Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Gabringa“ atstovui adv. Jovitui Elzbergui, suinteresuoto asmens BUAB „Versenta“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstovui adv. padėjėjui Jonui Zaronskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gabringa“ skundą dėl 2011 m. lapkričio 28 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtina teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų [LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 3 p.]. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „Versenta“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtino BUAB „Versenta“ kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus, tarp kurių buvo patvirtintas ir pareiškėjo UAB „Gabringa“ finansinis reikalavimas 2.618.647,96 Lt sumai. Išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pastarosios nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti UAB „Lektos“, UAB „Ternex Lt“, UAB „TAVC“ finansiniai reikalavimai, ir klausimus dėl šių reikalavimų patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-6848-464/2011 buvo patvirtinti kreditorių UAB „Lektos“ finansinis reikalavimai 2 186 536,89 Lt sumai, UAB „Ternex Lt“ finansinis reikalavimas 4 663 147,71 Lt sumai ir UAB „TAVC“ finansinis reikalavimas 3 418 559,10 Lt sumai BUAB „Versenta“ trečios eilės kreditorių sąraše, o ši nutartis įsiteisėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 28 d. įvyko pirmasis BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimas, kurio metu susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti nutarimai. Kreditorius UAB „Gabringa“, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo metu priimtais nutarimais, pateikė teismui skundą. Pareiškėjas [kreditorius], ginčydamas kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus [dalį jų], iš esmės nenurodė procedūrinių pažeidimų, kurie galimai darė priimtus nutarimus neteisėtais ar negaliojančiais, todėl šiuo aspektu nutarimų teisėtumas nevertintinas. Pareiškėjo teigimu, ginčijami nutarimai pažeidžia teisės normas, mažųjų kreditorių teises bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad tokie teiginiai niekuo nepagrįsti bei neįrodyti [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Kaip nurodoma skunde, kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti išimtinai BUAB „Versenta“ ir su ja susijusių asmenų interesais, kadangi BUAB „Versenta“ kreditoriai UAB „Ternex LT“, UAB „TAVC“ bei UAB „Lektos“ turi didžiąją kreditorinių reikalavimų dalį ir šie kreditoriai yra glaudžiais ryšiais susiję su BUAB „Versenta“ ir jos dalyviais. Pagrįsdamas pastaruosius teiginius, pareiškėjas pateikė duomenis apie galimus pastarųjų kreditorių [jų atstovų, juridinių asmenų dalyvių] ir BUAB „Versenta“ [atstovų, juridinio asmens dalyvio] draugystės ryšius, tačiau tokios faktinės aplinkybės pačios savaime neįrodo, kad kreditorių UAB „Ternex LT“, UAB „TAVC“ bei UAB „Lektos“ veiksmai, sprendžiant dėl ginčijamų nutarimų priėmimo, buvo kažkokiu tai būdu bendrai koordinuojami. Tuo pačiu tai nereiškia, kad priimti nutarimai priimti pastarųjų kreditorių ar vien BUAB „Versenta“ naudai, pažeidžiant kitų kreditorių, įskaitant pareiškėjo, teises. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokio pobūdžio susitarimas tarp kreditorių buvo. Pareiškėjas taip pat niekuo nepagrindė bei neįrodė, kaip ir kokiu būdu priimti nutarimai pažeidė pareiškėjo ar kitų BUAB „Versenta“ kreditorių teises bei interesus. