Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Rušiota“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3657-104/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Rušiota“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ ieškinį atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Tvirta“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai prašė: 1. pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, vykdant supaprastinto atviro konkurso „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas saugomose teritorijose“ (pirkimo numeris 112996) III pirkimo dalies procedūras, priimtą sprendimą, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė į pirmąją vietą įrašant UAB „Tvirta“ pasiūlymą; 2. pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdant supaprastinto atviro konkurso „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas saugomose teritorijose“ (pirkimo numeris 112996) III pirkimo dalies procedūras, priimtą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepatenkinti UAB „Biržų ranga“ pretenzijos; 3. įpareigoti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Viešojo pirkimo komisiją tęsti supaprastinto atviro konkurso „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas saugomose teritorijose“ (pirkimo numeris 112996) III pirkimo dalies pirkimo procedūrą nuo pateiktų pasiūlymų vertinimo stadijos bei priimti naują sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo; 4. priteisti iš atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai sudarė jungtinės veiklos sutartį ir pateikė pasiūlymą norėdami dalyvauti supaprastinto atviro konkurso „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas saugomose teritorijose“ III pirkimo dalyje. 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovai gavo perkančiosios organizacijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – VSTT) raštą kuriuo buvo informuoti, jog jų pasiūlyta kaina III pirkimo daliai yra neįprastai maža. 2011 m. gruodžio 6 d. ieškovai pateikė perkančiajai organizacijai savo pasiūlymo kainos pagrindimą - objektines sąmatas, lokalines sąmatas, turimos technikos sąrašą. 2011 m. gruodžio 29 d. perkančioji organizacija informavo ieškovus, kad Viešojo pirkimo komisija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus dėl III pirkimo dalyje numatytų darbų, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pripažino UAB „Tvirta“ pasiūlymą. UAB „Tvirta“ pasiūlymo kaina (su PVM) – 598 950 Lt. Ieškovas 2011 m. gruodžio 30 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pranešimo apie konkurso laimėtoją, nurodydamas, jog pirmoje pasiūlymų eilėje esančio tiekėjo UAB „Tvirta“ pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, nes ji daugiau kaip 38 procentais mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį bei daugiau kaip 30 procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų. Pagal UAB „Tvirta“ pasiūlytas kainas kokybiškai ir pagal reikalaujamą terminą atlikti perkamus darbus yra neįmanoma. 2012 m. sausio 4 d. gautame perkančiosios organizacijos rašte buvo nurodyta, kad ieškovų pretenzijos dėl sudarytos pasiūlymų eilės III pirkimo daliai nutarta netenkinti. Perkančioji organizacija nurodė, jog UAB „Tvirta“ pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentus perkančiosios organizacijos nustatytu terminu. Viešojo pirkimo komisija nutarė pripažinti, kad tiekėjo UAB „Tvirta“ pateikti kainos pagrindimo dokumentai III pirkimo daliai yra tinkami ir tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį už pasiūlyme nurodytą kainą. Ieškovų teigimu, VSTT, kaip perkančioji organizacija, tinkamai neįvykdė pareigos paprašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo, o UAB „Tvirta“ tinkamai neįvykdė pareigos pateikti pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Ieškovai yra įsitikinę, kad objektyviai neįmanoma įvykdyti pirkimo sutartį III pirkimo daliai tiekėjo UAB „Tvirta“ pasiūlytomis kainomis. Perkančioji organizacija paprašė UAB „Tvirta“ pateikti kiekvieno objekto darbų kainos sudėtines dalis, tačiau kaip matyti iš UAB „Tvirta“ pateiktų dokumentų, atskirai nebuvo pateiktos kiekvieno objekto kainų sudėtinės dalys. VSTT sprendimas į pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu įrašyti UAB „Tvirta“, nepateikusią perkančiajai organizacijai tinkamų savo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, pažeidžia VPĮ nuostatas, viešojo pirkimo principus. Imperatyvių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė III pirkimo daliai.

Atsakovai VSTT bei UAB „Tvirta“ nurodė, kad nesutinka su ieškinio argumentais ir prašė ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė atsakovui UAB „Tvirta“ iš ieškovų UAB „Rušiota“ ir UAB „Biržų ranga“ lygiomis dalimis 3 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovas UAB „Tvirta“ dalyvavo atsakovo VSTT paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas saugomose teritorijose“, III pirkimo dalyje. Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokolu Nr. 13 konkurso laimėtoju pripažintas atsakovas UAB „Tvirta“. Ginčas vyksta dėl UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos pagrįstumo. Perkančioji organizacija, nustačiusi, jog UAB „Tvirta“ pasiūlymo kaina III pirkimo daliai yra neįprastai maža (apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimo darbus Salantų, Tytuvėnų ir Ventos regioninių parkų teritorijose buvo planuota įsigyti už 1 573 000 Lt su PVM, o šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra 598 950 Lt, t. y. daugiau 62 procentais mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui lėšų), ėmėsi veiksmų patikrinti, ar ši kaina yra pagrįsta. 2011 m. gruodžio 1 d. pranešimu perkančioji organizacija paprašė UAB „Tvirta“ iki 2011 m. gruodžio 6 d. pateikti pasiūlymo kainos, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių (kiekvieno objekto kainos sudėtines dalis), pagrindimą. Perkančioji organizacija pranešime nurodė, kad teikiant pagrindimą, reikia vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. IS-122 patvirtintomis Pasiūlyme nurodytų prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijomis. UAB „Tvirta“ nustatytu terminu pateikė kainos pagrindimo įrodymus.

Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija nepiktnaudžiavo VPĮ jai suteikta diskrecijos teise vertinti UAB „Tvirta“ pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimą ir pagrįstai pripažino, jog konkurso dalyvis UAB „Tvirta“ bus patikimas ir pajėgus kontrahentas tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį III pirkimo dalyje. Perkančioji organizacija įsitikino, kad tiekėjas UAB „Tvirta“, prisiimdamas riziką dėl galimų išlaidų, bus pajėgus vykdyti viešojo pirkimo sutartį ir atlikti perkančiosios organizacijos perkamus darbus gerokai pigiau nei siūlė ieškovai. Teismo įsitikinimu, perkančioji organizacija tinkamai įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje jai nustatytas pareigas ir priėmė teisėtą sprendimą dėl pasiūlymo kainos pagrindimo, nes Konkurso sąlygų 61 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Laimėtojas pagrindė savo kainą, jo pateikti įrodymai įtikino kad pirkimo sutartis bus įvykdyta. Ieškovų teiginys, kad objektyviai neįmanoma įvykdyti pirkimo sutartį tiekėjo UAB „Tvirta“ pasiūlytomis kainomis (598 950 Lt) grindžiamas tik prielaidomis. Teismas nelaikomas objektyviu įrodymu ieškovų pateikto 2012 m. kovo 12 d. objektų likvidavimo darbų sąmatinių skaičiavimų akto, pasirašyto UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“, nes skaičiavimai atlikti pagal ieškovų užsakymą ir jų pateiktą medžiaga, be to, akte paminėti tokie sąmatiniai skaičiavimai, kokių atsakovas UAB „Tvirta“ neteikė. Kaip nurodė atsakovas UAB „Tvirta“, perkančioji organizacija prašydama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, neprašė tiekėjų pateikti sąmatinių skaičiavimų. Laimėtojas UAB „Tvirta" patvirtino, kad likvidavimo (demontavimo) darbų kiekių, išreikštų kubiniais metrais, jis nenustatinėjo ir nebuvo nurodęs nei perkančiajai organizacijai, nei teismui pateikiamuose pasiūlymo dokumentuose. Teismas atmetė ieškinio argumentus, kad trečiasis asmuo, pateikdamas pasiūlymą su objektyviai neįmanoma kaina, ir perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymus, pažeidė tiekėjų sąžiningos konkurencijos principą. UAB „Tvirta“ perkančiajai organizacijai pateikė konkursinius pasiūlymus keturiose iš penkių pirkimo dalių. Konkurso laimėtoju UAB „Tvirta“ buvo paskelbta tik III pirkimo dalyje. UAB „Tvirta“ veikė sąžiningos konkurencijos principais. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovų pateikto įvykdytų darbų sąrašo matyti, jog ieškovai anksčiau atliko statybos, rekonstravimo ir remonto darbus, todėl manė, kad ieškovai griovimo ir statinių likvidavimo srityje neturi patirties. UAB „Tvirta“ turi ardymo ir griovimo darbams atlikti būtiną sertifikatą, taip pat patirties statinių griovimo ir likvidavimo darbų srityje. Konkurso laimėtojas nurodė, kad jis turi atitinkamus pajėgumus ir taiko progresyvius techninius sprendimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą manyti, kad laimėtojo turima patirtis turėjo įtakos pasiūlymo kainos dydžiui. Perkančioji organizacija patvirtino, jog panašūs darbai ir anksčiau buvo atlikti už panašią kainą. Teismas konstatavo, jog VPĮ įtvirtintų principų pažeidimų byloje nenustatyta.

Teismas atsakovo UAB „Tvirta“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino visa apimtimi, įvertindamas bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atstovavimo išlaidų dydis neviršija nustatytų rekomenduotinų maksimalių dydžių.

