Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1205-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
1-1205-246/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43522-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1205-246/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43522-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji bei deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), 3 kurse, teistas Kauno apylinkės teismo 2017-09-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2017-06-02 veika), laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-07-16 veika), laivės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už 140 straipsnio 2 dalį (2017-06-02 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 48 straipsnio 7 dalimi, subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-07-16 veika), jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-07-17 00.10 val. iki 2017-07-17 16.01 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2017-08-24 apie 23.00 val. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abipusio konflikto metu tyčia metė link R. P. degtinės butelį, kuriuo pataikydamas į galvos sritį, praskėlė antakį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Be to, jis 2017-08-27 apie 22.50 val. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu, grasino susidorojimu savo broliui R. P., t. y. paėmęs į rankas akmenį, šaukė, kad „suskaldys jam galvą“, tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad iki 2017-08-28 jam buvo teismo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo brolio R. P., gyveno su juo kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama ir tėvas yra mirę. Jis (kaltinamasis) yra neįgalus, turi trečios grupės invalidumą ir yra tik 40 procentų darbingas, turi protinę negalią. Tiek jis, tiek brolis R. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje dažniausiai tarp jų ir kyla konfliktai. Jiems gyvenant kartu, konfliktus tarp jų dar paaštrindavo brolio draugai, tai broliai T. ir M. L., kurie iš pradžių pas jį tik kartais lankydavosi, kol galų gale pradėjo gyventi kartu su juo pastarojo kambaryje. Tik apsigyvenę, jie iš karto pradėjo kurstyti brolį prieš jį (kaltinamąjį), ragint jį neduoti jam valgyti, vyti iš jų kambario į palėpę ar apskritai iš namų. Dar kartais pas brolį apsigyvena ir įbrolis R. U., kuris taip pat nevengia alkoholio. Jie visi niekur nedirba, alkoholį perka už pinigus, kurių prasimano rinkdami butelius iš konteinerių. Būdami girti, jie visi dažnai kabinėjasi prie jo, įžeidinėja, priekaištauja dėl to, jog neva nieko nepadeda namuose tvarkytis, kai tuo tarpu jam (A. A.) tuose namuose jau beveik nėra vietos per brolio sugyventinius. 2017-08-23, kiek tiksliai buvo valandų, nepamena, tačiau jau vėlai vakare, jam grįžus namo, rado vėl vartojančius alkoholį brolį R. P. ir brolius L.. Ar dar kas nors buvo, nepamena. Jis pats grįžo taip pat šiek tiek vartojęs alkoholio, todėl iš pradžių netgi pasiūlė kartu visiems dar išgerti, tačiau pastarieji nesutiko, o vėl pradėjo jį įžeidinėti, liepė dingt nuo stalo. Net nepamena, kuris ką iš jų jam pasakė, bet jis labai supyko ant brolio, kad šis nuolat ignoruoja jį, geria ir pataikauja savo draugams, todėl metė į jo pusę rankoje turėtu degtinės buteliu, kurį pareidamas