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta 2011 m. lapkričio 28 d. protokole Nr.2011/11/28, pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 12.936.843,87 Lt, kas išeitų 99,663 % visų tuo metu teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Ginčijamų nutarimų priėmimo metu pareiškėjas, atsižvelgiant į jo patvirtintą finansinių reikalavimų dalį, buvo vienas iš trijų didžiausių BUAB „Versenta“ kreditorių. Taigi bendroje sumoje nuo visos teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos pareiškėjo UAB „Gabringa“ kreditorinis reikalavimas sudarė 20,174 %, UAB „Lektos“ – 16,845 %, UAB „TERNEX LT“ – 35,924 %, UAB „TAVC“ – 26,336 %, kitų kreditorių – 0,721 %. Akivaizdu, kad tokiu būdu vien balsuojant kreditoriams UAB „Lektos“, UAB „TERNEX LT“ ir UAB „TAVC“ ir jiems balsuojant bendrai bei vienodai sprendžiamais klausimais, jų turimų balsų dauguma pakankama priimti nutarimą [LR ĮBĮ 24 str. 1 d.]. Kaip leidžia spręsti 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo duomenys, iš esmės BUAB „Versenta“ kreditorių UAB „Ternex LT“, UAB „TAVC“ bei UAB „Lektos“ balsų pagrindu buvo priimti pareiškėjo ginčijami nutarimai. Vienok, tai savaime nedaro priimtų nutarimų neteisėtais. Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus su pareiškėjo išdėstytas teiginiais, teismas vienareikšmiškai daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad, priimant ginčijamus 2011 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimti nutarimai pažeidė ar prieštaravo BUAB „Versenta“ kreditorių interesams. Teismas pažymi, kad paties pareiškėjo teiginiai apie BUAB „Versenta“ kreditorių, įskaitant pareiškėjo, teisių pažeidimą, nebuvo objektyviai pagrįsti bei įrodyti [LR CPK 178 str. – 179 str.], todėl atmesti. Vėlgi prielaidos apie kažkokią naudą, kurią galimai turėjo išimtinai tik bankrutuojanti įmonė ar su ja susiję didžiausi įmonės kreditoriai, nebuvo įrodytos. Pareiškėjo teiginius paneigia ir tai, kad tais pačiais klausimais, kuriais buvo priimti ginčijami nutarimai [darbotvarkėje nurodyti Nr. 1, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 13], iš esmės vienbalsiai pritarė ir kiti įmonės kreditoriai. Pateiktame skunde pareiškėjas laikėsi ir kitos nuostatos, kad ginčijami nutarimai naikintini ir tuo pagrindu, kad kreditorių UAB „Ternex LT“, UAB „TAVC“ bei UAB „Lektos“ balsai galimai yra neteisėti, nes nėra tinkamai įvertintas jų atsiradimo pagrindas - reikalavimų perleidimų sutartys. Teismas nurodo, kad jis neturi pagrindo vertinti aplinkybių, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, bei iš naujo spręsti dėl nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, reikalavimų atsiradimo pagrindo, kai dėl to jau yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Vadovaujantis teismų informacine sistema LITEKO, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis, kuria patvirtinti UAB „Lektos“, UAB „Ternex“, UAB „TAVC“ finansiniai reikalavimai, yra įsiteisėjusi [civilinės bylos Nr. 2-6843-464/2011]. Kaip žinoma, įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys) tampa privalomi ir vykdytini (CPK 18 str.), o juose nustatytos aplinkybės tampa prejudicinėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad nenagrinėja pareiškėjo skundo kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimais.

Pareiškėjo išdėstyti savarankiški nesutiko su kiekvienu atskiru nutarimu motyvai taip pat nepaneigia teismo aukščiau padarytų išvadų, kad pareiškėjo ginčijami nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti siekiant operatyvaus BUAB „Versenta“ bankroto proceso bei savalaikio atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Laikydamasis pareiškėjo nuoseklumo dėl ginčijamų nutarimų eiliškumo, teismas nurodo, kad pirmiausia pareiškėjas ginčijo 2011 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „TAVC“. Teismas atmeta pareiškėjo