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo VSTT. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo VSTT: a) supaprastinto atviro konkurso „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas saugomose teritorijose” (pirkimo numeris 112996) III pirkimo dalies medžiagą - techninį projektą, pagal kurį vykdomas ginčo viešasis pirkimas, su išplėstinėmis lokalinėmis sąmatomis kiekvienam objektui atskirai; b) tiekėjų UAB „Vaidva”, UAB „Klaista”, UAB „Naujininkų ūkis” pateiktus konkurso pasiūlymus; c) tiekėjo UAB „Tvirta” pateiktą konkurso pasiūlymą (visą pasiūlymo medžiagą, įskaitant ir objektines, lokalines sąmatas, jei tokias sąmatas UAB „Tvirta” iš viso yra pateikęs). Apeliantas prašo gauti kompetentingos valstybės institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl ginčo konkurso, taip pat prašo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė nenustatė visų esminių aplinkybių, kurios yra svarbios įvertinti perkančiosios organizacijos priimtų ginčijamų sprendimų teisėtumą, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dalies bylai reikšmingų įrodymų nesurinko, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas nesprendė ieškovų prašymų ir neįpareigojo atsakovo pateikti ginčo išsprendimui svarbius dokumentus, todėl apeliantas priverstas tuos prašymus kartoti apeliaciniame skunde. Atsakovas VSTT nepateikė svarbios konkurso III pirkimo dalies medžiagos. Nors ginčo esmę sudaro įrodymų dėl UAB „Tvirta” pasiūlymo neįprastai maža kainos pagrindimo įvertinimas, tačiau atsakovas nepateikė UAB „Tvirta” pateiktą pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo medžiagą. Be šių dokumentų neįmanoma išsiaiškinti, ar UAB „Tvirta” pasiūlymo neįprastai maža kaina buvo tinkamai pagrįsta. Ieškovai ne kartą nurodė, kad byloje nesant ieškovų prašomų konkurso dokumentų, neįmanoma teisingai įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai ir pagrįstai nusprendė dėl UAB „Tvirta” pateiktame pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo, ar UAB „Tvirta” tinkamai pagrindė pasiūlytą kainą. Teismas be pakankamo pagrindo neleido ieškovams susipažinti su konkurso III pirkimo dalies medžiaga. Teismas tik 2012 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išsprendė ieškovų prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, šį prašymą atmesdamas. Byloje nėra informacijos, kad tiekėjų UAB „Vaidva”, UAB „Klaista”, UAB „Naujininkų ūkis” pasiūlymai ginčo konkursui yra konfidencialūs ir sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį. CPK nenumato, kad konfidenciali informacija negali būti įrodymu civilinėje byloje. Įstatymo leidėjas įtvirtino, jog vykdant pirkimo procedūras negali būti pripažinta konfidencialia informacija visa konkurso dalyvio pasiūlymą sudaranti medžiaga. Nei VPĮ, nei kitame teisės akte nėra apibrėžta, kokia tiekėjų pasiūlymuose esanti informacija turėtų (galėtų) būti laikoma konfidencialia. Kiekvienu atveju perkančioji organizacija pagal tam tikrus kriterijus turi spręsti, kuri informacija, tiekėjo nurodyta kaip konfidenciali, iš tikrųjų patenka į VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą sudarančios konfidencialios informacijos sąvoką. Apeliantui nesuprantamas teismo motyvas, kodėl atsisakyta išreikalauti techninį projektą, pagal kurį vykdomas ginčo pirkimas. Apeliantui susidaro įspūdis, jog teismas net nesuprato, ko išreikalauti prašė ieškovai. Ieškovai prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti dalyvauti Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip valstybės instituciją, teikiančią išvadą byloje. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl kilusio ginčo svarbi ir reikšminga, tačiau teismas nepagrįstai ieškovų prašymo netenkino. Pasak apelianto, teismas formaliai išnagrinėjo bylą ir sprendimą grindė ne ištirtomis ir įvertintomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, o tik formaliu atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos perrašymu, nenurodydamas, dėl kokių motyvų jų pozicija pripažintina pagrįsta ir teisinga. Teismas neanalizavo ieškovų pateikto UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė” sąmatinių skaičiavimų ekspertizės akto, vėlgi apsiribodamas formaliu atsakovų atsiliepimuose išdėstytos pozicijos dėl sąmatinių skaičiavimų ekspertizės akto perrašymu.Teismas pažeidė dispozityvumo principą, apimantį ieškovų UAB „Rušiota” ir UAB „Biržų ranga” teisę apsispręsti, kam reikšti ieškinio reikalavimus. CPK nenumato galimybės pačiam teismui savo iniciatyva pakeisti šalių procesinę padėtį byloje. Teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė trečiąjį asmenį UAB „Tvirta” patraukti atsakovu nesant nė vienos iš šalių motyvuoto prašymo, visiškai nenurodydamas tokio procesinio veiksmo motyvų, neturėdamas ieškovų sutikimo. Teismas neturėjo teisės savarankiškai pakeisti UAB „Tvirta” procesinę padėtį, jei su tuo nesutiko ieškovai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas VSTT, kaip perkančioji organizacija, tinkamai įvykdė pareigą paprašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo ir tinkamai įvykdė pareigą įvertinti UAB „Tvirta” pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Tvirta” tinkamai pagrindė pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Teismas pripažino neribotą perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nuspręsti, ar neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas ir pakankamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se priimtiniausias. Iš atsakovo pateiktos teismui konkurso medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija netinkamai įvykdė pareigą paprašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo. Atsakovas tiekėjui UAB „Tvirta“ nurodė, jog teikdamas mažos kainos pagrindimo įrodymus šis turi vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1S-122 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų patvirtinimo“ 6.1-6.11 punktų nuostatomis. Iš UAB „Tvirta” pateikto pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo akivaizdu, kad ji savo pasiūlymo III pirkimo daliai neįprastai mažos kainos tinkamai nepagrindė, nes nepateikė: pasiūlymo kainos, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių, pagrindimo; nepateikė ekonomiško gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo aprašymo, pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymo; nepateikė išskirtinai palankių atlikti darbus įrodymų; nepateikė darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymo; nepateikė naudojimosi technine įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymo; nepateikė pasiūlymo kainos išskaidymo, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys ir išskaidytų kainų pagrindimo, kaip to prašė perkančioji organizacija. UAB „Tvirta” pateikė tik lentelę, kur nurodė atskirų objektų kainas be PVM. UAB „Tvirta” pateiktoje santraukos lentelėje nėra išskirta atskirų objektų skaičiuojamoji kaina, nėra išskirta papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, netiesioginės išlaidos. UAB „Tvirta” nenurodė, kokius darbus numato atlikti kiekviename objekte, kokius darbų kiekius skaičiuoja, kiek numatė panaudoti žmonių darbo valandų atskiriems darbams atlikti kiekviename objekte, kiek mechanizmų darbo valandų numatyta panaudoti atskiriems darbams atlikti kiekviename objekte. Pateikdama tokią santraukos lentelę UAB „Tvirta” rado galimybę formaliai pagrįsti savo kainą, nieko realiai nepagrindžiant ir paslepiant ekonomiškai nepagrįstą pasiūlymą. Sugretinus ieškovų pasiūlymo kainos pagrindimą su UAB „Tvirta” pasiūlymo kainos pagrindimu, akivaizdu, kad UAB „Tvirta” neleistinai numatė žymiai mažesnius darbų kiekius kiekvienam iš aštuonių objektų. Nepagrįstai net 811 m³ sumažinus darbų kiekius, UAB „Tvirta” atsirado galimybė pateikti 598 950 Lt kainos pasiūlymą, o nepateikus detalaus kainų sudėtinių dalių (kiekvieno objekto kainos sudėtinių dalių) pagrindimo, atsirado galimybė išvengti darbų kiekių nurodymo. UAB „Tvirta” neleistinai sumažino darbo užmokestį, o nepateikusi lokalinės sąmatos su detaliu kainos sudėtinių dalių išaiškinimu, neparodė, kiek numatė panaudoti žmonių darbo valandų atskiriems darbams atlikti kiekviename objekte. Iš UAB „Tvirta” pateikto rašto matosi, jog numačius tokį darbo užmokesčio dydį perkamiems darbams, šie darbai negali būti realiai įvykdyti. Pasak apelianto, nelogiška, kad UAB „Tvirta” galėtų likvidavimo darbus atlikti sumokant net 26,35 procentus mažesnį darbo užmokestį savo darbuotojams nei ieškovai, nors darbuotojai turėtų darbus atlikti toli nuo savo gyvenamosios vietos. Tokia pati situacija ir lyginant nurodytas transporto išlaidas. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į šiandienines kuro sąnaudas, nerealu, kad UAB „Tvirta” galėtų atlikti konkurso darbus savo pasiūlytomis kainomis pagal pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas. UAB „Tvirta” ne tik nepateikė detalaus kainos sudėtinių dalių (kiekvieno objekto kainos sudėtines dalis) pagrindimo, bet ir kitų įrodymų, pagrindžiančių pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, nors viešuosiuose pirkimuose egzistuoja neįprastai mažos kainos rungtyniškumas (perkančioji organizacija turi teisę prašyti, o tiekėjas - pateikti kuo išsamesnius kainos pagrindimo duomenis). Perkančioji organizacija nepaprašė UAB „Tvirta” išsamiau pagrįsti savo pasiūlymo neįprastai mažą kainą, tokios kainos pagrindimo net neanalizavo. Keista, jog perkančiajai organizacijai yra nesvarbu, kaip bus panaudotos Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ar bus sutvarkytos saugomos teritorijos, ar tiekėjas gaus pelną, nors pats atsakovas VSTT, atsakydamas į ieškovų pretenziją, konstatavo, kad tiekėjas UAB „Tvirta” numatė didesnes nei rekomenduotinos išlaidas statybvietei, pridėtinėms išlaidoms ir pelnui. UAB „Tvirta” žymiai sumažino darbų kiekius, darbo užmokestį, transporto išlaidas, bet pelną, kaip ir išlaidas statybvietei bei pridėtinėms išlaidoms, pasididino. Objekto statybvietės išlaidos turi būti nurodytos kiekvienam objektui atskirai, o ne taip, kaip nurodė UAB „Tvirta”. Iš UAB „Tvirta“ pateiktos santraukos lentelės nematyti, nuo kurių objektų šios išlaidos paskaičiuotos ir kiek procentų tam skirta. Pagal UAB „Tvirta“ 2011 m. gruodžio 6 d. raštą pridėtinės išlaidos sudaro 104 870,70 Lt. Pagal tokį UAB „Tvirta” paskaičiavimą vien darbo užmokestis, net nepridėjus papildomo darbo užmokesčio, turėjo sudaryti 299 630,57 Lt, tačiau sudėjus UAB „Tvirta” paskaičiuotų aštuonių objektų darbo užmokestį ir mokesčius gaunama triskart mažesnė suma – 99 000 Lt. UAB „Tvirta” nurodė, jog pelno nuo aštuonių objektų bendrai turės 40 560,30 Lt. Norint gauti 5 procentus pelno, t. y. 40560,30 Lt, reikia turėti 811 206 Lt tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos, gi UAB „Tvirta” pelnas paskaičiuotas apie 9 procentus. Nors perkančioji organizacija atsiliepime nurodė, kad neva neprašė neįprastai mažą kainą pasiūliusio tiekėjo UAB „Tvirta” pateikti sąmatinių skaičiavimų, tačiau pamiršo, kad Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. lapkričio 18 d. posėdyje (protokolas Nr. 5) nustatyta, jog UAB „Tvirta” pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, ir nutarta paprašyti pateikti pasiūlymo kainos, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių (kiekvieno objekto kainos sudėtines dalis), pagrindimą. UAB „Tvirta” pateiktas pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimas negali būti laikomas tinkamu, nes jų skaičiavimai neinformatyvūs, nepagrįsti normatyviniais skaičiavimais, medžiagų utilizavimo išlaidos nepadengia sąvartyno mokesčių, ką patvirtina pateiktas sąmatinių skaičiavimų ekspertizės aktas. Perkančioji organizacija negalėjo konstatuoti, kad UAB „Tvirta” nurodyta neįprastai maža kaina yra pagrįsta, jau vien dėl to, kad nebuvo įvykdytas atsakovo reikalavimas atskirai pateikti kiekvieno objekto kainos sudėtines dalis. Atsakovas VSTT turėjo pareigą atmesti UAB „Tvirta” pasiūlymą. Sprendimas į pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu įrašyti UAB „Tvirta pažeidžia VPĮ nuostatas, taip pat viešojo pirkimo principus. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė. Pasak apelianto, pripažinus atsakovo sprendimą prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms, negali būti laikomas teisėtu atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atmesta ieškovų pretenzija. Perkančioji organizacija, neatmesdama tiekėjo UAB „Tvirta” pasiūlymo pažeidė VPĮ 32 straipsnio 6 dalyje, 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas ir viešųjų pirkimų principus. Teismas į šias aplinkybes neįsigilino, nevertino atsakovo veiksmų, atliktų vertinant UAB „Tvirta” pasiūlymo pagrindimą. Teismas priėmė sprendimą, nepagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Ieškovai nurodė daugybę argumentų, pagrindžiančių kad UAB „Tvirta” nepateikė perkančiajai organizacijai tinkamų neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo įrodymų, gi atsakovai VSTT ir UAB „Tvirta įrodymų, paneigiančių ieškovų įrodymus, nepateikė, apsiriboję tik teiginiais, esą ieškovų argumentai pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis, tačiau tų tariamų prielaidų ir spėlionių nepaneigdami. Teismas į ieškovų argumentus neįsigilino, jų nevertino, o tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.Teismas padarė grubių proceso teisės normų pažeidimų. Jis ne tik pažeidė dispozityvumo principą, apimantį ieškovų teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, bet ir nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, šalių procesinio lygiateisiškumo principu. VSTT praleido terminą triplikui pateikti. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek dublike buvo aiškiai nurodę prašymą priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų, tačiau teismas ne tik nepriėmė sprendimo už akių, bet net neinformavo ieškovų, kodėl atsakovo triplikas buvo priimtas. UAB „Tvirta” taip pat praleido terminą triplikui pateikti, tačiau teismas jį priėmė, vėlgi ieškovams nesuteikiant informacijos, kodėl triplikas buvo priimtas.Byla išnagrinėta šališko teismo, todėl nepasiektas pagrindinis civilinio proceso tikslas - teisingai išspręsti šalių ginčą bei apginti asmens, kurio materialinės subjektinės teisės yra pažeistos, interesus. Atsakovas VSTT piktnaudžiauja VPĮ jam suteikta diskrecijos teise, vertindamas UAB „Tvirta” pateiktus pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymus, teisme sąmoningai siekia išvengti objektyvios tiesos nustatymo, o teismas jam padeda tai padaryti, nereikalaudamas ginčo konkurso medžiagos, atsisakydamas gauti išvadą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, pažeidinėdamas civilinio proceso normas, nekreipdamas dėmesio į nešališkos institucijos UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė” sąmatinių skaičiavimų ekspertizės aktą. Teismas išsamiai ir nuosekliai nevertino proceso dalyvių pateiktų įrodymų, nepateikė išsamaus ir motyvuoto jų vertinimo, o tiesiog palaikė atsakovų atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Sprendimo motyvai nėra išsamūs. Pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas nebuvo tinkamai ir nešališkai įvertintas. Teismas nevertino atsakovo veiksmų, atliktų vertinant UAB „Tvirta” pasiūlymo kainą, todėl apeliantas daro išvadą, kad ir pirkimas, ir civilinės bylos nagrinėjimas vyko neskaidriai. Apeliantas priverstas prašyti apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos visus tuos įrodymus, kurių neišreikalavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantas taip pat priverstas prašyti apeliacinės instancijos teismo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl ginčo konkurso. Siekdamas, kad civilinė byla ir apeliacinės instancijos teisme nebūtų išnagrinėta formaliai, apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę ieškovams užduoti klausimus priešingai šaliai, išsiaiškinti UAB „Tvirta” pasiūlymo detalias sudedamosios kainos dalis, išgirsti perkančiosios organizacijos konkrečius paaiškinimus, kaip vyko UAB „Tvirta” neįprastai mažos kainos pasiūlymo vertinimo procedūra, kaip perkančioji organizacija suprato kainos pagrindimo medžiagą.