namo parsinešė. Butelis buvo nepilnas, kokios tiksliai degtinės, nepamena. Tiesą sakant, jis nesitikėjo pataikyti broliui į galvą, tačiau gavosi, kaip gavosi. Pamatęs, kad jam pradėjo iš kaktos bėgti kraujas, išsigando ir pabėgo iš namų. Aišku, labai gailisi jam praskėlęs galvą. Praėjus kelioms dienoms po šio, taip pat vėlai vakare, jis vėl grįžo į namus, tik šį kartą jau grįžo būdamas visiškai blaivas, o namie rado brolį vėl girtaujantį su Tomu ir M. L., R. U. ir berods, V. R.. Šį sykį jam pradėjo priekaištauti, kad jis per daug ir per dažnai geria, o šis (brolis) kaip visada nekreipė į jo pastabas dėmesio ir vėl pradėjo iš jo (kaltinamojo) šaipytis, kaltinti, jog nieko nesitvarko. Žodis po žodžio, įsiplieskė konfliktas tarp jų. Įsiaudrinęs jis (A. A.) pradėjo trankyti daiktus ir pagąsdino, jog suskaldys jam (nukentėjusiajam ) galvą. Tiesą sakant, būdamas įsiaudrinęs, nepamena, ar grasino jam akmeniu, tačiau jei jis taip sako, tai gali būti, nes akmenį dažnai nešiojasi vaikščiodamas tamsiu paros metu, savigynai. Buvo tiek įsiaudrinęs, kad pamena, jog pats paskambino į policiją ir pranešė apie konfliktą. Jis negalvojo, kad bus pats sulaikytas pareigūnų, nes kaip minėjo, tą vakarą buvo blaivus ir nemanė, kad už pagrasinimą gali jį sulaikyti. Labai gailisi padaręs ir šią nusikalstamą veiką ir sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 126)

Nukentėjusysis R. P., parodė, kad jis sutiko duoti parodymus, nes brolis turi protinę negalią ir jis jo bijo. Broliui jokia globa nepaskirta. Kartu su broliu paveldėjo iš motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas yra vieno kambario, taip pat yra virtuvė ir palėpė, kurioje brolis ir gyvena. Brolio buto dalis yra areštuota dėl pastarojo skolų. Brolis galbūt dėl protinės negalios, o gal ir šiaip yra labai ūmaus būdo, jis nuo mažiausio priekaišto įsiplieskia kaip degtukas ir pradeda viską, kas po ranka, daužyti, plūstis necenzūriniais žodžiais, jį įžeidinėti. Taip elgiasi būdamas ir blaivus. Kai išgeria alkoholio, tai jo veiksmai būna tik dar labiau agresyvūs, neretai baigiasi ir smurtu prieš jį (R. P.), todėl kai konfliktas tarp jų kyla, kai pastarasis neblaivus, kviečia policiją, net jei jis dar nebūna pavartojęs prieš jį smurto, o tik juo pagrasina. Žino, kad broliui yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto ir grasinimų, taip pat žino, kad yra priimta nutartis, kuria brolis yra įpareigotas gyventi skyriumi nuo jo bei nesiartinti 100 metrų atstumu, tačiau brolis šios nutarties nesilaiko, jis kartais naktį atsigula prie buto durų. Aišku, jam gaila brolio, tad jį įleidžia į namus. Kartais su juo visai neblogai sutaria, tačiau kaip minėjo, kartais jam galbūt paūmėja jo psichinė liga ir jis darosi agresyvus. Dėl to, kad jam brolis 2017-08-24 apie 23.00 val. jų namuose abipusio konflikto metu tuščiu degtinės buteliu trenkė į galvą ir taip praskėlė antakį, jau yra apklaustas. Parodymus pamena ir pasilieka prie jų, tik papildomai nori parodyti, kad dėl praskelto antakio į medikus nesikreipė, pagalbą suteikė medikai, kuriuos iškvietė, berods, pareigūnai. Brolis tąkart, jam paprašius kaimynės iškviesti pagalbą, pabėgo. Įvykį matė pas jį buvę broliai T. ir M. L.. Po šio įvykio, nepamena, kiek tiksliai laiko praėjo, tačiau tarp jo ir brolio vėl kilo konfliktas, nes į