motyvus, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris iš esmės yra procedūrinis, kažkokiu tai būdu prieštarauja LR ĮBĮ reglamentavimui, kreditorių interesams [teisėms]. Aplinkybė, kad UAB „TAVC“ kandidatūrą pasiūlė UAB „Lektos“ ir UAB „Ternex Lt“, pati savaime neturi teisinės reikšmės. Kreditorius niekaip nepagrindė, kaip toks nutarimas gali prieštarauti pareiškėjo ar kitų BUAB „Versenta“ kreditorių interesams. Kaip leidžia suprasti pareiškėjo motyvai, esminis argumentas, nepritariant tokiam nutarimui, buvo pastarojo kreditoriaus galimas šališkumas, tačiau jau teismo posėdžio metu, kuris vyko 2012 m. gegužės 16 d., pareiškėjo atstovas sutiko bei pripažino, kad paskirtam pirmininkui priekaištų dėl darbo bei vedimo nebuvo [b.l. 100]. Pastebėtina ir tokia aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pirmininku išrinkti kreditorių UAB „TAVC“, tačiau pačiame protokole padarytas įrašas, kad UAB „TAVC“ atsisakė pirmininkauti posėdžiui ir perdavė pirmininko teises administratoriui UAB „Admivita“, kuris toliau pirmininkavo susirinkimui [b.l. 15]. Taigi argumentai dėl kreditoriaus UAB „TAVC“ galimo šališkumo, kai faktiškai susirinkimui pirmininkavo pats administratorius UAB „Admivita“, jo įgaliotas asmuo Martynas Šlikas, nebeturi reikšmės.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl tvarkos, teikiant informaciją apie bankroto bylos eigą, patvirtinimo. LR Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 11 p. įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 p. bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo metu administratoriui pateikus projektą dėl tokios informacijos teikimo tvarkos, kreditorius UAB „Gabringa“ pasiūlė analogišką administratoriaus projektui tvarką, tačiau numatant trumpesnį, t.y. vietoje 10 darbo dienų 5 darbo dienų terminą administratoriui pateikti prašomą informaciją [dokumentus]. Sprendžiant dėl šio nutarimo teisėtumo, priešingai nei nurodė pareiškėjas, teismo nuomone, kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas suteikti 10 darbo dienų terminą administratoriui pateikti prašomą informaciją nepažeidžia kreditorių teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p. įtvirtintą normą dėl kreditorių teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą, yra pažymėjęs, kad tinkamas kreditorių teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą užtikrinimas yra svarbi šių kreditorių teisių įgyvendinimo prielaida, nes kreditorius, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo reikalavimų [Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-488/2011]. Taigi teisiniu požiūriu kreditoriui svarbu laiku gauti reikalingą informaciją [duomenis], tačiau iš kitos pusės, toks terminas turi būti protingas, atsižvelgiant ir į administratoriaus objektyvias galimybes pateikti prašomą informaciją per kreditorių nustatytą terminą. Šiuo gi atveju, teismas sprendžia, kad pareiškėjo akcentuojamo operatyvumo į pažeistų teisių gynybą niekaip nepažeidžia nustatytas 10 darbo dienų vietoje 5 darbo dienų terminas reikalingai informacijai pateikti. Teismo nuomone, 10 darbo dienų terminas yra protingas ta prasme, kad tiek kreditoriui neužkertamas kelias laiku imtis atitinkamų priemonių dėl savo teisių įgyvendinimo ar galimai pažeistų teisių gynimo, tiek administratoriui sudaromos galimybės laiku bei tinkamai pateikti prašomą informaciją [dokumentus]. Be to, kaip nurodė administratorius 2012 m. 16 d. teismo posėdžio metu, paprastai prašoma informacija pateikiama anksčiau nei per nustatytą terminą. Teismo posėdžio metu paties pareiškėjo atstovas taip pat patvirtino, kad nebuvo problemų ir pastabų dėl informacijos gavimo [b.l.101].