Atsakovas VSTT atsiliepime prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apskųstą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovai pateikė teismus visus įrodymus, kurie reikalingi sklandžiai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Teismas motyvavo UAB „Tvirta“ įtraukimą į bylą atsakovu. Atsakovas vienodai taikė teisės aktų nuostatas, nustatydamas ir vertindamas tiekėjų neįprastai mažas pasiūlymų kainas. Viešojo pirkimo komisijos vertinimu, UAB „Tvirta“ bus pajėgi įvykdyti darbus už pasiūlyme nurodytas kainas. Nors tiekėjai neįprastai mažas kainas pagrindė skirtingu lygiu, perkančiajai organizacijai šie pagrindimai buvo įtikinami, tinkami ir priimtini. Vertinti pasiūlymus ir spręsti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, yra Viešojo pirkimo komisijos, kurią sudarė perkančioji organizacija, teisė ir prerogatyva. Perkančioji organizacija tinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras.

Atsakovo UAB „Tvirta“ atstovė atsiliepime prašo: apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą; atmesti ieškovų prašymą iš VSTT išreikalauti supaprastinto atviro konkurso III pirkimo dalies medžiagą – techninį projektą, tiekėjų UAB „Vaidva“, UAB „Klaista“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir atsakovo UAB „Tvirta“ pateiktus konkursui pasiūlymus; atmesti ieškovų prašymus gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovo UAB „Tvirta“ atstovė prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, nurodydama, kad dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pažymi, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Susipažinimas su kitų tiekėjų konkursiniais pasiūlymais neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, o byloje esantys įrodymai pakankami išspręsti kilusį ginčą. Teismas nepažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių. Įstatymai nenumato privalomos išvados pateikimo viešųjų pirkimų bylose. UAB „Tvirta“ procesinės padėties pakeitimas byloje neturėjo poveikio ieškovų subjektinių teisių gynybai. VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas perkančioji organizacija UAB „Tvirta“ konkursinio pasiūlymo atžvilgiu įgyvendino tinkamai. UAB „Tvirta“ tinkamai ir pakankamai įvykdė pareigą pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą. UAB „Tvirta“ nesiekė dirbtinai sumažinti konkursinio pasiūlymo kainos, jo pasiūlymo kaina yra reali, o ne nepagrįstai maža.

