- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-219-303-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Viktoras Dovidaitis
- Nukentėjusysis
- A.
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
- 2.3.6.3.2Draudimas grįsti teismo nuosprendį vien tik anonimiškumo statusą turinčių asmenų parodymais (BPK 301 str. 2 d.)
Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Ričardas Prašmuntas Baudžiamoji byla Nr. 1A-219/11 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.3.2., 2.4.6.3.4.
2011 m. vasario 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas areštu 45 ( keturiasdešimt penkioms ) paroms.
Iš D. A. priteista : A. M. 15000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, A. V. 3015 Lt turtinės žalos atlyginimas už pastarajam priklausančio automobilio „JEEP CHEROKEE“, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimą nuo 2008- 05-11 iki 2009-09-22, UAB (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. A. nuteistas už tai, kad 2008-05-11, apie 15.30 val., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 36 km, vairuodamas automobilį „R. L.“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį V. A., nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Jeep Cherokee“, v/n (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas KET 164 p. ir 172 p., reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Jeep Cherokee“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. M., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį : pakeisti paskirtos bausmės rūšį ir skirti baudą, sumažinti A. M. priteistos neturtinės žalos dydį, A. V. reikalavimą dėl 3015 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė 45 parų arešto bausmę, kuri yra aiškiai per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, neatitinkanti bausmės skyrimo tikslų, įgyvendinanti vien tik represinę bausmės funkciją. Pažymi, kad paskyrus jam baudą, o ne pačią griežčiausią su realiu laisvės atėmimu susijusią – arešto bausmę, būtų įgyvendinti visi bausmių skyrimo tikslai, o bausmė atitiktų paminėtų principų kriterijus bei būtų teisinga, pagrįsta ir protinga, atitinkanti padarytą nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai ir objektyviai neištyrė bei neįvertino tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, jo nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kad jis yra jaunas, tik pradedantis kurti savo gyvenimą žmogus, ir jam atlikus arešto bausmę, nebūtų pasiektas perauklėjimo tikslas, o būtų sukeltos atvirkštinės pasekmės, nes nuo 2008 m. rugsėjo l d. dienine forma studijuoja (duomenys neskelbtini), ir atliekant arešto bausmę, jis objektyviai negalėtų lankyti universiteto, įgyti atitinkamo išsilavinimo, tokiu būdu prarasdamas galimybę siekti karjeros mėgiamoje srityje, o tuo pačiu gyventi normalų, visavertį gyvenimą, kurio dalimi yra ir savo šeimos sukūrimas, tinkamas rūpinimasis ja bei jos išlaikymas. Nurodo, kad mokymosi vidurkis yra 7,49 balo, studijų laikotarpiu neturėjo jokių nuobaudų, drausmingai lanko paskaitas, be to, itin aktyviai dalyvauja studentų atstovybės veikloje, 2009/2010 m. buvo išrinktas fakulteto studentų atstovybės primininku.
Pažymi, kad arešto bausmės atlikimas sukeltų itin neigiamas pasekmes jo asmenybei, neigiamai įtakotų dar besiformuojančią jo vertybių sistemą ir gyvenimo sampratą, sukeltų itin didelius dvasinius ir kitokio pobūdžio išgyvenimus, kad arešto bausmės atlikimas sukeltų itin sunkias pasekmes ir jo artimiesiems, kurie stipriai išgyvena dėl jo dėl neatsargumo padarytos klaidos, kuri gali sukelti itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Nurodo, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, t.y. neturėdamas sąmoningų tikslų padaryti pačią veiką ir, juo labiau, sukelti žalą kitiems asmenims, kad eismo įvykis įvyko dėl neatidumo ir faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, nedidelio vairavimo stažo ir patirties trūkumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., pagal kurią asmenims, pripažintiems kaltais padarius šią veiką, paprastai skiriama baudos bausmė.
