Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) atstovo advokato Giedriaus Ulinsko (toliau – pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2013 m. gruodžio 13 d., apie 14.15 val., Taikos pr.-Kovo 11-osios g., Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje, sukdamas į dešinę, iš anksto nepasitraukė prie pat dešinio krašto važiuota kryptimi, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią gretimas eismo juostas, ir susidūrė su gretima eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu. Nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 111, 3 prd. 1.1, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimu A. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė administracinė nuobauda paskirta 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų (897 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimą, inkriminuojamą ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti, nustatant jog A. M. veikoje nėra pažeidimo sudėties.

Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas savo nutarime padarė dviprasmiškas išvadas dėl pareiškėjo kaltės, todėl, atstovo nuomone, galima pagrįstai teigti, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Apeliantas iš esmės su atsiradusiais KET pažeidimais sutiko ir teismui savo paaiškinimuose detaliai išdėstė, kad jis įvykio dieną (2013-12-13d. 14.15 val.), važiuodamas Taikos pr.- Kovo 11-osios g. žiedu, nepajuto jokio automobilių kontakto, todėl nesuvokęs, jog įvyko nežymus eismo įvykis, nuvažiavo, realiai nesuvokdamas savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas ir šalių rungimosi principą, visiškai neinformuodamas bylos šalių, savo iniciatyva pasikvietė specialistą G. A. C.. Apie minėto specialisto dalyvavimą pareiškėjas sužinojo tik tuomet, kai faktiškai įvyko teismo posėdis. Nebuvo žinoma, koks tai specialistas, todėl nebuvo galimybės, pasiruošti dėl klausimų uždavimo. Be to, LR ATPK 277 str. numato ekspertą - kaip proceso dalyvį administracinės teisės pažeidimo byloje, tačiau specialisto statuso ATPK nenumato, todėl teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi minėto specialisto paaiškinimais. Specialistas nurodė, jog jis nėra ekspertų sąrašuose, o tai reiškia, kad jo išvados iš esmės yra niekinės. Minėtas specialistas negalėjo paaiškinti ir savo pateiktų argumentų pagrįstumo, negalėjo nurodyti teisės norminių bei poįstatyminių teisės aktų reglamentavimo pagrindžiant savo išvadas. Minėtas specialistas rėmėsi tariama moksline literatūra ir išklausęs pareiškėjo paaiškinimus nustatė, kad teoriškai nuo tokio alkoholio kiekio kurį nurodė išgėręs pareiškėjas (nepilną butelį „Tauras“ 6 proc. stiprumo alaus) alkoholio, 2013-12-13 d. 18.03 val. alkoterteris turėjo rodyti nulius.

Atstovo nuomone, teismas, pažeisdamas procesines bei materialines teisės normas neatsižvelgė į tai, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika, tad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei būtų laikomasi procesinių normų iškeliant, nagrinėjant ir skiriant nuobaudą. Teismas šioje byloje buvo aiškiai šališkas ir turėjo susidaręs išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo girtumo eismo įvykio metu, nepašalino įvykio laiko neatitikimų nurodytų Kelių policijos valdybos policijos pareigūno V. Č. 2014-06-13 Nr. 2636 nutarime pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, kur buvo nurodoma įvykio laikas (2013-12-13d. 7.20 val.), kuomet 2014-06-18 ATP protokole nurodomas įvykio laikas 14 val. 15 min. Teismas neįsigilinęs į faktines aplinkybes išnagrinėjo bylą ir pastebėtina, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese kiekvienas netikslumas ar neatitikimas turi būti vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas konkrečiu atveju nebuvo pritaikyta.

Atstovas taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus ne kartą akcentavo, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia. Šiuo konkrečiu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesuprato, kad jis padarė eismo įvykį, nes pagal byloje esančius įrodymus (nuotraukas) matyti, kad automobilio VW Passat priekinio bamperio dešinės pusės priekinės ir kėbulo šoninės dalies, bei automobilio Peugeot 206 užpakalinio bamperio ir kėbulo sparno kairės pusės apgadinimai nėra dideli pagal savo intensyvumą ir sunkumą vienas kitam. Tai patvirtina padarytų apgadinimų mastas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti parodymai, nuo įvykio nukentėjusio Peugeot 206 vairuotojo P. S. bei kartu su juo vykusio V. L. parodymai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo ir nepastebėti tarp automobilių įvykusio nedidelio kontakto. Byloje apklausta liudytoja D. C., kuri kartu su pareiškėju 2013-12-13 važiavo automobiliu VW Passat, paaiškino, kad vienu momentu, važiuojant Taikos prospekto žiedu į Kovo 11-osios gatvę ji pastebėjo, kad kažkoks automobilis dideliu greičiu pravažiavo šalia jų. D. C. parodymai, nepagrįstai buvo įvertinti, kaip siekis padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, o Peugeot 206 automobiliu važiavusių asmenų V. L. bei P. S. paaiškinimus teismas priėmė kaip pagrįstus ir teisingus. Pastebėtina, kad teismas ne kartą šalino pareiškėjo atstovo klausimus P. S. susijusius su galimo KET pažeidimo atsiradimu iš jo kaip Peugeot 206 vairuotojo pusės, ir tuo nesudarė galimybės išsiaiškinti paties Peugeot 206 vairuotojo P. S. galimai įvykdyto KET taisyklių pažeidimo, jam iš kairės pusės žiede nepraleidžiant A. M. vairuojamo automobilioVW Passat.