2012 m. birželio 11 d. gautas atsakovo UAB „Tvirta“ prašymas priimti advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius įrodymus – 2012 m. gegužės 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2012 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymą dėl 1 400 Lt sumokėjimo už teisines paslaugas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, UAB „Tvirta“ pateikti advokato teisines išlaidas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai priimami ir vertinami apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde keliami perkančiosios organizacijos (atsakovo - VSTT) sprendimų, kuriais konkurso dalyvio (atsakovo) UAB „Tvirta“ pasiūlymas buvo papildomai vertinamas dėl jame nurodytos neįprastai mažos kainos, pripažįstant tokios kainos pagrindimą tinkamu ir pakankamu, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat su tuo susiję viešųjų pirkimų principų – skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo – pažeidimo bei sąžiningos konkurencijos iškraipymo klausimai. Ieškovų UAB „Rušiota“ ir UAB „Biržų ranga“ ginčas su atsakovu VSTT kilo dėl to, kad perkančioji organizacija priėmė kito konkurso UAB „Tvirta“ pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina, nors šis dalyvis tinkamais įrodymais nepagrindė mažos pasiūlymo kainos. Pasak ieškovų, už UAB „Tvirta“ pasiūlyme nurodytą kainą objektyviai neįmanoma atlikti darbų, numatytų Konkurso sąlygų III pirkimo dalyje, todėl nebus užtikrintas tinkamas viešojo pirkimo sutarties įvykdymas. Ieškovų nuomone, naudojimasis perkančiajai organizacijai VPĮ suteikta diskrecijos teise vertinti konkurso dalyvių kainų pagrįstumą buvo formalus, neišsamus ir neobjektyvus, o pirmosios instancijos teismas ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų taip pat išnagrinėjo tik formaliai, paviršutiniškai, pažeisdamas materialiosios ir procesinės teisės normas, nesilaikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantų nurodytų aplinkybių patikrinimas ir įvertinimas sudaro šios apeliacijos dalyką.

Dėl prašymo nagrinėti viešųjų pirkimų bylą žodinio proceso tvarka

Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus į ieškinį (dublike) ieškovas UAB „Rušiota“ pareiškė prašymą nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka (2 T., b. l. 2-8). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad žodinis bylos nagrinėjimas sudarytų galimybę susipažinti su iš atsakovo išreikalautinais pirkimo dokumentais, užduoti klausimus atsakovui ir trečiajam asmeniui, pateikti visus norimus argumentus. 2012 m. kovo 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (2 T., b. l. 84-85). Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra argumentuotas, be to, teismui jis neprivalomas.

Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad siekdami, jog byla nebūtų išnagrinėta formaliai, nesigilinant į ginčo esmę, kaip tai atsitiko pirmosios instancijos teisme, prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas sudarymu ieškovams galimybės užduoti klausimus atsakovams ir išgirsti iš jų paaiškinimus dėl UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos detalių sudedamųjų dalių bei šios kainos vertinimo procedūros perkančiojoje organizacijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XXI1 skyriaus normos reglamentuoja viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Ši taisyklė taikytina nagrinėjant šios kategorijos bylas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Šių bylų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kada teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Aukščiau buvo paminėti apeliantų prašymo nagrinėti bylą žodinio apeliacinio proceso tvarka motyvai. Pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 423¹ str. 4 d., 322 str.). Apeliaciniame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas (kraštutinis) atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus reguliuojančias procesinės teisės normas, taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagos sudėtį, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių prašymų

Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovai pareiškė teismui keletą prašymų, tarp jų prašymą įpareigoti atsakovą VSTT pateikti: a) pirkimo konkurso III dalies medžiagą – techninį projektą, pagal kurį vykdomas pirkimas, su išplėstinėmis sąmatomis kiekvienam objektui; b) tiekėjų UAB „Vaidva“, UAB „Klaista“, UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktus konkurso pasiūlymus; c) tiekėjo UAB „Tvirta“ pateikto pasiūlymo visą medžiagą. Ieškovai taip pat prašė gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą byloje nagrinėjamais klausimais. Šiuos prašymus pirmosios instancijos teismas išsprendė 2012 m. kovo 6 d. nutartimi, juos atmesdamas (2 T., b. l. 84-85). Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais remdamiesi ieškovai teigia, kad minėti prašymai buvo netenkinti nepagrįstai, jog atmesdamas juos pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės surinkti reikšmingus įrodymus byloje, nenustatė esminių bylos aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o dėl šių priežasčių liko neatskleista bylos esmė. Apeliaciniame skunde ieškovai kartoja pirmosios instancijos teisme pareikštus ir jo atmestus prašymus: išreikalauti iš atsakovo VSTT III pirkimo dalies techninį projektą su išplėstinėmis lokalinėmis sąmatomis kiekvienam objektui; tiekėjų UAB „Vaidva“, UAB „Klaista“, UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymus konkursui; atsakovo UAB „Tvirta“ visą pasiūlymo medžiagą. Apeliantas taip pat prašo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl ginčo konkurso.

Įvertinusi prašymų turinį bei išanalizavusi byloje esančius faktinius duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nurodytus apeliantų prašymus nėra pagrindo.

Ieškovai prašo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos vykdyto supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentų medžiagą – III pirkimo dalies techninį projektą su išplėstinėmis lokalinėmis sąmatomis kiekvienam objektui atskirai. Ieškovai nepaaiškina, iš kur jiems žinoma ar gali būti žinoma, jog ginčo pirkimui toks techninis projektas iš tikrųjų buvo sudarytas ir egzistuoja kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos pirkimo dokumentų privalomos sudedamosios dalys, tarp jų ir techninė specifikacija (7 p.). Pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje apibūdinamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės (VPĮ 25 str. 1 d.). Analizuojamo pirkimo, vykdyto supaprastinto atviro konkurso būdu, sąlygose nurodyta, kad perkamų darbų savybės apibūdinamos pirkimo techninėje užduotyje, pridedamoje kaip Konkurso sąlygų priedas Nr. 6. Konkurso sąlygų 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija numato pirkti darbus pagal techninę užduotį. Darbai turi būti atlikti pagal techninę užduotį (Konkurso sąlygų 10 p.). Byloje yra pateikta Konkurso sąlygų sudėtinė dalis (sąlygų 6 priedas) – „Techninė užduotis“, parengta visoms pirkimo dalims (1 T., b. l. 43-48). Kiekvieno objekto charakteristikos (plotai, tūriai), parengtos remiantis inventoriniais duomenimis arba preliminariais matavimais, taip pat objektų detalūs aprašymai yra prieduose prie techninės užduoties („Techninės užduoties“ 4.1 ir 4.2 p.). III pirkimo dalies visų objektų techninių charakteristikų aprašymai yra byloje (2 T., b. l. 9-37). Šioje techninėje užduotyje (specifikacijoje) aprašyti perkami apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimo darbai apima projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros (kai tai privaloma), statinių griovimo ir aplinkos tvarkymo darbus, taip pat kitos šių darbų atlikimui reikalingos techninės dokumentacijos parengimą, derinimą su trečiosiomis šalimis ir atsakingomis institucijomis bei kitas reikiamas inžinerines veiklas („Techninės užduoties“ 6.1 p.). Tokia techninėje užduotyje (specifikacijoje) numatyta darbų komplekso sudėtis atitinka VPĮ 2 straipsnio 30 dalies nuostatą, pagal kurią viešojo darbų pirkimo dalykas gali būti ne tik darbų atlikimas, bet ir darbų suprojektavimas ir atlikimas kartu. Sprendžiant pagal pirkimo dokumentų sąlygas perkančioji organizacija numatė pirkti darbus, kartu apimančius ir projektavimo veiklą. Pagal techninėje užduotyje numatytas sąlygas visą reikiamą projektinę - techninę dokumentaciją, apibrėžiančią pirkime numatytų darbų atlikimo tvarką, sudėtį bei apimtis, parengia pirkimą laimėjęs rangovas („Techninės užduoties“ 5.2.1 p., 6.3 -6.11 p., 7.1 p., 8.1 p.). Tokį faktą patvirtina ir Konkurso sąlygų turinys (sąlygų 11 p., 68 p.). Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad perkančioji organizacija ginčo pirkimo vykdymui techninio projekto, kaip pirkimo dokumentų sudėtinės dalies, nerengė ir neturėjo, nes visą reikalingą projektinę - techninę dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti, turėjo rengti ir derinti pirkimą laimėjęs rangovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kuriuo remiantis buvo atmestas ieškovų prašymas išreikalauti iš perkančiosios organizacijos techninį projektą su išplėstinėmis sąmatomis, nes pagal pirkimo dokumentų reikalavimus visa reikiama projektinė - techninė dokumentacija darbams atlikti turi būti rengiama pasibaigus pirkimui laimėjusio rangovo darbu ir lėšomis. Projektavimo darbai įėjo į perkamų darbų sudėtį, būsimas sąnaudas šiems darbams tiekėjai turėjo savarankiškai įvertinti prieš pateikiant pasiūlymą ir skaičiuojant pasiūlymo kainą (Konkurso sąlygų 32 p., Techninės užduoties 4.2 p., 6.2 p.). Pirkimo dokumentų turinys leidžia daryti išvadą, kad visi su projektavimu susiję darbai sudaro pirkimo dalyko – darbų pirkimo dalį, todėl apeliantų prašymas dėl techninio projekto, kaip įrodymo, išreikalavimo iš perkančiosios organizacijos negali būti tenkinamas, nes toks įrodymas objektyviai neegzistuoja (re non).

Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiekėjų UAB „Vaidva“, UAB „Klaista“, UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvavusių konkurse III pirkimo daliai, pasiūlymų išreikalavimas padėtų palyginti, kokius darbų kiekius, žmonių ir mechanizmų darbo valandas atskiriems darbams atlikti kiekviename objekte numatė pirkime dalyvavę tiekėjai. Prašymas išreikalauti šių tiekėjų pasiūlymus iš perkančiosios organizacijos netenkintinas, nes jų išreikalavimas neturės reikšmės byloje įrodinėtinoms aplinkybėms išaiškinti. Konkurso sąlygose nustatyta, kad pasiūlymas kiekvienai pirkimo daliai pateikiamas pagal sąlygų 1 priede nurodytą pasiūlymo formos pavyzdį. Pasiūlymo lango eilutėje „Pasiūlymo kainos“ tiekėjas turėjo įrašyti galutinę pasiūlymo kainą su visais mokesčiais, taip pat ir PVM (Konkurso sąlygų 23.2 ir 23.3 p.). Iš pateiktos pasiūlymo formos (1 T., b. l. 30-37) matyti, kad pagal atitinkamas pirkimo dalis teikiamuose pasiūlymuose turėjo būti nurodoma bendra darbų pagal kiekvieną objektą kaina be PVM, įrašoma PVM suma ir nurodoma bendra kaina su PVM pagal kiekvieną objektą, taip pat įrašoma bendra pasiūlymo kaina be PVM ir su PVM pagal visus objektus. Teisėjų kolegija neabejoja, kad visi tiekėjai konkurso pasiūlymus teikė pagal perkančiosios organizacijos nurodytą formą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys apie ieškovų ir atsakovo UAB „Tvirta“ teiktų konkurso pasiūlymų turinį (1 t., b. l. 49-54 ir 179-186). Taigi pagal pirkimo dokumentų reikalavimus nebuvo pareigos teikiamų pasiūlymų kainas (darbams kiekviename objekte atskirai) pateikti išskaidytas į sudedamąsias jų dalis, o buvo būtinas tik PVM išskyrimas. Tokia forma pateikti visų dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo paskelbti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. posėdyje (protokolas Nr. 4 – 1 T., b. l. 143-145). Iš byloje pateiktų atsakovo Viešojo pirkimo komisijos protokolų turinio matyti, kad pagrįsti pasiūlymų kainas, įskaitant jų išskaidymą į detalias sudedamąsias dalis, perkančioji organizacija prašė tik tų tiekėjų, kurių pasiūlyme nurodytą kainą pripažino neįprastai maža. III pirkimo dalyje dalyvavusio UAB „Vaidva“ pasiūlymą Viešojo pirkimo komisija pripažino atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus neprašydama detalesnio pasiūlymo kainos pagrindimo (1 T., b. l. 146). UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymas visose pirkimo dalyse buvo atmestas vadovaujantis Konkurso sąlygų 60.4 punkto nuostatomis, kaip neatitinkantis konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (T. 1, b. l. 147). Nėra duomenų, kad perkančioji organizacija būtų reikalavusi šio tiekėjo pasiūlymo kainos detalizavimo. Nesant duomenų, kad UAB „Vaidva“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose pagal pateiktą formą nurodytos kainos būtų papildomai detalizuojamos, šių pasiūlymų išreikalavimas šio ginčo išsprendimui jokio reikšmės negali turėti. III pirkimo dalyje dalyvavusios UAB „Klaista“ pasiūlyme nurodyta kaina buvo pripažinta neįprastai maža (beje, kaip ir ieškovų bei atsakovo UAB „Tvirta“ pasiūlymuose nurodyta kaina), todėl šio tiekėjo buvo prašyta pateikti kainos pagrindimą, įskaitant jos išskaidymą į sudedamąsias dalis (1 T., b. l. 156). Teisėjų kolegijos vertinimu, vieno iš tiekėjų – UAB „Klaista“ pasiūlymo su jame nurodytos kainos pagrindimo dokumentais išreikalavimas neturės esminės reikšmės šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių, susijusių su mažos kainos pagrindimo procedūrų atlikimu, teisiniam įvertinimui. Apeliantų pasakymas, kad kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytų kainų palyginimas „galėtų įnešti aiškumo“ nagrinėjant šį teisinį ginčą, yra abstraktus, subjektyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo tenkinti aptariamą prašymą.

Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas iš perkančiosios organizacijos išreikalauti atsakovo UAB „Tvirta“ visą pasiūlymo III pirkimo daliai medžiagą. Byloje pateiktas UAB „Tvirta“ pasiūlymas konkursui tose pirkimo dalyse, kuriose pageidavo dalyvauti šis tiekėjas (T. 1, b. l. 179-186). Pasiūlymuose nurodytos darbų atlikimo kainos pagal atskirus objektus, įskaitant ir darbų kainą III pirkimo dalyje, dėl kurios pagrįstumo sprendžiamas ginčas šioje byloje. Byloje taip pat yra perkančiosios organizacijos prašymu pateikti UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos III pirkimo dalyje pagrindimo įrodymai (T. 1, b. l. 196-198). Atsakovai pareiškė, kad papildomos medžiagos, susijusios su atsakovo UAB „Tvirta“ pasiūlyme III pirkimo daliai nurodyta kaina ir jos pagrindimu, jie pateikti negali, nes jos daugiau nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos faktinį pagrindą sudarančias ribas (byloje įrodinėtinos aplinkybės dėl atsakovo pasiūlyme nurodytos kainos ne/pagrįstumo ir kainos pagrindimo įrodymų pateikimo ir vertinimo ne/tinkamumo) sprendžia, kad visi įrodymai, reikšmingi sprendžiant ginčą dėl atsakovo UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos pagrįstumo įvertinimo, byloje yra, o kita šio tiekėjo pasiūlymą sudaranti dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimui, o tuo pačiu ir bylos išsprendimui, įrodomosios vertės neturi.

Apeliantai prašo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą byloje dėl ginčo konkurso. Jų nuomone, pagal savo kompetenciją VPT turi teisę išanalizuoti pirkimo procedūrų vykdymą ir pateikti išvadą byloje ginčijamais klausimais dėl pasiūlymo kainos pagrindimo. Pasak apeliantų, VPT išvada „įneštų aiškumo ir skaidrumo“ nagrinėjant ginčą byloje.

Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos (VPĮ 8 str. 1 d.). Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517 patvirtintų VPT nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Jos paskirtis – įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų (nuostatų 2 p.).

CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas funkcijas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso apsauga. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad įgyvendindama savo funkcijas Viešųjų pirkimų tarnyba teikia išvadas nagrinėjant perkančiosios organizacijos ir tiekėjų ginčus viešųjų pirkimų bylose. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų, apibrėžtų VPĮ bei tarnybos nuostatuose, analizė leidžia daryti išvadą, kad ši valstybės institucija neatlieka funkcijų, susijusių su išvadų teikimu dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų vertinant dalyvių pasiūlymus, taip pat ir dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos ir/ar jos pagrindimo. Tokiu atveju VPT įtraukimo į procesą išvadai gauti sprendimo teisė suteikta teismui, kuris sprendžia, ar konkrečioje byloje reikalinga tam tikru nagrinėjamu klausimu šios valstybės institucijos išvada. Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas dalyvaujantys joje asmenys savo procesiniuose dokumentuose turi pareikšti nuomonę dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas (CPK 423³ str. 1 d. 10 p., 423⁵ str. 2 d. 2 p.), tačiau tokia nuomonė teismo nesaisto, reikalingumo gauti valstybės institucijų išvadą klausimu galutinį procesinį sprendimą priima teismas (CPK 232 str. 7 p., 423⁶ str. 3 d.).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisinis įvertinimas ginčijamų aplinkybių, ar perkančioji organizacija tinkamai paprašė tiekėjo pagrįsti neįprastai mažos kainos pasiūlymą ir ar tokią kainą pasiūlęs tiekėjas tinkamai tokią kainą pagrindė. Byloje ginčijamas atliktų neįprastai mažos kainos pagrindimo ir vertinimo procedūrų tinkamumas ir pakankamumas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinis nurodytų aplinkybių įvertinimas ir teisinių išvadų dėl įrodinėtinų aplinkybių padarymas yra teismo teisė ir pareiga, kurią (teisę ir pareigą) teismas įgyvendina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių nagrinėtas aplinkybes, visumos ištyrimu ir įvertinimu (CPK 177 str. 1 d., 185 str., 265 str. 1 d.). Atsižvelgdama į CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str. 1 d.) bei į ginčo pobūdį šioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra būtinumo įtraukti į procesą Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai gauti. Apeliantų teiginys apie tai, kad , kad VPT išvada „įneštų aiškumo ir skaidrumo“ nagrinėjant ginčą, yra nekonkretus, paremtas subjektyviu suvokimu, todėl nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymą.

Dėl apeliaciniame skunde grubiais įvardijamų procesinės teisės pažeidimų

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai VSTT ir UAB „Tvirta“ praleido terminą triplikui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti triplikus juos pateikusiems asmenims ir spręsti ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą prašymą priimti sprendimą už akių. Pasak apeliantų, ta aplinkybė, kad teismas priėmė triplikus, paduotus praleidus terminą, ir neinformavo ieškovų apie triplikų priėmimo priežastis, sudaro pagrindą manyti, kad teismas ne tik padarė grubius proceso teisės normų pažeidimus, bet ir buvo šališkas.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo padarytų proceso teisės pažeidimų ir CPK 75 straipsnio 1 dalies, 142 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 227 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįsti.

CPK 423⁶ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paruošiamiesiems dokumentams viešųjų pirkimų bylose pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip 7 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. CPK 423¹ straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Elektroniniu paštu teismo pranešimas atsakovams, kuriuo buvo siunčiamas ieškovų dubliukas ir nurodyta per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti tripliką, iš teismo išsiųstas 2012 m. vasario 17 d., penktadienį (2 T., b. l. 61). Šio pranešimo įteikimo adresatams diena laikytina po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, šiuo atveju – 2012 m. vasario 20 d., pirmadienis. UAB „Tvirta“ triplikas teisme gautas 2012 m. vasario 27 d., t. y. nepraleidus 7 dienų termino nuo teismo pranešimo įtekimo dienos (2 T., b. l. 62-66).