Pareiškėjas teigė, esą yra įsitikinęs, kad nutarimu patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita yra neišsami, ataskaitoje nepaminėtos ir neatskleistos itin svarbios administratoriaus veiklos aplinkybės. Vertindamas byloje pateiktą administratoriaus veiklos ataskaitą, teismas pastebi, kad pačioje ataskaitoje [X dalyje] buvo nurodyta, kad joje administratoriaus pateikti esminiai veiksmai, vykdant BUAB „Versenta“ administravimą ir ši ataskaita gali būti papildyta, kilus kreditoriams klausimų. Pareiškėjas nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jis reiškė administratoriui klausimus ar pastabas dėl veiklos ataskaitos ar ataskaitoje nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo įvardijami esminiai ataskaitos trūkumai taip pat nėra pagrįsti. Administratoriaus pateiktos ataskaitos III ir IV skyriuose nurodyta informacija apie BUAB „Versenta“ turtą, jo sudėtį bei vertę. Kaip ataskaitos trūkumą pareiškėjas įvardijo ir tai, kad ataskaitoje nėra atskleista, ar tinkamai buvo įvertinti kreditorių reikalavimai ir jų pagrįstumas. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. administratoriaus pareiga pareikštus kreditorinius reikalavimus patikrinti, juos patikslinant pagal įmonės apskaitos dokumentus, tuo tarpu galutinai dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas [LR ĮBĮ 26 str. 1 d.]. Įstatyme nėra numatyta, kad administratorius privalo kreditorių susirinkimui pateikti įrodymus apie tinkamą kreditorinių reikalavimų įvertinimą ir jų pagrįstumą. Kita vertus, administratoriaus ataskaitos V dalyje buvo nurodyta apie administratoriaus įvertintus bei, patikslinus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, pripažintus kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo teikiami tvirtinti teismui. Teismas sutinka su administratoriaus teiginiais, kad reikalavimas pagrįsti ataskaitą visais įmonės dokumentais turi būti vertinamas protingumo bei ekonomiškumo aspektu, tuo labiau, kai pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas įmonės kreditorius, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu gauti reikiamą informaciją apie BUAB „Versenta“ bankroto procedūras bei susipažinti su įmonės dokumentais [LR ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.]. Kaip nurodė administratorius, visiems kreditoriams, įskaitant pareiškėją, buvo suteiktos galimybės susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga, veiklos ataskaita administratoriaus patalpose, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Pastarųjų aplinkybių pareiškėjas nenuginčijo. Teismas kritiškai vertina kreditoriaus UAB „Gabringa“ daromas prielaidas, kad administratorius galimai nuslėpė ir kitą svarbią informaciją, o tokiu būdu kreditoriams buvo užkirstos galimybės tinkamai įvertinti BUAB „Versenta“ administratoriaus veiklą, jos tinkamumą ir atitikimą kreditorių interesams. Pažymėtina, kad nors kitu aspektu, tačiau didžioji dalis šio skundo faktinių aplinkybių buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi, nagrinėjant to paties pareiškėjo prašymą dėl administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimo iš BUAB „Versenta“ administratoriaus pareigų [civilinės bylos Nr. B2-471-450/2012]. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas administratorius šališkumu, netinkamai atliekamomis pareigomis, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi tokį pareiškėjo prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties, paliko galioti skundžiamą nutartį [civilinės bylos Nr. 2-884/2012].

Pateiktu skundu pareiškėjas prašė panaikinti kaip neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, teigdamas, kad nutarimas naikintinas tuo pagrindu, kad nebuvo tinkamai įvertintas administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumas. Visgi teismo posėdžio metu, kuris vyko 2012 m. gegužės 16 d., pareiškėjo atstovas pareiškė, kad, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinta sąmata buvo mažesnė, t.y. buvo patvirtinta bendra 30000 Lt administravimo išlaidų suma vietoje administratoriaus siūlytos 50000 Lt sumos už visą bankroto procesą iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, sutinka su pastaruoju nutarimu, todėl teismas sprendžia, kad tokiu būdu pareiškėjas šia apimtimi pradinius reikalavimus sumažino. Nesant ginčo šioje dalyje, teismas plačiau nevertina pradiniame skunde kreditoriaus išdėstytų motyvų dėl galimai nepagrįstos administravimo išlaidos sąmatos. Kita vertus, teismo nuomone, patvirtinta administravimo išlaidų suma, vien atsižvelgiant į BUAB „Versenta“ turtinę padėtį, administratoriaus atliktinus būtiniausius administravimo veiksmus, aplinkybes, kad į sąmatą įskaičiuotos visos administravimo išlaidos, įskaitant PVM, sąmata patvirtinta visam bankroto proceso laikotarpiui iki įmonės pabaigos, laikytina pakankamai protinga.

Kiti du sekantys pareiškėjo ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo dėl pavedimo sutarties sąlygų patirtinimo [darbotvarkės 9 punktas] ir įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo primininkui pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį [darbotvarkės 10 punktas]. Pastarieji nutarimai buvo ginčijami per administratoriaus veiklos ataskaitos ir išlaidų sąmatos nepagrįstumo aspektą, teigiant, kad neteisėti nutarimai šiose dalyse atitinkamai daro neteisėtus nutarimus dėl pavedimo sutarties sąlygų patirtinimo ir kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo netenkinti kreditoriaus reikalavimai pripažinti nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo neteisėtu, o teismo posėdžio metu kreditorius reikalavimo dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nepalaikė, todėl spręstina, kad atitinkamai nėra pagrindo pripažinti pagristą kreditoriaus skundą ir šioje dalyje.

