- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-3-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- L. L., V. L.
128.11, 129.1, 75.6. 75.7, 30.9.2, 27.3.2.5, 122.2, 122.3, 122.4
NUTARTIS
2007 m. sausio 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, rašytinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir V. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kidde Lietuva“ dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. L. ir V. L. skunde nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. gavo iš antstolio R. V. kontoros patvarkymą, kad pagal teismo įsakymą, išduotą 2005 m. gegužės 11 d., antstolis nutarė vykdyti išieškojimą iš bendro pareiškėjų turto, arba jo nepakankant, iš asmeninio sutuoktinių turto dėl V. L. įmonės „Gesinta“ skolų. Antstolis 2006 m. rugpjūčio 23 d. taip pat priėmė patvarkymą Nr.0147/05/01484 vykdyti vykdomąjį dokumentą, pagal kurį pareikalavo iš pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokesčio išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolio patvarkymai turi būti panaikinti, nes įmonę „Gesinta“ įkūrė vyras pats asmeniškai, be sutuoktinės pritarimo. Pareiškėja neprisidėjo prie šios įmonės kūrimo ir nedalyvavo jos veikloje nei savo darbu nei lėšomis, todėl už vyro įmonės skolas neprivalo atsakyti. Pareiškėjos vyras yra 2 grupės invalidas. Antstolis pagal šį teismo įsakymą jau išskaičiuoja iš invalidumo pensijos dalį pinigų už įsiskolinimą. Šiuo metu pareiškėjai gyvenama sodo namelyje, kurį įsigijo paėmę paskolą, ir jis yra įkeistas bankui. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Pareiškėja taip pat yra paėmusi paskolą dantų protezavimo operacijai, todėl atskaičiavus visas mokamas paskolas, lieka tik 142 Lt pragyvenimui. Teismo įsakymas yra išduotas išieškoti skolą ne iš L. L., o iš V. L. įmonės „Gesinta“, todėl pagal šį įsakymą antstolis iš L. L. darbo užmokesčio vykdyti išieškojimą neturi teisės. Pareiškėjai prašė panaikinti antstolio R. V. 2006 rugpjūčio 23 d. patvarkymą dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto ir patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjų L. L. ir V. L. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmesti. Teismas nutartyje nurodė, kad V. L. ir L. L. santuoką įregistravo 1998 m. gruodžio 10 d., o individualią įmonę „Gesinta“ V. L. įsteigė 2002 m. rugpjūčio 22 d., t.y. santuokos metu. Ne tik iš santuokos metu įsteigtos įmonės veiklos gaunamos pajamos, bet ir pati santuokos metu įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.). Priimant 2006 m. rugpjūčio 23 d. antstolio patvarkymą, jokių duomenų, kad V. L. ir L. L. būtų sudarę vedybų sutartį, kad jų turtas, tame tarpe ir jų įmonė, būtų padalintas ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisė būtų pasibaigusi kitokiu būdu, nebuvo. Pareiškėjas 2006 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė 1998 m. kovo 25 d. sutartį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, tačiau šia sutartimi buvo padalintas tik konkretus turtas - butas, esantis Prancūzų g. 17- 94, Kaune. Individualią įmonę „Gesinta“ V. L. įsteigė 2002 m. rugpjūčio 22 d., t.y. jau po 1998 m. kovo 5 d. sutarties dėl santuokinio turto padalijimo, sudarymo. Duomenų, kad V. L. individuali įmonė „Gesinta“ buvo padalinta, nėra. Sutinkamai su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. V. L. individualios įmonės „Gesinta“, kuri kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso V. L. ir L. L., prievolėms įvykdyti įmonės turto neužtenka, todėl už įmonės prievoles atsako jos dalyviai - pareiškėjai.