Atsakovo VSTT triplikas buvo pateiktas 2012 m. kovo 1 d., t. y. praleidus teismo pranešime nurodytą 7 dienų procesinį terminą (2 T., 79-82). Atsakovo triplikas buvo paduotas kartu su motyvuotu prašymu atnaujinti praleistą procesinio dokumento pateikimo terminą, jame išdėstant termino praleidimo priežastis ir pateikiant jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 str. 2-4 d.) (2 T., b. l. 70-78). Prašymas atnaujinti tripliko pateikimo terminą buvo patenkintas, teisėjui 2012 m. kovo 5 d. priimant atitinkamą rezoliuciją (2 T., b. l. 70). Toks teisėjo procesinis veiksmas atitinka CPK 78 straipsnio 5 dalyje esančios normos dispoziciją. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad spręsti dėl sprendimo už akių priėmimo nebuvo teisinio pagrindo.

2012 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu ieškovams buvo išsiųsti atsakovų triplikai (2 T., b. l. 86-88). Pažymėtina, kad proceso teisės normos nenustato teismo pareigos informuoti kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie triplikų priėmimo priežastis.

Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl grubių proceso teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu reiškiama nuomonė apie galimą teismo šališkumą, yra visiškai nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes be ieškovų sutikimo pakeitė UAB „Tvirta“ procesinę padėtį iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų į atsakovo. Aiškindami, kad teismas neturėjo teisės be ieškovų sutikimo savarankiškai pakeisti UAB „Tvirta“ procesinės padėties, ieškovai remiasi CPK 45 straipsnio normomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl dispozityvumo principo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra formalūs. Aplinkybė, kad teismas pakeitė trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinį padėtį į atsakovo procesinę padėtį, nelaikytina esminiu proceso teisės pažeidimu, nulėmusiu bylos baigtį. Pažymėtina, kad CPK 45 straipsnio normose įtvirtintas netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinis instrumentas. Jeigu nagrinėjant bylą nustatoma, kad ieškinys pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens arba pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, tuomet netinkama šalis (ieškovas arba atsakovas) tinkama šalimi gali būti pakeista tik ieškovo sutikimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal ieškinį – VSTT nebuvo pripažintas netinkama šalimi ir nebuvo keliamas klausimas dėl šio atsakovo pakeitimo kitu asmeniu. Greta ieškinyje nurodyto atsakovo pirmosios instancijos teismas papildomai atsakovu į bylos nagrinėjimą įtraukė asmenį, iki tol dalyvavusį byloje trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinėje padėtyje. Kadangi byloje nebuvo sprendžiamas netinkamo atsakovo pakeitimo kitu asmeniu klausimas, negalima tvirtinti, kad buvo pažeistos CPK 45 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios ieškovo apsisprendimo teisę, paremtą civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo UAB „Tvirta“ atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad šio asmens procesinės padėties pakeitimas ieškovų procesinių teisių ir pareigų nesuvaržė, neturėjo įtakos jų turiniui ir apimčiai bei neturėjo poveikio ieškovų materialiųjų subjektinių teisių gynybai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas dėl formalių pažeidimų (CPK 328 str. nuostata).

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymų, taip pat perkančiosios organizacijos pareigos tikrinant ir vertinant pasiūlymo kainos pagrindimą įvykdymo teisinio vertinimo

Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, ir sudaranti sąlygas jai išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kurį lemia viešajame pirkime pateiktas ekonomiškai nepagrįstas pasiūlymas. Dėl šio teisinio instituto išsamiai pasisakyta keletoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012; 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau įvertina tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, visų pirma skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo grėsmės, kad tiekėjo siūloma mažiausia kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Kita vertus, perkančiosios organizacijos atžvilgiu, šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu.

VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos taip pat skirtos apsaugoti ir konkurso dalyvius, pateikusius mažiausios kainos pasiūlymus. Šioje teisės normoje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, jos manymu, reikšmingais pasiūlymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais, taip pat pateiktas kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, turėtų atsižvelgti, sąrašas. Perkančioji organizacija, reikalaudama tiekėją pagrįsti pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, taip pat gali prašyti pateikti įrodymus, išvardytus VPT direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintose Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijose.

Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Pažymėtina, kad VPĮ 40 straipsnyje išvardytos perkančiosios organizacijos pareigos turi būti vykdomos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. VPĮ 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi visiems tiekėjams tinkamai ir objektyviai nustatyti, kokie neįprastai mažos kainos pasiūlymai yra įtartini, visus šiuos pasiūlymus vienodai patikrinti ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus, taikant tuos pačius vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad perkančioji organizacija (atsakovas) VSTT griežtai laikėsi šios pareigos ir pareikalavo iš visų pirkime dalyvavusių subjektų, kurių siūloma kaina atitiko bent vieną iš neįprastai mažos kainos apibrėžimo sąlygų, nustatytų VPT 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2 punkte, pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą. Aplinkybių, kad atsakovas VSTT, kaip perkančioji organizacija, nesiekė patikrinti tiekėjų, pasiūliusių neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo ar nesudarė jiems vienodų sąlygų pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius tokį pasiūlymą, byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pirkimo III dalyje UAB „Tvirta“ pasiūlyme nurodyta kaina buvo neįprastai maža, todėl atsakovo Viešojo pirkimo komisija 2011 m. gruodžio 1 d. nutarė prašyti, kad UAB „Tvirta“ pagrįstų pasiūlytą kainą (1 T., b. l. 146-149). Pažymėtina, kad byloje esančių Viešojo pirkimo komisijos protokolų turinys leidžia daryti išvadą, jog visais atvejais perkančioji organizacija visiems tiekėjams, kurių pasiūlyme buvo nurodyta neįprastai maža kaina, nustatė vienodas kainos pagrindimo sąlygas – pagrįsti pasiūlymo kainą, pateikiant detalų kainų sudėtinių dalių (kiekvieno objekto kainos sudėtines dalis) pagrindimą. Pranešimuose dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo perkančioji organizacija visais atvejais taip pat nurodė, kad teikdami pagrindimą, tiekėjai vadovautųsi VPT direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų 6.1-6.11 punktų nuostatomis. Taigi perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį, buvo aktualus ir priimtinas kainos pagrįstumo patikrinimas įvertinant kainos sudėtinių dalių pagal kiekvieną perkamų darbų objektą pagrindimą. Nesant byloje ginčo dėl UAB „Tvirta“ pateikto pasiūlymo neįprastai mažos kainos III pirkimo dalyje fakto, teisėjų kolegija šiuo aspektu daugiau nepasisako.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje pateiktų atsakovo VSTT Viešojo pirkimo komisijos protokolų turinys leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija visose pirkimų dalyse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, kiek tai susiję su juose nurodyta neįprastai maža kaina, tikrino vienodomis sąlygomis ir priėmė dėl jų sprendimus remdamasi tais pačiais jos pasirinktais kainos pagrindimo vertinimo kriterijais.

Teismų praktikoje aptarus neįprastai mažos kainos instituto tikslus, buvo padaryta bendra išvada, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais darytina išvada, kad jeigu keli tiekėjai pasiūlė neįprastai mažas kainas, vieno iš jų pasiūlymo, įskaitant ir paaiškinimus, atmetimas, kaip nepagrindžiančio siūlomos kainos, arba tokio pasiūlymo priėmimas, kaip pagrindusio siūlomą kainą, nereiškia tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimo, nors tiekėjai ir skirtingu patikinamumo lygiu grindė savo pasiūlymus. Dėl to neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinamas – kiekvienu atveju individuali kategorija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas nepriklauso vien tik nuo objektyvių kriterijų, vienodai taikytinų visiems konkurse dalyvaujantiems asmenims. Kiekvienas tiekėjas individualiai gali pasirinkti kainos pagrindimo būdus, metodus (pvz., paaiškinimus, skaičiavimus, sudedamųjų dalių išskaidymą ir kt.), jeigu perkančioji organizacija nenurodė, kokie konkretūs kainos pagrindimo įrodymai būtų priimtini, kaip tinkami. Tokiu atveju perkančioji organizacija sprendžia, ar skirtingu patikinamumo lygiu (pagal skirtingus kriterijus, būdus ar priemones) pateikti kainos pagrindimo įrodymai yra patikimi ir tinkamai pagrindžia pasiūlyme nurodytą kainą.

Bylos duomenimis, tiekėjas UAB „Tvirta“ 2011 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. SN-2011/369 pateikė pasiūlymo III pirkimo daliai neįprastai mažos kainos pagrindimą patvirtinančius duomenis pagal kainos išskaidymą į sudedamąsias dalis kiekvienam darbų pirkimo objektui (1 T., b. l. 196-198). Kaip minėta, ginčas tarp ieškovų ir atsakovų kilo dėl to, ar UAB „Tvirta“ pateikė tinkamą ir pakankamą pasiūlymo kainos pagrindimą ir ar perkančioji organizacija priėmė šio tiekėjo pasiūlymą, tinkamai įvertinusi neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymus.