Šalių ginčo objektu buvo kreditorių susirinkimo nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl BUAB „Versenta“ pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto [darbotvarkės 11 p.]. Vadovaujantis LR ĮBĮ 30 str. 2 d. teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti, jei per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Tuo atveju, jeigu gaunamas kreditorių susirinkimo siūlymas taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, teismas turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl BUAB „Versenta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo iškeltas jau pirmajame kreditorių susirinkime, tačiau praėjus jau daugiau nei 5 mėn. nuo pradinės teismo nutarties patvirtinti BUAB „Versenta“ pradinius kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimo 2011 m. lapkričio 28 d. protokolas patvirtina, kad surinkimo metu buvo pateikta informacija, kad buvo gautas UAB „Gabringa“ prašymas į susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl taikos sutarties šioje bankroto byloje pasirašymo. Administratorius taip pat išaiškino teisines pasekmes, kad, teismui pripažinus bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nebeliks taikos sutarties sudarymo galimybės. Balsams pasiskirsčius sekančiai, kad už administratoriaus siūlymas taikyti likvidavimo procedūras buvo balsuota 79,485 % „už“ ir 20,178 „prieš“, nutarimas buvo pripažintas priimtu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktas įrodymas, jog 2011 m. lapkričio 23 d. prašymu UAB „Gabringa“ kreipėsi į administratorių su prašymu į pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl taikos sutarties su BUAB „Versenta“ sudarymo, tačiau sutiktina su tuo, kad pareiškėjo prašymas dėl taikos sutarties klausimo administratoriui buvo pateiktas per vėlai, t.y. likus vos 10 dienų iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, todėl nėra pagrindo abejoti administratoriaus paaiškinimais, kad tuo metu [gavus pareiškėjo siūlymą] jau buvo išsiųsti kreditoriams pranešimai su darbotvarkės klausimais, todėl pareiškėjo siūlymas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti įtrauktas į darbotvarkės klausimus. Anaiptol nėra pagrindo pripažinti, kad kreditoriai, balsavę už BUAB „Versenta“ likvidavimo procedūras, tuo pačiu neįvertino taikos sutarties sudarymo galimybių, tuo labiau, kad susirinkimo metu administratorius dar papildomai išaiškino procesines pasekmes, pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl BUAB „Versenta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, administratorius informavo kreditorius apie gautą pareiškėjo UAB „Gabringa“ siūlymą dėl taikos sudarymo [b.l. 18]. Kreditoriui UAB „Gabringa“ taip pat buvo suteikta teisė išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu [b.l. 18]. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, pats faktas, jog pareiškėjo pasiūlytas darbotvarkės klausimas dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, nepašalino taikos sutarties sudarymo galimybių, nes patys BUAB „Versenta“ kreditoriai nusprendė tęsti BUAB „Versenta“ bankroto procedūras, įmonę likviduojant. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki 2011 m. lapkričio 28 d. pirmojo kreditorių susirinkimo kiti BUAB „Versenta“ kreditoriai reiškė pageidavimus dėl taikos sutarties su BUAB „Versenta“ sudarymo, o kreditorių susirinkime balsų dauguma [79,485 %] buvo nuspręsta dėl BUAB „Versenta“ likvidavimo. Kita vertus vien pareiškėjo noras, netgi įskaičiuojant likusių smulkiųjų kreditorių balsų skaičių, sudaryti taikos sutartį su BUAB „Versenta“ negalėjo turėti įtakos BUAB „Versenta“ bankroto procedūroms [LR ĮBĮ 28 str. 2 d.]