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. L. ir V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas klaidingai aiškino V. L. pateiktą teismui sutartį dėl santuokinio turto padalinimo, kuria buvo padalintas butas, esantis Prancūzų g. 17-94, Kaune. Šis turtas buvo padalintas pirmos santuokos metu (dabartinė santuoka yra antroji), todėl yra V. L. asmeninė nuosavybė. Ją pardavęs, V. L. panaudojo gautas lėšas individualiai įmonei įkurti. Sutinkamai su CK 3.89 straipsnio l dalies 7 punktu sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Todėl L. L. už įmonės skolas neprivalo atsakyti. Teismo nutartyje visiškai nevertinama ta aplinkybė, kad antstolis jau daugiau kaip metai išskaičiuoja pinigus iš V. L. gaunamos invalidumo pensijos, o L. L. atlyginimas panaudojamas išimtinai banko paskoloms padengti.
Atsiliepimas
Antstolis R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. palikti nepakeistą. Antstolis atsiliepime nurodė, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.). Šiuo atveju tai galėtų būti vedybų sutartis, kurioje būtų nustatytas įmonės turto teisinis režimas. Apeliantai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad V. L. IĮ „Gesinta“ steigimo metu buvo aiškiai išreikšta V. L. valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Iš apeliantų skundo ir atskirojo skundo matyti, kad jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir remia vienas kitą. Net jei įmonė būtų V. L. asmeninė nuosavybė, turtas, skirtas funkcionuoti šiai įmonei, būtų bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 3.91 str.). Todėl visos V. L. IĮ „Gesinta" pajamos turėjo būti naudojamos bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Už jos skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas. Iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Būtent toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus. Todėl prieš individualios įmonės kreditorius turi atsakyti abu sutuoktiniai. Aplinkybė, kad iš V. L. gaunamos invalidumo pensijos daromos išskaitos, nėra reikšminga bylai, nes vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str. 4 d.). Tai, kad sutuoktiniai pajamas, gaunamas iš L. L. darbinės veiklos, panaudoja išimtinai banko paskoloms, taip pat nėra reikšminga, nes sutuoktinių valia, kaip disponuoti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
2006 m. rugpjūčio 23 d. antstolio R. V. patvarkymu (b.l.6) buvo nutarta vykdyti išieškojimą iš sutuoktinių V. L. ir L. L. bendro turto, o jo nepakankant - iš sutuoktinių asmeninio turto. Kitu tą pačią dieną priimtu patvarkymu (b.l.4) antstolis iš skolininko sutuoktinės L. L. darbo užmokesčio išskaičiuotas sumas nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Apeliantai V. L. ir L. L. atskirąjį skundą grindžia teiginiu, jog V. L. įmonė „Gesinta“ yra V. L. asmeninė nuosavybė, todėl L. L. neturi atsakyti už jos skolas. Šie apeliantų teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Šioje civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje vykdomojoje byloje Nr.0147/02/01484 yra duomenys, jog apeliantai susituokė 1998 m. gruodžio 10 d., o V. L. įmonė „Gesinta“ buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 22 d. Pagal Civilinio kodekso CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, jog įmonė būtų padalyta arba kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į įmonę būtų pasibaigusi kitokiu būdu. Individuali (personalinė) įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (šiuo atveju abu apeliantai) (CK 6.250 str. 4 d.). Todėl atskirojo skundo teiginys jog L. L. neatsako už įmonės skolas yra teisiškai nepagrįstas.
Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis daugiau kaip metai išskaičiuoja pinigus iš V. L. gaunamos invalidumo pensijos, kad L. L. atlyginimas panaudojamas išimtinai banko paskoloms padengti, ir šeimai nelieka net minimalaus mėnesio atlyginimo pragyventi. Šie motyvai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. CPK 736 straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA dydžio, leidžiamas dvidešimt procentų išieškojimas (CPK 736 str. 1 d. 2 p.). Būtent tokio dydžio sumas antstolis ir nurodė išskaičiuoti iš L. L. darbo užmokesčio. Ta aplinkybė, jog skolininkai turi negrąžintų kreditų bankams, neturi įtakos išskaitų dydžiui.
Atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skunda atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.