namus grįžęs brolis pradėjo elgtis neadekvačiai, jis įžeidinėjo, išvartė viską, kas buvo ant virtuvės stalo, pagrasino akmeniu suskaldyti galvą. Tą akmenį jis turėjo kišenėje. Akmuo tokio dydžio, kad telpa broliui į delną. Jis, beje, akmenį kišenėje nešiojasi dažnai, neva savigynai. Tą vakarą pas juos namuose, kaip ir pirmąjį, buvo broliai T. ir M. L., be to buvo V. R., kuris šiuo metu yra išvykęs dirbti į Angliją, bei pusbrolis R. U.. Šįkart policiją išsikvietė pats brolis. jis pats gal ir būtų nekvietęs, tačiau brolis buvo tiek įsiaudrinęs, kad matyt apskritai nesuprato, ką darantis. Aišku, grasinimas suskaldyti galvą akmeniu po to, kai neseniai jis buvo buteliu praskėlęs antakį, atrodė pakankamai realus. Po šio įvykio dar buvo grasinimų ir įžeidinėjimų iš brolio, tačiau į policiją nesikreipė iki kol, tiksliai datos nepamena, tačiau gal prieš mėnesį, brolis pagrasino galvą suskaldyti žarstekliu, kuriuo buvo užsimojęs. Jis tądien taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tikrai išsigando, nes kaip minėjo, girtas jis (brolis) neprognozuojamas. Minėtą dieną namuose be judviejų su broliu taip pat buvo broliai L. bei brolio draugai A. Š. bei P. Š.. Brolis vartojo alkoholį su savo draugais, o jis gėrė su broliais L.. Pamena, kad tąkart konfliktas kilo dėl to, jog nenorėjo skolinti broliui skutimosi mašinėlės, o jis norėjo, kad jį nukirptų su ja A.. Jis (R. P.) pasakė, kad minėta mašinėlė yra skolinta ir jiems girtiems jos neduos. Jis vis tiek neklausė, paėmė ją neklausęs, todėl ir įvyko kivirčas, po kurio jis ėmė grasinti žarstekliu. Kas tądien iškvietė pareigūnus, net nepamena. Tiek brolis, tiek jis pats buvo padauginę alkoholio, todėl gerai visko nepamena. Atvykus pareigūnams, brolis vėl pradėjo rodyti savo isterijas, jis net spjaudėsi ant pareigūnų. Jis buvo sulaikytas. Pas jį (R. P.) po akimis pareigūnai pastebėjo kraujosruvas. Tiesa sakant, jis nepamena, kaip tos kraujosruvos atsirado, bet gali įtarti, kad kažkada prieš tai būdami girti susimušė su broliu, bet į policiją nesikreipė. Tiek jis, tiek brolis nuolat vartoja alkoholį, tačiau skirtingai nei brolis, jis, būdamas girtas, nėra agresyvus, ir jo niekad pirmas nepuola. Dėl visų šių epizodų civilinio ieškinio broliui nereikš, tačiau prašo pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 24-25).

I. S., apklausiama liudytoja parodė, kad 2017-08-24 dirbant kartu su vyr. patruliu G. K. apie 23.12 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), susimušė du broliai, kurie susipjaustė šukėmis vienas kitą. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko R. P., kuris paaiškino, kad tarp jo ir jo brolio A. A. kilo konfliktas, kurio metu A. A. kirto degtinės buteliu R. P. į galvą, taip praskeldamas jam kaktą virš kairio antakio. Po to, kai sužalojo brolį, A. A. iš namų pasišalino. Buvo matyti kraujuojanti žaizda pas R. P., todėl buvo iškviesta GMP bei apie įvykį informuotas Kauno apskrities VPK KP NVRS, o jie (pareigūnai) bandė aplinkinėse vietovėse ieškoti įtariamojo, tačiau jo surasti nepavyko. Namie minėto įvykio metu kartu dar buvo broliai M.antas ir T. L. bei R. U., kuris sakė ir kvietęs pagalbą, kreipęsis į kaimynę, kuri paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Buvo matyti, kad bute girtaujama, visi asmenys buvo neblaivūs (b. l. 34).