Atstovo nuomone, veiksmuose nebuvo pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 dalyje sudėties, nes jis nesiekė išvengti civilinės ar kitokios atsakomybės, o iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepajutęs, kad apgadino kitą automobilį, pareiškėjo kaltės turinys turėjo būti nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą. Pastebėtina, kad duomenų įrodančių, jog pareiškėjas buvo neblaivus ir pasišalindamas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą eismo įvykio aplinkybių atskleidimą ar išvengimą pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – nebuvo nenustatyta. o priešingai, šioje byloje buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs pareiškėjas nevengia administracinės atsakomybės, nevengia pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, kad ta įvykio dienos vakarą kviečiamas i policijos komisariatą iš karto atvyko ir nevengė pasislėpti, davė nuoseklius paaiškinimus, todėl tokie duomenys tik įrodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmu teisėtumo.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių Kaip ir minėjome, Apeliantas dėl šio įvykio kurio metu 2013-12-13 buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot 206 gailisi, pripažįsta pažeidimą ir yra pasirengęs žalą atlyginti, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė, kadangi jis pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, bet teismas nenurodė būtent koks ATPK 32 str. punktas yra taikomas pareiškėjui, be to, nesutinkama ir šiuo argumentu, kadangi pareiškėjas neturi galiojančios administracinės nuobaudos už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, kadangi galiojo nuobauda susijusi su leistino greičio viršijimu, o tai nėra galiojanti nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, ir tai negali būti traktuojama kaip sunkinanti aplinkybė.

Atsiliepime į atstovo apeliacinį skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. M. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neneigiama, iš esmės pripažįstama, kad galimai buvo kontaktas su kitu automobiliu, tačiau nesutinkama su A. M. nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atstovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo jo veikoje, teigiama, kad A. M. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamus abu pažeidimus.

ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t. y. šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, pavyzdžiui stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Kaip matyti iš bylos duomenų, t. y. teismo posėdžio protokolo, A. M., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažeidimą pripažįsta. 2013-12-13 14.15 val. važiavo Taikos pr., Kovo 11-osios gatve, žiedu, dešine eile. Antrame privažiavime nebuvo jokių kliūčių ir bandė persirikiuoti į dešinę, nespėjo. Lėtai važiavo, bandė persirikiuoti, pasisuko ir net nepajuto, kad nubrėžė. Atvažiavo pas dukrą, net į kiemą neužvažiavo, sustojo kitoje kelio pusėje, priešais namą.

Teisėjai teismo posėdžio metu pateikus eismo įvykio schemą, A. M. patvirtino, kad įvykio schema nubraižyta teisingai ir nurodė, kad atvažiavo nuo Petrašiūnų ir bandė pasukti į Kovo 11-osios g. Be to, A. M. atsakydamas į teisėjos klausimus, aiškiai nurodė, kad jis pripažįsta padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos (b.l. 54).

Apygardos teismo nuomone, A. M. paaiškinimai leidžia pagrįstai spręsti, jog jis, susidariusią eismo situaciją, kurią jis apibūdino teismo posėdžio metu ir patvirtindamas net gi eismo įvykio schemos teisingumą, suprato ir suvokė, kaip eismo įvykį, tačiau sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Šie pareiškėjo paaiškinimai leidžia spręsti apie A. M. pasišalinimą iš įvykio vietos, supratus buvus eismo įvykį.

Atstovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su teismo medicinos specialisto iškvietimu ir jo apklausa teismo posėdyje, atmestini, kaip neesminiai ir nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Tai, kad teismas siekė išsiaiškinti galimas pasišalinimo iš įvykio vietos priežastis, negali būti vertinama, kaip teismo šališkumas, greičiau priešingai – kaip siekis, kuo išsamiau įvertinti eismo įvykio aplinkybes bei A. M. veiksmus.

Skundo argumentai apie tai, kad Kelių policijos valdybos policijos pareigūno V. Č. 2014-06-13 Nr. 2636 nutarime pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nurodytas įvykio laikas (2013-12-13, 7.20 val.) neatitinka 2014-06-18 ATP protokole nurodyto įvykio laiko 14 val. 15 min. ir šis netikslumas turi būti vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nesudaro pagrindo šį rašymo apsirikimą pripažintini esminiu proceso ar materialiosios teisės pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Atmetamas, kaip nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas ir tai, jog teismas ne kartą šalino pareiškėjo atstovo klausimus P. S., susijusius su galimo KET pažeidimo atsiradimu iš jo kaip Peugeot 206 vairuotojo pusės, ir tuo nesudarė galimybės išsiaiškinti paties Peugeot 206 vairuotojo P. S. galimai įvykdyto KET taisyklių pažeidimo, jam iš kairės pusės žiede nepraleidžiant A. M. vairuojamo automobilioVW Passat.

Aukšetsnysis teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylą to asmens atžvilgiu ir dėl tų administracinių teisės pažeidimų, kurie nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokole kompetentingo policijos pareigūno, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagrįstai sprendė klausimus, susijusius būtent su A. M. padarytais administraciniais teisės pažeidimais.

Aukštesnysis teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstą atstovo apeliacinio skundo argumentą, kad A. M. įvykio metu neturėjo galiojančių nuobaudų ir atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai, viename ir tame pačiame administracinių teisės pažeidimų kodekso skyriuje laikomi tos pačios rūšies pažeidimais, todėl pagrįstai A. M. atžvilgiu atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus, betarpiškai ištyrė visus rašytinius įrodymus, įvykio pasekmes, užfiksuotas nuotraukose, ir savo išvadas dėl A. M. kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. M. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, ir teisingos. Kauno apylinkės teismas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize, kas neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, taip pat tinkamai, atsižvelgęs į ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, A. M. paskyrė teisingą, tiek padarytų pažeidimų pavojingumą, tiek pažeidėjo asmenybę atitinkančią nuobaudą.

Apygardos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo A. M. (A. M.) atstovo advokato Giedriaus Ulinsko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.