Taip pat apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo A. M. naudai, neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala yra padaryta dėl neatsargios nusikalstamos veikos, kad nuteistasis nenorėjo ir nesiekė padaryti žalos kitiems asmenims ar sukelti jiems dvasinių išgyvenimų, taip pat teismas tinkamai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, o būtent į tai, kad jis nedirba, studijuoja, todėl 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas būtų itin sudėtingas ir sukeliantis neproporcingai sunkias pasekmes. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis neužtikrina nukentėjusiojo ir jo interesų pusiausvyros, kuri, jo manymu, turi pasireikšti ir baudžiamajame procese, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų. Pažymi, kad leistinais įrodymais nėra įrodyta, jog dėl kairiojo šlaunikaulio pergubrinio lūžio viena nukentėjusiojo koja liko trumpesnė, o pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar iš tiesų nukentėjusysis liko šlubas, ir nereikalavo tai patvirtinančių dokumentų. Atkreipia dėmesį į tai, kad praktikoje nukentėjusiųjų asmenų argumentai dėl neturtinės žalos dydžio neretai yra subjektyvūs, nulemti jų pačių įsivaizdavimo ir kitų aplinkybių, todėl teismai kiekvienu atveju turėtų nustatyti jų pagrįstumą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatytas 15000 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl turėtų būti sumažintas.
Be to, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 3015 Lt turtinės žalos atlyginimą A. V. naudai už pastarajam priklausančio automobilio saugojimą automobilių stovėjimo aikštelėje. Nurodo, kad po 2008 m. gegužės 11 d. įvykusio eismo įvykio, A. V. priklausantis automobilis „Jeep Cherokee" buvo išsamiai apžiūrėtas, o transporto priemonių apžiūros protokolu buvo nustatytos ir užfiksuotos visos ikiteisminiam tyrimui bei baudžiamosios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kurios gali būti reikalingos tiek specialių žinių reikalaujančių tyrimų atlikimui, tiek bylos nagrinėjimui. Vėliau su minėtu automobiliu nebuvo atliktas joks ikiteisminio tyrimo veiksmas. Todėl mano, kad daugiau nei metus po eismo įvykio laikyti ir saugoti automobilį (duomenys neskelbtini) aikštelėje nebuvo jokio teisinio pagrindo ir būtinybės, be to, tai sudaro itin dideles išlaidas, kurias turėtų padengti arba pats automobilio savininkas A. V., arba institucija, priėmusi sprendimą dėl jo saugojimo akivaizdžiai neprotingai ilgą laikotarpį. Pažymi, kad automobilis buvo saugojamas reikalaujant Trakų rajono prokuratūrai, prokurorui atsisakius jį išduoti A. V.. Tuo tarpu nuteistasis, būdamas su minėtu automobiliu nesusijęs asmuo, ikiteisminio tyrimo metu neturėjo teisės reikalauti grąžinti jį savininkui. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog A. V. nėra pateikęs i bylą jokių dokumentų ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė nuostolių, t.y. 3 015 Lt dydžio žalą.
Teismo posėdyje nuteistojo D. A. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis A. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai užrašyto nuteistojo vardo ( LR BPK 328 str. 2 p., 4 p. ).
Nuteistojo D. A. argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neįvertino visų, bausmės skyrimui turinčių aplinkybių, ir dėl to, pažeisdamas teisingumo principą, pastarajam paskyrė per griežtą savo rūšimi arešto bausmę, yra pagrįstas.
LR BK 54 str. 1 d. pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ( BK 54 str. 2 d. ). Tuo tarpu pagal LR BK 55 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas savo sprendimą privalo motyvuoti.
Tačiau, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, šių įstatymų nuostatų nesilaikė ir to pasėkoje nuteistajam D. A. paskyrė savo rūšimi neteisingą bausmę, t. y. pagrįstai nustatęs, kad D. A. praeityje neteistas, studijuoja, padarė veiką, kuri nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o konkrečiu atveju, neatsargų nusikaltimą, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmių, visgi parinko vieną iš pačių griežčiausių bausmių – trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą. Minėta aplinkybė duoda pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir, atsižvelgus ne tik į teismo nustatytas, bet ir kitas, turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. į kilusius padarinius – nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, į tai, kad D. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno – vos 19 metų amžiaus, veikos padarymo metu, buvo ne tik kad neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka ( 1 t. b. l. 133-134 ), nuo 2008-09-01 dienine studijų forma studijuoja (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas tik teigiamai, o šiuo metu dar ir dirba ( 2 t. b. l. 102-103, 110-111 ), parinkti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, savo dydžiu ne didesnę nei LR BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytos baudos vidurkis ( LR BK 61 str. ).