Liudytojas R. U. parodė, kad jis nėra nei tikras brolis, nei pusbrolis broliams R. P. ir A. A., jį tiesiog pasiėmė iš internato neoficialiai globoti ir gyventi kartu pastarųjų motina V. A., taigi po pastarosios mirties jie liko visi trys gyventi pastarajai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis jau yra išsikraustęs gyventi pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini), nes pas R. jau beveik keli metai gyvena du broliai T. ir M. L., su kuriais jis nuolat vartoja alkoholį ir dėl to tarp jo ir pastarojo brolio A. A. kyla konfliktai. A. A. turi psichikos problemų ir taip pat vartoja alkoholį, o grįžęs namo susipyksta su R. P.. Sakytų, kad konfliktus tarp jų praktiškai išprovokuoja broliai L., kurie juos nuolat kiršina. Apie tai, kad šiais metais vasaros pabaigoje A. A. praskėlė buteliu galvą R. P., jis gali paliudyti, nes taip pat buvo su R. P. bei broliais L. (duomenys neskelbtini), kai jau vėlai vakare į namus grįžo A. A.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. A. A. grįžo išgėręs ir norėjo kartu su jais dar išgerti. R. P., kaip visad, norėdamas parodyti savo valdžią prieš brolį, jam neleido kartu sėstis ir tarp jų kilo konfliktas. Negali pasakyti, ar A. A. turėjo savo butelį degtinės, ar jis jį pagriebė nuo stalo, tačiau pamatė, kaip jis buteliu paleido į ant sofos sėdėjusį R. P. ir tuo buteliu jam praskėlė kaktą. R. P. išėjo pas kaimynus išsikviesti policijos, o A. A. pabėgo. Kai atvyko pareigūnai, jis (R. U.) pasislėpė palėpėje, nes nenorėjo eilinį kartą kištis į brolių reikalus. Dėl kitų kartų, kai buvo kviesta policija dėl brolių konfliktų, tikrai paliudyti nieko negali, nes nepamena. Gali būti, kad nepamena dėl girtumo, o gali būti, kad tiesiog negali dėl tų brolių konfliktų, kurie, kaip minėjo, tarp jų kyla nuolat, kai pastarieji būna išgėrę (b. l. 37).

Liudytojas T. L. parodė, kad jis yra R. P. draugas. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas yra vieno kambario, taip pat yra virtuvė ir palėpė, kurioje gyvena jo brolis A. A., kuris turi psichikos problemų. Jau kuris laikas jis (liudytojas) su savo broliu Mantu gyvena pas R. P., tiksliau ne gyvena, bet labai dažnai ten būna. Taip pat minėtame bute pas R. P. labai dažnai būna ir jo pusbrolis R. U.. Anksčiau, iki kol išskrido į Angliją dar būdavo kartu su jais ir V. R.. Neneigia, kad visi dažnai vartoja alkoholį, tačiau jį dažniausiai geria pas R. kambaryje, todėl nemano, kad trukdo A. A., kuris nuolat namuose kelia konfliktus ir smurtauja ne tik prieš brolį, bet ir kartais prieš juos visus. Konfliktai paprastai kyla dėl to, jog jam neduoda alkoholio. Dabar jau tikrai neprisimins visų atvejų, kai buvo kviesta policija A. A., tačiau tikrai pamena tą kartą, kai jis praskėlė buteliu degtinės galvą, o tiksliau kaktą R.. Nepamena kada, tačiau mano, kad šių metų vasaros pabaigoje, jam, jo broliui bei R. pas jį kambaryje sėdint ir vartojant alkoholį jau vakare, tikslai kiek valandų buvo, nepasakys, į namus grįžo taip pat nuo alkoholio apsvaigęs A. A.. Jis parsinešė į namus nugertą butelį degtinės, kokios tiksliai, nepamena, ir butelio talpos taip pat nepamena. Jis pats sėdėjo ant lovos, šalia sėdėjo R., o toliau ant fotelio brolis. A. A. norėjo tą butelį su jais gerti, tačiau jie kategoriškai atsisakė su juo gerti, nes žino, kad jam gerti apskritai negalima, nes jis darosi agresyvus. Jis, jau būdamas neblaivus, tiesiog įsiuto ir tuo nugertu buteliu trenkė R. į galvą. Nespėjo sureaguoti, kaip viskas staigiai įvyko. Tiesą sakant, net nesuprato, ar jis tuo buteliu trenkė, ar metė jį ir taip parsikėlė R. galvą, tiksliau, kaktą. Pradėjo stipriai bėgti kraujas. A. A. pabėgo iš namų, kai