- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e1-2156-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46005-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-46005-20, kurioje
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas 2020 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigota neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. P. 2020 m. lapkričio 13 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kirviu išlaužęs durų užraktą, pro duris, neteisėtai ir prieš savininkės V. K. valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą.
Be to, kaltinamasis K. P. 2020 m. lapkričio 13 d., apie 21 val., V. K. priklausančiose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia įskėlė V. K. priklausančio televizoriaus „Blaupunkt“ ekraną, taip padarydamas nukentėjusiajai V. K. 330 Eur turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis K. P. 2020 m. lapkričio 13 d., apie 21 val., būdamas V. K. priklausančiose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš spintelės pagrobė vyrišką auksinį žiedą 180 Eur vertės, ir moterišką auksinį žiedą 150 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai V. K. 330 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis K. P. paaiškino, kad jis yra V. K. sugyventinis. Su sugyventine sutaria gerai, kartais konfliktuoja. Jis su sugyventine gyveno (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiuose namuose, tačiau V. K. tame pačiame kaime turi ir savo namus. 2020 m. lapkričio 13 d., apie 9 val., jis su sugyventine ir sūnumi T. P., važiavo į kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Sugyventinę paėmė iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į namus, V. K. paprašė paleisti prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ją paleido, o su sūnumi nuvažiavo į savo namus. Tą pačią dieną, apie 21 val., būdamas namuose pasigedo telefono. Prisiminė, kad dieną prieš tai, jis buvo pas V. K. ir pas jos namuose paliko savo telefoną, todėl nusprendė jį pasiimti. Atėjęs prie V. K. namų, suprato, kad namuose nieko nėra, nes šviesa kambariuose nedegė ir durys buvo užrakintos. V. K. namų durų raktą laikydavo po palange, bet tą dieną ten rakto nebuvo. Sodyboje radęs kirvį, jį užkišo už spynos ir ištraukė visą spyną su laikikliu iš medinių durų. Įėjęs į namą, savo telefoną rado padėtą miegamajame. Būdamas pas sugyventinę jis buvo labai susinervinęs, kad jos nerado namuose ir supykęs koja specialiai spyrė į spintelę, ant kurios stovėjo televizorius, taip norėdamas išlieti pyktį. Kliudžius spintelę, nukrito televizorius. Būnant svetainėje jam kilo mintis sugyventinei atkeršyti, todėl pavogė iš spintelės jos du auksinius žiedus, kuriuos V. K. pirko už savo asmeninius pinigus. Žinojo, kur žiedus laiko, nes sugyventinė pati jam rodė. Pasiėmęs iš miegamojo savo telefoną ir auksinius žiedus, išėjo į savo namus. Tą vakarą jis buvo neblaivus, nes prieš einant pas V. K. vartojo alkoholį. Į savo namus jis grįžo apie 21 val. 30 min., žiedus pasidėjo savo miegamajame ant spintelės. 2020 m. lapkričio 12 d. paskambino V. K. ir pasikvietė į svečius. Sugyventinei atėjus jie susitaikė, jis jos atsiprašė dėl to, kad įsibrovė pas ją į namus ir sugadino televizorių. Taip pat prisipažino, kad tą vakarą pavogė sugyventinei priklausančius du auksinius žiedus bei juos grąžino. Susitarė, kad jis nupirks naują televizorių. Supranta, kad neturėdamas teisės, kirviu išlaužęs durų užraktą, prieš savininkės valią įsibrovė į V. K. priklausantį namą, tyčia sugadino televizorių „Blaupunkt“ ir pavogė iš spintelės du jai priklausančius auksinius žiedus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 86-87, 93-94).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. P. kaltė, be jo pačio prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2017 m. įsigijo televizorių „Blaupunkt“. 2020 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), juvelyrinėje parduotuvėje, iš asmeninių santaupų nusipirko du auksinius žiedus - vieną vyrišką ir kitą moterišką. Už žiedus iš viso sumokėjo 330 Eur. Žiedų pirkimo metu su ja buvo sugyventinis K. P.. 2020 m. lapkričio 13 d. ji, kartu su K. P. ir jo sūnumi T. P., buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Išvykdama iš savo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), juos paliko tvarkingus, auksiniai žiedai buvo padėti neužrakintoje spintelėje, o televizorius buvo be jokių sugadinimų ir tinkamai veikė. Namų duris užrakino pakabinama spyna, tačiau raktą padėjo ne į įprastą vietą. Tą dieną ji buvo apsipykusi su K. P.. Nusipirkusi alkoholio ir maisto, ji nuėjo pas draugę. 2020 m. lapkričio 13 d. vakare, kai jau buvo tamsu, jai paskambino K. P. ir pasakė, kad kieme išsijungtų šviesą, tačiau tą vakarą ji namo negrįžo. 2020 m. lapkričio 14 d., paryčiais grįžo į savo namus ir pamatė, kad kieme įjungta šviesa, o namų durų pakabinamos spynos laikiklis ištrauktas. Name visuose kambariuose degė šviesa, miegamajame buvo išmėtyti rūbai, pastebėjo suskilusį televizoriaus ekraną. Apžiūrėdama spinteles, pastebėjo, kad nebėra vestuvinių žiedų. 2020 m. lapkričio 22 d. jai paskambino K. P. ir pasikvietė į svečius. Būnant pas jį namuose, jai K. P. prisipažino, kad iš jos namų svetainės kambario paėmė spintelėje buvusius auksinius žiedus ir juos atidavė. K. P. pažadėjo, kad nupirks naują televizorių, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 17, 57-58, 62).
Kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
- iš PRIR duomenų matyti, kad V. K. paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą 2020 m. lapkričio 14 d., 04 val. 02 min., pranešė, jog rado apvogtus namus, išplėštos durys, namuose daiktai suversti, prašo skubios pagalbos, nes bijo įeiti į namus (b. l. 48-52);
- pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. K. 2020 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti sugyventinį K. P., kuris laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 13 d. 12 val. iki 2020 m. lapkričio 14 d. 4 val. (duomenys neskelbtini), išlaužė namo, kuriame kartu su juo gyveno duris, sudaužė televizoriaus „Blaupunkt“ ekraną ir pasiėmė du vestuvinius žiedus, kuriuos buvo nusipirkę vestuvėms. Taip pat užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad medinių durų pakabinama spyna padėta ant palangės kartu su užrakto dalimi, kuri tvirtinasi prie durų. Iš prieangio patekus į virtuvę, kuriame matosi nuverstas televizorius „Blaupunkt“ bei išmėtyti daiktai. Pakėlus televizorių matosi, kad jo ekranas sudaužytas (b. l. 16, 21-22, 24-31);
- iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad 2020 m. lapkričio 24 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš V. K. buvo paimti du geltonos spalvos metalo žiedai. Pirmo žiedo skersmuo yra 2 cm, žiedo viduje matosi įspausti simboliai (duomenys neskelbtini), ant žiedo yra aukso spalvos lapelis ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, kitoje lapelio pusėje užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Antro žiedo skersmuo yra 2,3 cm, žiedo viduje matosi įspausti simboliai (duomenys neskelbtini), ant žiedo yra aukso spalvos lapelis ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, kitoje lapelio pusėje užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32, 33-34, 35-36). 2020 m. lapkričio 24 d. pakvitavimu auksiniai žiedai grąžinti V. K. (b. l. 38);
- daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas televizorius „Blaupunkt“, stovintis ant medinės rudos spalvos spintelės. Jo įstrižainė yra 106 cm. Kairiajame, apatiniame televizoriaus kampe matosi įdaužtas ekranas. Įjungus televizorių į elektros tinklą, matosi tik pusė rodomo vaizdo ekrane. Keletą minučių stebint televizorių, vaizdas veikiančioje ekrano dalyje nuolatos keičiasi ir nėra aiškus (b. l. 39-40, 42-45).
Nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet į būstą įsibraunama kitam asmeniui fiziškai, tai yra asmeniui patenkant į patį būstą, jo teritoriją ar priklausinius. Tačiau teismas sutinka, kad būsto neliečiamumas pagal jo tikslą yra skirtas apsaugoti asmens privačiam gyvenimui, todėl ir neteisėta būsto apžiūra, tiesiogiai nepatenkant į patalpą, gali būti pripažinta būsto neliečiamumo pažeidimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. P., tyčia, neteisėtai įsibrovė į svetimą būstą, tai yra be būsto savininkės V. K. leidimo ir prieš jos valią, kirviu išlaužė durų užraktą ir taip įsibrovė į V. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. P. pagrobė V. K. priklausantį turtą – du auksinius žiedus, kurių vertė 330 Eur, todėl jo nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. P. tyčia spyrė į spintelę ant kurios stovėjo televizorius ir jam nuvirtus įskėlė nukentėjusiajai V. K. priklausančio televizoriaus „Blaupunkt“ ekraną, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra rašytinių kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančių įrodymų (alkotesterio parodymų ir pan.), tačiau jo paties pripažinimu, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus teismas abejoti neturi pagrindo.
Kaltinamasis K. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 120-121, 122-124)
Kaltinamasis A. P. teistas (b. l. 105-108), baustas administracine tvarka (b. l. 114-116)), nedirba (b. l. 47), neregistruotas užimtumo tarnyboje, (b. l. 48). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. P. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus.
BK 46 straipsnyje, kuris numato viešųjų darbų bausmę ir kartu su šia bausmes skirtinus įpareigojimus, nėra numatyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, įpareigojimas būti namuose taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonių sąraše. Prokuroras, pašydamas paskirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., šio įpareigojimo skyrimo nemotyvavo, nenurodė, kokią teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui turėtų tokio įpareigojimo skyrimas, toks įpareigojimas nėra numatytas BK 46 ir 67 straipsniuose, kurie taikomi skiriant viešųjų darbų bausmę, todėl įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. neskirtinas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant tarpusavyje. Kadangi K. P. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 103-104).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
- padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;
- padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;
- padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 ( šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. P. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti K. P., kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.
Išaiškinti K. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.