Apelianto skundo argumentai, susiję su iš jo priteistu turtinės žalos – 3015 lt atlyginimu civiliniam ieškovui A. V., taipogi yra pagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. V. turtinės žalos atlyginimo, netinkamai ištyrė bei įvertino teismui pateiktus dokumentus, ir to pasėkoje, nepagrįstai patenkino civilinio ieškovo A. V. ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su jo a/m „Jeep Cheroke“, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimu (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, atlyginimo ( 1 t. b. l. 172-179 ).
LR BPK 109 str. pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Reikia pažymėti ir tai, kad pagal LR BPK 109 str. nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. LR CK 6.247 str. taip pat aiškiai nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos ( net jei kaltininko veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti būtent į jį ), turi teisę į žalos atlyginimą. Tačiau nustatant patirtą turtinę žalą, reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas ( LR CK 6.249 str. 1 d. ).
Analizuojant bylos duomenis, ir visų pirma, paties civilinio ieškovo A. V. pateiktus duomenis matyti, kad po autoįvykio, kilusio, kaip nustatyta byloje, dėl apelianto neatsargių veiksmų, A. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Jeep Cheroke“, v/n (duomenys neskelbtini) 2008-05-11, buvo perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) į mokamą automobilių saugojimo aikštelę ( 1 t. b. l. 174 ).
Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Selilionio 2008-05-15 nutarimu, A. V. prašymas leisti atsiimti jam priklausantį automobilį, buvo atmestas ( 1 t. b. l. 176 ). (duomenys neskelbtini), 2009-09-03, A. V. išsiuntė priminimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2008-05-11, Jam priklausanti transporto priemonė „Jeep Cheroke“, v/n (duomenys neskelbtini) esant administraciniam teisės pažeidimui ir Trakų rajono policijos komisariato budėtojo nurodymui, specialiu autotransportu buvo nugabenta į saugojimo aikštelę, priklausančią (duomenys neskelbtini), iš kurios, pagal bendrovę, savo transporto priemonės pastarasis nesiteikė atsiimti, o taip pat ir apmokėti už suteiktas paslaugas. Saugojimo paslaugų įsiskolinimas nuo 2008-05-11 iki 2009-09-03, sudarė 2920,00 lt, o toliau, už kiekvieną parą, po 5 litus iki automobilio atsiėmimo dienos. Iki 2009-09-20 bendrovė prašė sumokėti nurodytą skolą ir atsiimti transporto priemonę arba pareikšti motyvuotus prieštaravimus ( 1 t. b. l. 177 ). Duomenų, kad civilinis ieškovas realiai būtų sumokėjęs (duomenys neskelbtini) už jam priklausančio automobilio saugojimą, A. V., kaip pagrįstai nurodė nuteistasis, nepateikė.
Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškovo A. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 3015 lt sumoje patenkino, neturėdamas ieškinio pagrįstumą bei jo dydžio įrodytumą patvirtinančių objektyvių duomenų. Tokių duomenų A. V. nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl, nepateikus teismui pagrįstų duomenų apie realiai patirtą žalos faktą bei jos dydį, tą žalą padariusio asmens kaltę, darytina išvada, jog pastarasis savo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodė ir toks ieškinys turėjo būti atmestas ( LR BPK 115 str. 1 d. ).
Motyvuojamoji dalis
Apelianto skundo argumentai, susiję su iš jo priteistos neturtinės žalos dydžiu, taipogi iš dalies yra pagrįsti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas, kaip pagrįstai nurodė teismas, numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 str. 2 d. numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Šis nusikaltimas padarytas pažeidus Kelių eismo taisykles : nuteistasis nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu, ko pasėkoje, A. M. buvo sužalotas, t.y. nukentėjusiajam buvo padarytas kairio šlaunikaulio pergrubrinis lūžis. Šis nukentėjusiajam padarytas sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o sprendžiant iš byloje esančios reabilitacinio gydymo epikrizės, gydymo prognozė gera ( 1 t. b. l. 55, 56-58, 59 ).
