 t., b. l. 7-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1107/2024 (02) nurodyta, kad L. P. nustatytas dešinio stipinkaulio epifizės distalinio galo lūžis su poslinkiu. Sužalojimas padarytas griūvant ant ištiestos dešinės rankos, delnu atsirėmus į buką paviršių ir galėjo būti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytomis aplinkybėmis, vienu trauminiu poveikiu. Tokio pobūdžio sužalojimą galima patirti tiek pačiam nugriuvus, tiek nugriuvus pastumtam kito asmens. L. P. konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. L. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 29-30).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad kaltinamoji tyčia rankomis stūmė L. P., dėl ko ji atbula griuvo ant žemės ir patyrė dešinio stipinkaulio epifizės distalinio galo lūžį su poslinkiu, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. P. sveikatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamosios smurtinio veiksmo, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies bei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kalta pripažino, gailisi, nukentėjusieji jai atleido, ji anksčiau neteista, nebausta, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmės skirtinos mažesnės nei vidurkis ir prie griežtesnės bausmės pridėjus švelnesnės bausmės minimalią dalį, skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė (BK 63 straipsnio 4 dalis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamosios padarytą 1 648,03 Eur žalą už nukentėjusiosios L. P. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., b. l. 42-43). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamoji prieš nukentėjusiąją L. P. naudojo fizinį smurtą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiajai L. P. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslauga, radiologo konsultacija, dėl stipinkaulio apatinio galo lūžio su dorsaline dislokacija jai buvo tęsiamas gydymas ligoninėje. Nukentėjusiajai suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamosios veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas (2 t., b. l. 45-46). Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko, byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamosios kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamoji. Pripažinus kaltinamąją kalta, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 170-173; 2 t., b. l. 79-82), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

K. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti K. P. galutinę sumažintą bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. P. 1 648,03 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 3 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.