Ieškovų teigimu, UAB „Tvirta“ 2011 m. gruodžio 6 d. rašte pateikti duomenys tinkamai nepagrindžia pasiūlytos kainos, nes UAB „Tvirta“ pateikė tik savo siūlomos kainos sudėtinių dalių (pasak ieškovų, net ir ne visų dalių) skaičiavimus. Atsakovai tvirtina, kad UAB „Tvirta“ pateikė siūlomos kainos pagrindimą tokiu pakankamumo ir patikinamumo lygiu, kokio reikalavo perkančioji organizacija.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad jeigu konkretaus pirkimo sąlygose nėra įtvirtinta aiški tam tikrų darbų atlikimo apimtis, priemonių kiekiai (kurie yra tik atitinkamos dalies pirkimo objektų charakteristikos aprašymai, kaip ir buvo nurodyta šioje byloje aptariamų pirkimo sąlygų techninės užduoties 4 dalyje ir prieduose prie techninės užduoties – 1 T., b. l. 45-46 ir 2 T., b. l. 9-37), nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad tiekėjo siūloma tam tikrų paslaugų kaina yra nepagrįsta, juolab kad bet kokiu atveju jam būtų privalomas pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų pareigų vykdymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Atsakovo VSTT vykdyto pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintos konkrečios pasiūlymo kainos skaičiavimo sąlygos, taip pat nebuvo nustatyti tikslūs ir detalūs darbų atlikimo kiekiai. Konkurso sąlygų 32 punkte nurodyta tik tiek, kad tiekėjas pasiūlymo kainą turi skaičiuoti taip, jog visi darbai ir su jais susijusios paslaugos, nurodyti pirkimo dokumentuose (techninėje užduotyje) būtų technologiškai įvykdomi be papildomų darbų ir medžiagų, bei įvertinti visas išlaidas, būtinas darbams atlikti. Į darbų kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos. Duomenų, kad atsakovo UAB „Tvirta“ pasiūlyme nurodyta kaina būtų skaičiuojama nesilaikant šiose Konkurso sąlygose nurodytų bendrųjų pasiūlymo kainos skaičiavimo sąlygų, byloje nenustatyta.

Konkurso sąlygų 10 punkte buvo nurodyta, kad darbai turi būti atlikti pagal techninę užduotį (Konkurso sąlygų 6 priedas). Konkurso sąlygų 6 priede išdėstytoje techninėje užduotyje (1 T., b. l. 43-48) nebuvo apibrėžti konkretūs atliktinų darbų kiekiai (apimtys), išreikšti tam tikromis matavimo priemonėmis (pvz., plotais, tūriais). Techninėje užduotyje (techninėje specifikacijoje) aprašyta tik perkamų darbų komplekso sudėtis, apimanti projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros (jei tai privaloma), statinių griovimo ir aplinkos tvarkymo darbus, taip pat kitą šių darbų atlikimui reikalingą inžinerinę veiklą (techninės užduoties 6.1 p.). Techninės užduoties 6.2 punkte nurodyta, kad ruošdamas pasiūlymą kiekvienas rangovas savarankiškai atlieka objektų apžiūrą, tam, kad galėtų įvertinti objektų technines charakteristikas, numatomas projektavimo ir griovimo darbų apimtis ir jų sudėtį, numatyti visus reikiamus resursus. Rangovas turi įsivertinti visas išlaidas, reikalingas tinkamam savo įsipareigojimų įvykdymui. Taigi perkančioji organizacija nenustatė perkamų darbų kiekių ir apimčių; šiuos kiekius ir apimtis turėjo savarankiškai nustatyti ir įvertinti kiekvienas pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas savarankiškai ir pagal juos apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos atveju taip nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad vieno ar kito tiekėjo siūloma tam tikrų darbų kaina yra nepagrįsta, nes bet kokiu atveju jam būtų privalomas pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų pareigų vykdymas. Šios aplinkybės taip pat neduoda pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad skaičiuodami ir/ar teikdami savo pasiūlymo kainos pagrindimą, tiekėjai būtinai turėjo vadovautis statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir normatyvais, įregistruotais juridinių, fizinių asmenų, mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre. Tokio reikalavimo perkančioji organizacija nenustatė. Atsakovo prašymas neįprastai mažą kainą pasiūlyme nurodžiusiai UAB „Tvirta“ pateikti pasiūlymo kainos, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių (kiekvieno objekto kainos sudėtines dalis) pagrindimą (Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gruodžio 1 d. protokolas Nr. 8, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimti nutarimai Nr. 4.2 ir 4.3 – žr. 1 T., b. l. 147, antra pusė) neduoda pagrindo manyti, kad perkančioji organizacija nurodė tiekėjui pateikti kainos pagrindimą (jos sudėtinių dalių pagal kiekvieną objektą skaičiavimus) vadovaujantis būtent apeliantų nurodytomis statybos resursų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis (pvz., atskiriems objektams privalomai išskiriant papildomų medžiagų ir mechanizmų vertę, žmonių ir mechanizmų darbo valandų poreikį, papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, netiesiogines išlaidas ir t.t.). Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos pranešime dėl kainos pagrindimo nuoroda į tai, jog teikiant kainos pagrindimą reikia vadovautis VPT direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų 6.1-6.11 punktų nuostatomis, neduoda pagrindo sutikti su apelianto aiškinimu, jog perkančioji organizacija esą reikalavo, o tiekėjas UAB „Tvirta“ privalėjo pateikti kainos pagrindimo įrodymus pagal visus šių Rekomendacijų 6.1-6.11 punktuose rekomenduojamus kainos pagrindimo kriterijus, tuo labiau, kad jų sąrašas yra nebaigtinis. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Šiuo atveju darytina išvada, kad perkančiajai organizacijai buvo aktualus kainos pagrindimas pateikiant jos išskaidymą į sudėtines dalis pagal kiekvieną pirkimo objektą. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į pavyzdinį tam tikrų kriterijų sąrašą (pvz., siūlomo pirkimo objekto originalumą, galimybę gauti valstybės pagalbą ir pan.). Toks rekomenduojamų kriterijų sąrašas pateiktas minėtose Rekomendacijoje, todėl perkančiosios organizacijos rašte tiekėjui UAB „Tvirta“ pateiktas bendro pobūdžio nurodymas teikiant kainos pagrindimą vadovautis Rekomendacijose nurodytais kriterijais, reiškia tik tiek, kad perkančioji organizacija atsižvelgtų ir vertintų tiekėjo pasiūlymo pagrindimą, jeigu jis būtų parengtas ir pagal tuos kriterijus ar jų dalį. Ši aplinkybė neduoda jokio pagrindo manyti, kad tiekėjas negalėjo pateikti savo kainos pagrindimo įrodymų, remdamasis ir kitais, Rekomendacijoje nenurodytais kriterijais, ir kad perkančioji organizacija turėjo teisę nevertinti kitokių kainos pagrindimo įrodymų. Perkančioji organizacija taip pat gali, bet neprivalo remtis nacionaliniuose teisės aktuose nurodytais neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimo kriterijais; jai pačiai suteikta teisė nuspręsti, kokie, jos manymu, pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrindžiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma mažos kainos pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Atsižvelgiant į veiksmingos konkurencijos skatinimo viešuosiuose pirkimuose tikslą, būtina, kad ši galimybė būtų kaip galima platesnė ir visapusiškesnė, o tiekėjui turi būti leidžiama be jokių apribojimų pateikti visus paaiškinimus, kurie, jo manymu, yra tinkami. Pasiūlymų paaiškinimo galimybė neturi būti ribojama jokiais formaliais reikalavimais. Šiuo atveju pažymėtina, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, nors jie turi teisę pateikti ir platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus. VPĮ 40 straipsnio 2 dalis neriboja tiekėjų paaiškinimų, todėl tiekėjai gali pateikti kitokių, nei VPĮ ar kituose nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti, paaiškinimų. Priešingas tokių neįprastai mažos kainos tikrinimo procedūrų aiškinimas ir taikymas prieštarautų tikslui skatinti tiekėjų konkurenciją (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Apskritai iki šiol suformuotoje teismų praktikoje pasiūlytos kainos neįprastumas inter alia grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu. Tai, kad vienas iš tiekėjų perkančiajai organizacijai įrodo, jog jo siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams ir kitoms su paslaugos esme susijusioms aplinkybėms, ne pažeidžia, o atspindi tiekėjų konkurenciją. Sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi, kuri per se yra draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Aplinkybių, kad vyraujančia (dominuojančia) padėtimi nagrinėjamam viešajam pirkimui aktualioje rinkoje naudotųsi konkurso dalyvis UAB „Tvirta“, byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju perkančioji organizacija (atsakovas VSTT) nenurodė konkrečių būdų, kaip tiekėjas turi pagrįsti pasiūlymo kainą, ji iš esmės leido tiekėjams grįsti pasiūlymo kainą jų pasirinktu būdu, ir pati sprendė, ar kiekvienu individualiu būdu pateiktas pagrindimas yra pakankamas pripažinti, kad tiekėjas bus pajėgus ar nebus pajėgus įvykdyti sutartį savo pasiūlyme nurodyta kaina. VPĮ nedraudžia bet kuriuo tiekėjo pasirenkamu būdu teikti kainos pagrindimo įrodymus, joks pagrindimo būdas savaime nesudaro grėsmės perkančiajai organizacijai, svarbu, kad remiantis aukščiau nurodytu rungtyniškumo principu, tiekėjui būtų užtikrinta teisė į veiksmingą savo pasiūlytos kainos pagrindimą. Teikdamas pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimą atsakovas UAB „Tvirta“ išskaidė ją į sudėtines dalis pagal išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, atliekų utilizavimui ir mokesčiams kiekviename darbų objekte bei šių sąnaudų pagrindimą pagal pasiūlymo kainą sudarančias statybvietės išlaidų, pridėtinių išlaidų ir pelno dalis visiems pirkimo objektams bendrai (1 T., b. l. 196-198). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju UAB „Tvirta“ pateikė kainos skaičiavimo pagrindimą tokiu būdu, kaip to prašė perkančioji organizacija, t. y. pateikė į sudedamąsias dalis pagal kiekvieną darbų objektą išskaidytos kainos skaičiavimus pagal atskiras darbo užmokesčiui, išlaidoms ir mokesčiams tenkančias, taip pat darbams visuose darbų objektuose apskaičiuotas kainos dalis, tenkančias statybvietės išlaidoms, pridėtinėms išlaidoms ir pelnui. Toks kainos pagrindimo (pasiūlymo paaiškinimo) pateikimo būdas ir turinys perkančiajai organizacijai buvo priimtinas, jame pateikti duomenys (informacija) įvertinti kaip pakankami, leidžiantys nuspręsti dėl tiekėjo gebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį už pasiūlyme nurodytą kainą. Vadinasi, tiekėjas UAB „Tvirta“ dėl pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo atsakė perkančiajai organizacijai tiek ir taip, kiek buvo prašyta. UAB „Tvirta“ turėjo teisę pateikti ir platesnius paaiškinimus, tačiau perkančioji organizacija jų nebeprašė.

Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Kita vertus, perkančioji organizacija visų procedūrų metu privalo vadovautis viešojo pirkimo principais, veikti sąžiningai ir objektyviai, o tai reiškia, kad minėta diskrecijos teisė negali būti neribota, kadangi perkančioji organizacija turi paisyti VPĮ įtvirtintų imperatyvų ir nepiktnaudžiauti šia teise.

Nagrinėjamu atveju UAB „Tvirta“ perkančiajai organizacijai pateikė lentelėje detalizuotą kainos skaičiavimo pagrindimą (1 T., b. l. 196-198). Perkančiajai organizacijai toks pagrindimas buvo priimtinas, papildomų paaiškinimų dėl jo nebuvo prašyta. Minėta, kad tiekėjas turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, tačiau bet kuriuo atveju jis privalo atsakyti tiek, kiek perkančiosios organizacijos yra iš jo prašoma. Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pavyzdžiui, skirti ekspertizę ar pan.), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taigi, iš dalies perkančioji organizacija tam tikra prasme pati prisiima laimėtojo pateikto pasiūlymo įgyvendinimo riziką. Tam tikra rizika, jog konkursą laimėjęs tiekėjas (nepriklausomai nuo to, ar jo pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ar ne) tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus išlieka iš esmės visais atvejais. Aišku, perkančiosios organizacijos teisė pačiai nuspręsti, ar tiekėjas tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą, negali būti vertinama kaip diskrecija iki tokio lygmens, kad ji turi teisę pripažinti kainos pagrindimą tinkamu net ir tuo atveju, kai yra pagrindas spręsti, jog jis yra akivaizdžiai netinkamas. Aplinkybių, kad atsakovo UAB „Tvirta“ pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimas būtų aiškiai netinkamas arba akivaizdžiai nepagrįstas, byloje nenustatyta.

Apeliantai akcentuoja, kad perkančioji organizacija nepareikalavo, jog tiekėjas UAB „Tvirta“, teikdamas mažos kainos pagrindimo įrodymus, vadovautųsi visais VPT 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Rekomendacijų 6.1-6.11 punktuose nurodytais kainos pagrindimo kriterijais, jog turėjo reikalauti išskirti atskirų objektų skaičiuojamąsias kainas ir kitas kainos sudedamąsias dalis laikantis tų pačių kainos skaičiavimo normatyvų ir rekomendacijų, kokiomis vadovavosi patys ieškovai, teikdami savo siūlomos kainos pagrindimą. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti tiekėjai negali nurodyti perkančiajai organizacijai, kokiomis priemonėmis ji turėtų tikrinti ir vertinti tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimą bei kokį pagrindimą perkančioji organizacija privalėtų pripažinti tinkamu. Kaip jau minėta, pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį pati perkančioji organizacija sprendžia, kokias, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir kokius skaičiavimus arba paaiškinimus reikia nurodyti pateikti, prašant kainos pagrindimo (ką nagrinėjamu atveju neįprastai mažą kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „Tvirta“ ir pateikė).

Apeliantų išdėstyti teiginiai, kad perkančioji organizacija turėjo reikalauti iš UAB „Tvirta“ pateikti ir vertinti jos pasiūlymo skaičiuojamąsias statybos kainas atskiriems objektams, išskiriant papildomų medžiagų vertę, papildomų mechanizmų vertę, sezoninius darbus, papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, netiesiogines išlaidas ir t. t., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti, nes tokia perkančiosios organizacijos pareiga nėra įtvirtinta teisės aktais.

Įrodinėdami atsakovo UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos nerealumą tuo, kad UAB „Tvirta“ nepagrįstai sumažino atliktinų darbų kiekius, ieškovai naudojasi pačių sudaryta statybos kainų palyginamąja lentele (2 T., b. l. 59), joje įrašę UAB „Tvirta“ esą pateiktus darbų kiekius, išreikštus kubiniais metrais. Byloje nebuvo paaiškinta, kokiu būdu ieškovai sugebėjo apskaičiuoti UAB „Tvirta“ tariamai numatytus atlikti darbų kiekius, jeigu darbų kiekių, išreikštų konkrečiais matavimo vienetais, UAB „Tvirta“ neteikė nei skaičiuodama pasiūlymo kainą, nei teikdama kainos pagrindimo įrodymus. Ieškovų apeliaciniame skunde pripažįstama, kad ruošdamas pasiūlymą konkursui, kiekvienas tiekėjas turėjo savarankiškai apskaičiuoti numatomus atlikti darbus ir jų apimtis (kiekius). Atsakovo UAB „Tvirta“ atsiliepime akcentuojama, kad darbų kiekių, išreikštų kubiniais metrais, atsakovas neskaičiavo ir jų nenurodė nei pasiūlyme, nei rašte dėl kainos pagrindimo. Ieškovai nepagrindė, kokiu būdu ir priemonėmis jie nustatė kito tiekėjo UAB „Tvirta“ planuojamų atliktį darbų apimtis (kiekius). Atsakovas UAB „Tvirta“ pagrįstai kelia klausimą, kokiu būdu ieškovai sugebėjo apskaičiuoti ne tik savo, bet UAB „Tvirta“ atliktinų darbų kiekius, kuriuos po to ėmė lyginti tarpusavyje ir iš to daryti subjektyvias išvadas apie UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos nepagrįstumą. Apeliantai taip ir nepaaiškino, koks UAB „Tvirta“ kainos pagrindime nurodytas kainos sudedamųjų dalių elementas ar elementai leidžia manyti arba teigti, kad UAB „Tvirta“ pasiūlyme yra nurodyti nepagrįstai sumažinti darbų kiekiai kiekvienam iš objektų, kad neleistinai (pasak apeliantų) yra sumažintas darbo užmokestis, transporto išlaidos ir pan. Ieškovai tvirtina, kad jų įrodinėtinas aplinkybes patvirtina UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ 2012 m. kovo 12 d. sąmatinių skaičiavimų akte nurodytos išvados (2 T., b. l. 119-120). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino šį ieškovų teiktą įrodymą, motyvuodamas savo poziciją tuo, kad aktas yra neobjektyvus įrodymų šaltinis, nes jame esančios išvados paremtos ieškovų vienašališkai pateiktais palyginamųjų darbų kiekių skaičiavimais, pateikiant vertinamajam palyginimui tokius UAB „Tvirta“ tariamai pateiktus numatomų atlikti darbų kiekius, kokių ši bendrovė apskritai neskaičiavo ir jais negrindė savo pasiūlymo kainos. Įrašai sąmatinių skaičiavimų ekspertizės akte apie tai, kad UAB „Tvirta“ kainos pagrindimo dokumentuose pateikti statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimo darbų (demontavimo) kiekiai kubiniais metrais (m³), neatitinka tikrovės. Kritinį šio akto vertinimą suponuoja ir ta aplinkybė, kad atliekant pateiktų skaičiavimų ekspertizę, faktiški statinių ir kitų objektų likvidavimo (demontavimo) darbų kiekiai (m³) vietoje nebuvo nustatinėjami. Minėtas aktas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir jam negali būti suteikta didesnė įrodomoji galia kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu (CPK 197 str. 2 d. nuostatos).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nors teisminėje praktikoje pasisakyta, jog perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė vertinti neįprastai mažos kainos pagrindimą ir nėra absoliuti, tačiau visgi ji turi prioritetą nuspręsti, ar tiekėjas tinkamai pagrindė pasiūlymo kainą ir ar jis bus pajėgus už pasiūlytą kainą suteikti reikiamą paslaugą. Tai atitinka ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą – įsigyti prekių, paslaugų, racionaliai panaudojant lėšas (VPĮ 3 str.). Byloje nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslo perkančioji organizacija siekė nepaneigdama ir nepažeisdama imperatyviųjų VPĮ reikalavimų ir principų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog perkančioji organizacija VSTT konkurso dalyvio UAB „Tvirta“ pateikto kainos pagrindimo realiai nevertino arba vertino tik formaliai, nes tokio turinio apeliantų teiginiai paremti subjektyviu aplinkybių aiškinimu ir vertintini kaip prielaidos (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-295/2005, akcentuota, kad viešojo pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija nepiktnaudžiavo VPĮ jai suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai, remdamasi UAB „Tvirta“ pateiktu kainos skaičiavimu pagal išskaidytas jos sudedamąsias dalis, taip pat Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokole išdėstytais pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo įrodymų pakankamumo argumentais, pripažino ieškovo pasiūlytą kainą pagrįsta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad perkančioji organizacija, vertindama UAB „Tvirta“ pasiūlymo kainos pagrindimą, pažeidė VPĮ 40 straipsnio reikalavimus ar VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų taikymo ar aiškinimo pažeidimų, kurie sąlygotų sprendimo panaikinimą arba pakeitimą, taip pat nenukrypo nuo teisminės praktikos, todėl ši sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis priteistinos atsakovui UAB „Tvirta“ šio turėtos advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurių dydis pagal pateiktus dokumentus sudaro 1 400 Lt (CPK 98 str. 1 ir 3 d.). Išlaidų suma iš esmės neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Tvirta“ (kodas 300583424) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Rušiota“ (kodas 301081556) ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ (kodas 154802275) lygiomis dalimis 1 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.