. Atkreiptinas dėmesys ir į paties pareiškėjo prieštaravimus, t.y. nors UAB „Gabringa“ kategoriškai pasisakė dėl BUAB „Versenta“ likvidavimo procedūrų, tačiau to paties susirinkimo metu jis balsavo „už“ bankrutuojančios įmonės turto realizavimą [pardavimo tvarką ir kainų nustatymą], kas iš esmės atliekama įmonės likvidavimo proceso metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BUAB „Versenta“ bankroto byloje Nr. B2-471-450/2012 jau buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Versenta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Versenta“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šios nutarties pareiškėjas neskundė. Paskutinis kreditorių susirinkimo nutarimas, įpareigojantis administratorių kreiptis į Pilat Bussiness, Ltd su prašymu atsakyti, kokios galimybės susigrąžinti investicijas [darbotvarkes klausimas Nr.13], buvo ginčijamas iš esmės dviejų grupių motyvais: nutarimas buvo priimtas tinkamai nebalansavus ir kreditoriai nebuvo tinkamai supažindinti su šiuo klausimu, jiems nebuvo tinkamai atskleistos su Pilat Business Ltd. sudarytos investavimo sutarties sąlygos ir kitos svarbios aplinkybės, kurios galėjo turėti lemiamą reikšmę priimant nutarimą šiuo klausimu. Pirmuoju atveju, manytina, kad dėl rašymo apsirikimo nebuvo įtraukti į protokolą duomenys, kaip pasiskirstė kreditorių balsai šiuo klausimu, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad nutarimas pagal administratoriaus siūlymą buvo priimtas. Iš balsavimo raštu biuletenių nustatyta, kad vien kreditoriai UAB „TERNEX LT“, UAB „LEKTOS“ ir VSDFV Vilniaus skyrius, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 52,778 % teismo patvirtintų visų reikalavimų sumos, balsavo „už“ administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą dėl įpareigojimo administratoriui išsiaiškinti aplinkybes dėl galimybių susigrąžinti investicijas [civilinės bylos Nr.B2-471-450/2012, 2 t., b.l.47-57]. Pareiškėjo nurodoma, kad to paties 2011 m. lapkričio 28 d. BUAB „Versenta“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu, nesilaikant procedūrinių reikalavimų ir visiškai nesupažindinus kreditorių su klausimo esme, buvo nuspręsta susigrąžinti investicijas iš Pilat Business Ltd, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nutarimas numatė tik pareigą administratoriui išsiaiškinti aplinkybes dėl investicijų susigrąžinimo galimybės. Iš 2011 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo taip pat matyti, kad susirinkimo metu, svarstant klausimą dėl investicijų susigrąžinimo, administratorius pristatė su šiuo klausimu susijusią informaciją bei pateikė esminius faktus, tačiau nei pareiškėjas, nei kiti kreditoriai nereiškė šiuo klausimu jokių pastabų, klausimų. Esant priešingai, nei užfiksuota protokole, pareiškėjas neįrodė [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Pareiškėjas taip pat nepaneigė administratoriaus teiginių, kad kreditoriams, įskaitant patį pareiškėją, buvo suteiktos galimybės susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga, tame tarpe ir investavimo sutartimis administratoriaus patalpose, o pareiškėjas tokio noro neišreiškė. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad kreditorius ir šiuo atveju nepaneigė priimto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad ginčijami 2011 m. lapkričio 28 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti ar pažeidžia BUAB „Versenta“ ar jos kreditorių, įskaitant pareiškėją, teises bei interesus, atitinkamai kreditoriaus skundas dėl šių nutarimų nuginčijimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atmetus pareiškėjo skundą, teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 17,60 Lt, priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą [LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.].

LR CPK 83 str. 1 d. 9 p. numatyta, kad bankroto bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys. Kadangi šiuo atveju už pareikštą skundą buvo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis [b.l. 13], kai tokio žyminio mokesčio mokėjimas nebuvo reikalingas, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Pažymėtina, kad nors pateiktame mokėjimo nurodyme Nr. 272096 mokėtoju buvo nurodytas fizinis asmuo Valentas Mitrauskas, mokėjimo paskirtyje įrašant, kad mokamas žyminis mokestis už įmonę UAB „Gabringa“, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 3 p., LR CPK 290 str. ir 291 str.,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Gabringa“ skundą dėl 2011 m. lapkričio 28 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Gabringa“ [į.k. 301537262, buveinės adresas: Konstitucijos pr. 7, Vilnius] 17,60 Lt [septyniolika litų ir šešiasdešimt centų] bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Gabringa“ 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr.272096 per DNB banką.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.