Analizuojant skundžiamą teismo nuosprendį matyti, kad visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertino, t. y. atsižvelgė į kilusius padarinius : nusikaltimu, kaip jau minėta, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atliktos, kaip kad šis teigia, dvi operacijos, jis ilgai, t. y. nuo 2008-05-11 iki 2009-06-12, buvo nedarbingas, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra, be to, sprendžiant iš byloje esančių užsakymų kopijų dėl ortopedinės avalynės, kuri skirta pėdų deformacijoms koreguoti, čiurnos stabilumui užtikrinti ir (ar ) kojos sutrumpėjimui iki 3 cm kompensuoti, tikėtina, kad, kaip ir nurodo A. M., išties sutrumpėjo jo koja, bei kad yra numatyta atlikti ir metalo konstrukcijų pašalinimo operaciją ( 1 t. b. l. 55, 59, 2 t. b. l. 4-5, 6-7, 8-12 ). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog A. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir gydymosi nepatogumus, dvasinį sukrėtimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Todėl, nors D. A. veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau visgi yra pavojinga ir kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusiajam sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, taipogi atsižvelgė ir į nuteistojo materialinę padėtį, t. y. į tai, kad pastarasis dėl studijų universitete, skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu, nedirbo. Tačiau, reikia pažymėti ir tai, kad priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo metu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie pastarojo turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Šiuo gi atveju, nuteistasis yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, pagal bylos duomenis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus ( 1 t. b. l. 132, 140 ). Todėl baigęs mokslus, D. A. galės dirbti, beje ir dirba, laisvai pasirenkant tokį darbą ar verslą, kuris suteiktų galimybę jam įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ( 2 t. b. l. 110-111 ).
Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis – 15 000 litų, atitinka visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teisminę praktiką.
Vienok, be pagrįstai nustatytų ir aukščiau aptartų kriterijų, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nukentėjusiajam priteistinos iš apelianto neturtinės žalos dydį, neįvertino tai, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims : draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Tuo tarpu šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal draudimo sutartį ( LR CK 6.254, 6.987 str. str. ). Todėl, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą delikto pagrindu ir šiuo atveju taikomas visiškas žalos atlyginimo principas ( LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d. d. ). Tokiu būdu, jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį turi atlyginti ją padaręs asmuo.
Gi kaip matyti iš bylos dokumentų, UAB (duomenys neskelbtini) A. M. išmokėjo 3 452, 80 litų, t. y. visą pagal draudimo sutartį numatytą neturtinės žalos draudimo išmoką - 1000 EUR ( 3 452,8 litų ) ir, nagrinėjamu atveju turi regreso teisę į šią žalą padariusį asmenį ( 1 t. b. l. 180-199, 2 t. b. l. 57 ). Tačiau šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims : draudikui ir žalą padariusiam asmeniui, į kurį, draudimo bendrovė, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju turi regreso teisę, iš nuteistojo priteista 15 000 litų dydžio neturtinė žala, atitinkamai, t. y. 3 452, 80 lt, kurie nukentėjusiajam buvo sumokėti kaip neturtinės žalos draudimo išmoka, turi būti sumažinta ( 15000-3452,80 = 11547,20 lt ).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, klaidingai užrašė nuteistojo vardą. Iš byloje esančių dokumentų : D. A. vairuotojo pažymėjimo kopijos, asmens duomenų, bylos procesinių ir kitų dokumentų matyti, kad nuteistojo A. vardas yra D.. ( 1 t. b. l. 23, 123, 155-160, 2 t. b. l. 95-103 ). Tuo tarpu teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, priimdamas A. atžvilgiu sprendimus, nurodė jo vardą - „D“. Ši klaida taipogi taisytina ( LR BPK 238 str. 4 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti : D. A., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. paskirti 37 MGL ( 4 810 Lt ) dydžio baudą.
Iš D. A. priteistą A. M. 15 000 lt neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 11 547,20 litų.
Nuosprendžio dalį, kuria iš D. A. priteistas A. V. 3015 lt turtinės žalos atlyginimas už A. V. priklausančio automobilio „Jeep Cheroke“, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimą UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-05-11 iki 2009-09-22, panaikinti, ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį atmesti.
Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą nuteistojo D. A. vardą, nustatant, kad visi sprendimai, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, priimti ne „D.“, o D. A. atžvilgiu.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.