R. išėjo pas kaimynus, kad šie iškviestų pareigūnus. Kai R. P. grįžo išsikvietęs policijos pareigūnus, jie dar iš to butelio pabaigė gerti likusią neišsipylusią degtinę, o atvykusiems pareigūnams atidavė minėtą butelį, prieš tai aišku įspėję, kad ant jo bus ir jo (T. L.) pirštų antspaudų, nes iš jo pabaigė gerti degtinę. Dėl kitų atvejų paliudyti sunkiai gali, nes buvo neblaivus ir gali duoti neteisingus parodymus. Apskritai R. P. ir A. A. tiek kartų konfliktavo, kad jei jų konfliktas nesibaigdavo smurtu, tai sunku kitus suskaičiuoti. Atsimena tik paskutinį atvejį, kai jie sukonfliktavo prieš kokį mėnesį dienos metu. Atsimena dėl to, kad pats paprašė kaimynės iškviesti policiją, kad konfliktas vėl nesibaigtų smurtu. A. A. tądien namo grįžo su dviem draugais A. ir berods, P.. Jis (liudytojas) su savo broliu ir R. vartojo alkoholį. A. A. su draugais grįžo išgėrę ir dar parsinešė alkoholio. Pamena, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog A. A. paprašė R. P. kirpimo mašinėlės, o šis, aišku, nedavė, kad girti nesulaužytų. Kiek pamena, tą mašinėlę jie vis tiek pasiėmė be leidimo ir pradėjo kirptis. R. P. aišku pakėlė dėl to triukšmą, o A. A. pasiuto visiškai, griebė į rankas prie krosnies gulėjusį žarsteklį ir užsimojo juo R. P.. Jis (T. L.) nelaukdamas, kol jis sumuš brolį, nuėjo pas kaimynę ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Ką konkrečiai jai (kaimynei) sakė, kad pasakytų policijai, jis nepamena, lyg sakė, kad vėl „bušavoja“. Kai atvyko pareigūnai, A. A. pradėjo priešintis pareigūnams, pradėjo isteriškai rėkauti, spjaudėsi ant jų ir pareigūnų, tačiau pareigūnai jį vis tik sulaikė. A. A. tuomet tiesiog išnešė keturi pareigūnai. Po to laiko A. A. buvo grįžęs į namus, tačiau tik permiegodavo ir vėl išeidavo, konfliktų tarp jo į brolio nekilo. Jau kokia savaitė A. A. apskritai į namus negrįžta net pernakvoti (b. l. 41).

Liudytojas R. L. parodė, kad 2017-08-27 dirbant kartu su patrule R. M. apie 22.55 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjo ir jo brolio vyksta konfliktas. Pranešėjas yra įžeidinėjamas, brolis agresyvus. Nuvykus minėtu adresu, nustatė, kad bendruoju pagalbos telefonu skambino A. A.. Toliau aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, jog būtent pastarojo elgesiu buvo pasipiktinęs jo brolis R. P., kuris paaiškino, kad grįžęs į namus A. A. pradėjo kabinėtis prie brolio, išplūdo jį necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, vadino „debilu, kurva, padla“, priekaištavo jam, kad šis nesitvarko namų, po ko pradėjo elgtis neadekvačiai - mėtė namų apyvokos daiktus bei maistą, išpylė kruopas ir t.t. Buvo matyti, kad namuose girtaujama ir kad tvarkos tikrai trūksta, tačiau tiek R. P., tiek dar keli su juo alkoholinius gėrimus tą vakarą vartoję asmenys teigė, jog netvarką padarė pats A. A., kuris dėl jiems nesuprantamų priežasčių pats sukėlė konfliktą, pats grasino R. P. suskaldyti akmeniu galvą, išmėtė daiktus ir galų gale pats pasiskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie konfliktą. Jiems (pareigūnams) atvykus, A. A. atrodė labai įsiaudrinęs, jis plūdosi necenzūriniais žodžiais, garsiai šūkavo. Pastarojo paprašius dėl grasinimo broliui R. P. vykti kartu į Kauno apskrities VPK OVS BP, jis savo noru tai padaryti atsisakė, vengė sulaikymo, pradėjo stumdytis, taigi sulaikant teko panaudoti fizinę jėgą bei antrankius. Apžiūrėjus A. A. jokių daiktų nerado, taip pat su savim neturėjo ir akmens, kuriuo galimai grasino broliui. Akmens ieškota todėl, kad pats R. P. sakė, jog A. A. nuolat su savim nešiojasi akmenis, neva savigynai. R. P. teigė, kad A. A. grasina jam ir smurtauja ne pirmą kartą (b.l. 56).

Liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad 2017-11-20 apie 14.12 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) konfliktuoja broliai, su peiliais rankose grasinasi vienas kitam. Apie įvykį praneša kaimynė. Į įvykio vietą nuvyko kartu su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK VS tyrėju M. J., juos gatvėje pasitiko vyriškis, kuris nurodė, jog bute yra trys asmenys, kurie galimai turi peilius. Su pastaruoju atėjus į namo laiptinę, čia buvo dar vienas vyriškis bei R. P., kuris paaiškino, jog jo bute yra jo brolis A. A. bei du pastarojo draugai. Jis tvirtino, jog A. A. yra agresyvus. Kadangi buvo manyta, jog A. A. turi peilį, tai į butą nėjo, paprašė, jog iš buto visi jame esantys išeitų po vieną bei per raciją pasikvietė pagalbą. Iš pradžių į koridorių išėjo Š.. Jį apžiūrėjo, jis su savimi draudžiamų daiktų, tame tarpe ir peilio, neturėjo. Tuomet į koridorių išėjo Š., jį taip pat apžiūrėjo. Jis peilio irgi neturėjo. Dar apžiūrint minėtus asmenis, bute likęs A. A. jau pradėjo garsiai šūkauti, isteriškai kažką rėkavo, tačiau, ką jis norėjo pasakyti, nebuvo įmanoma suprasti. Galų gale išėjo ir jis. Kadangi jis šaukė ir pradėjo stumdytis, neleido jo apžiūrėti, todėl buvo panaudotas elekroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir tokiu būdu pavyko uždėti antrankius. Toliau aiškinantis aplinkybes kalbėjosi su R. P., kuris paaiškino, jog su dviem draugais grįžęs į namus neblaivus jo brolis A. A. pradėjo prie jo kabinėtis ir paėmęs į ranką žarsteklį juo grasino sumušti. Kai paklausė, ar kuris nors iš jų turėjo peilį, jis atsakė, kad ne. Visi minėtą dieną tame bute rasti piliečiai buvo neblaivūs. A. A. dėl šio įvykio nieko nesugebėjo paaiškinti, kaip minėjo, jis tik garsiai kažką nerišliai šūkavo (b. l. 90).

Liudytojas P. Š. parodė, kad 2017-11-20 su savo draugais A. A. ir A. Š. nuo ryto vaišinosi alkoholiniais gėrimais, o apie 12 val. visi trys atėjo į A. A. namus, esančius adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur pastarasis gyvena su savo, kaip suprato, netikru broliu R. P.. Jį žino tik iš matymo. Ėjo ten tik dėl to, kad A. A. reikėjo, jog jį apkirptų A.. Kai atėjo minėtu adresu, namuose buvo R. P. bei dar du asmenys, kurių nepažįsta. Jie visi sėdėjo kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus. A. tik jiems įėjus, R. paprašė paskolinti kirpimosi mašinėlę. Šis iš karto pradėjo A. reikšti pretenzijas dėl to, jog jis yra girtas, nors pats tuo tarpu su dar dviem vyrais vartojo alkoholinius gėrimus. Girdėjo, kaip R. sakė, jog neduos jokios mašinėlės. Jie apsižodžiavo stipriai tarpusavyje, tačiau ką tiksliai vienas kitam sakė, nepamena. Jis su A. nuėjo į virtuvėlę ir laukė A., kuris netrukus taip pat atėjo į virtuvę, nešinas kirpimo mašinėle. A. pasodino A. ant kėdės ir jau buvo apkirpęs jam pusę galvos, kai išgirdo stiprų beldimą į duris. Nežino, kas atidarė tas duris, tačiau į vidų suėjo keletas policijos pareigūnų, kurie iš karto sulaikė A.. A. visaip stengėsi išvengti sulaikymo, priešinosi pareigūnams, sakė, jog nieko nepadarė niekam, tačiau jį vis tiek sulaikė. Jis (P. Š.) tikrai nematė ir negirdėjo, kad tą dieną A. būtų grasinęs kažkokiu žarstekliu savo broliui R.. Apskritai nematė jokio žarsteklio. Jei jis ir buvo, tai turėjo būti tame kambaryje, kur yra pečius, t. y. ten, kur gėrė su draugais R.. Nežino, kas tą dieną iškvietė pareigūnus.

2017-08-28 apžiūros protokolu konstatuota, kad butelis yra skaidraus stiklo, plokščios formos, tuščias, be kamščio. Ant butelio priekinės dalies matoma baltos spalvos etiketė su užrašu „BAJORŲ ORGANIC VODKA“, apačioje matoma žalios spalvos etiketė su užrašais: „ORGANIC VODKA, pagaminta iš ekologinių grūdų, kilmė įpareigoja, 0,5 l, Alc. 40% vol.“. Butelio galinėje dalyje matoma gelsvos spalvos etiketė su pavadinimu bei gaminio charakteristikomis. Butelio viršus aplipęs įvairiomis smulkiomis šiukšlėmis. Ant butelio kraujo pėdsakų nematyti (b. l. 44).

2017-11-06 apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017-08-27 į bendrąjį pagalbos centrą dėl tarpusavio konflikto su broliu kreipėsi pats kaltinamasis A. A., nurodydamas, kad brolis jį (A. A.) kaltina esant neblaivų, nors neblaivus yra pats (nukentėjęs). Nurodo, kad smurto niekas nenaudojo (b. l. 60-61).

2017-12-16 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2017-11-20 Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūrint garso įrašą protokolu fiksuota, kad į pagalbos centrą skambina moteris ir praneša, kad policijos pagalbos reikia jos kaimynams, nes „su peiliais laksto, pjaunasi vienas kitą“. Į patikslinančius operatorės klausimus skambinanti moteris atsako, kad broliai pykstasi tarpusavy, policija žino tą butą. Pokalbio eigoje operatorė išsiaiškina, kad kvietusioji – kaimynė, D. V.. Konstatuotina, kad apžiūrėtame garso įraše nėra nei vienos užuominos apie grasinimą žarstekliu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištirtų įrodymų visuma galima neabejotinai teigti, kad A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abipusio konflikto metu, tyčia metė link R. P. degtinės butelį, kuriuo pataikydamas į galvos sritį, praskėlė antakį, tuo sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ištirtais įrodymais galima spręsti, jo A. A., abipusio konflikto metu, grasino susidorojimu savo broliui R. P., t. y. paėmęs į rankas akmenį, šaukė, kad „suskaldys jam galvą“, tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, teistas, baustas administracine tvarka 18 kartų (b. l. 131-146), nedirba, psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas nuo 2002-01-01 (b. l. 161), tačiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-11-21 specialisto išvados Nr. 93TPK-1195/2017 duomenimis, atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 173), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 159).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir trukme sutinka (b. l. 175).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį– laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam taip pat yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. P., pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Kaltinamasis A. A. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2017-08-27, 23.05 val. iki 2017-08-28, 13.30 val. (b. l. 70-72) bei nuo 2017-11-20, 14.20 val. iki 2017-11-22, 15.02 val. (b. 103, 117-118, 120-122), tai yra 3 (tris) paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Daiktinis įrodymas – butelis – paimtas įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 44), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 145 str. 1 d., skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies, paskirti galutinę 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d,. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., prie Kauno apylinkės teismo 2017-09-05 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pridėti dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių bausmės, ir skirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą suėmime, nuo 2017-08-27, 23.05 val. iki 2017-08-28, 13.30 val., nuo 2017-11-20, 14.20 val. iki 2017-11-22, 15.02 val., t. y. 3 (tris) paras bei suėmimo laiką nuo 2017-07-17 00.10 val. iki 2017-0717 16.01 val. – 1 (vieną) parą pagal Kauno apylinkės teismo 2017-09-05 baudžiamąjį įsakymą.

Daiktinį įrodymą – butelį, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. P., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam A. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

– Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius