Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „SEB bankas“ ieškinį atsakovams A. S., A. S., tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Armelina“, bankrutavusiai UAB „Ainas“ dėl skolos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1999-10-07 AB „Vilniaus bankas“, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra AB „SEB bankas“, su A. S. įmone sudarė paskolos sutartį Nr. 0759941319-02, kuria įmonei iki 2000-07-06 buvo suteikta 27 500 JAV dolerių paskola. Vėlesniais šios sutarties pakeitimais, paskolos suma buvo padidinta iki 500 000 Lt bei keičiami grąžinimo terminai (b.l. 11-72). Iš bylos duomenų matyti, kad kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas įmonei priklausantis turtas, o 2009-02-23 laidavimo sutartimi atsakovai laidavo bankui už kredito grąžinimą solidariai visu savo turtu ir įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia suma, kaip ir kredito gavėjas. Laidavimo sutartimi šalys susitarė, jog sutartis galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo dienos (sutarties 1.1 p., 1.2 p., 5.3 p.). Be to, nustatyta, kad A. S. įmonė 2009-03-30 buvo pertvarkyta į UAB „Armelina“, o 2009-05-26 patvirtinus atskyrimo sąlygas, dalis UAB „Armelina“ turto ir prievolių perduota UAB „Ainas“, kuris su ieškove 2009-06-29 sudarė laidavimo sutartį minėto kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui (b.l. 110, 138-141). Panevėžio apygardos teismo 2009-09-28 nutartimi UAB „Armelina“ iškelta bankroto byla ir nutarties įsiteisėjimo dienai įsiskolinimas bankui sudarė 468 596,01 Lt (b.l. 78).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas taip pat nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.). Panevėžio apygardos teismo 2013-06-12 sprendimu pripažinta, kad UAB „Armelina“ veikla pasibaigė dėl bankroto ir patvirtintas nepatenkintas AB „SEB bankas“ 305 005,99 Lt finansinis reikalavimas (b.l. 104-106). Dėl skolos priteisimo iš atsakovų A. S. ir A. S. ieškinį teismui AB SEB bankas padavė iki minėto sprendimo priėmimo, t.y. 2013-05-29, todėl konstatuotina, jog bankas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi pagrindinio skolininko prievolei dar nepasibaigus (b.l. 3). Kadangi bankas ir atsakovai laidavimo sutartimi susitarė, jog kredito gavėjo ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, o UAB „Armelina” prievolės neįvykdė, ieškovė turi teisę reikalauti, jog šią prievolę įvykdytų laiduotojai (CK 6.76, 6.81 str. str.).

Nors atsakovai teigia, jog jie laidavo už individualiai įmonei, o ne UAB „Armelina“ suteiktą paskolą, tačiau ta aplinkybė, jog įmonė buvo reorganizuojama, keitėsi jos statusas, atsakomybės ribos, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes atsakovų atsakomybė kildinama iš laidavimo sutarties, užtikrinusios kredito grąžinimą. Be to, pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatas nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog A. S. buvo individualios įmonės savininkas, kuriai buvo suteiktas kreditas, o vėliau UAB „Armelina“ bei UAB Ainas“ akcininkas bei vadovas, todėl jam gerai buvo žinomas kredito panaudojimas ir įmonių galimybės grąžinti jį. Ta aplinkybė, jog A. S., A. S. pasirašant laidavimo sutartį, paskola nebuvo suteikta, o tik keičiami paskolos mokėjimo grafikas bei įmokos dydžiai, nepaneigia atsakovų įsipareigojimo solidariai atsakyti už banko suteiktos paskolos grąžinimą. Atsakovai patys siekė, jog paskolos grąžinimo terminai būtų pratęsti ir pakankamai didelio kredito grąžinimo užtikrinimui sudarė laidavimo sutartį.

Atsakovai nurodo, kad UAB „Armelina“ iškeliant bankroto bylą, bendrovė turėjo daug atsargų, kurias pardavus, kreditas bankui turėjo būti padengtas. Kaip minėta aukščiau, teismo 2013-06-12 sprendimu UAB „Armelina“ veikla pasibaigė, įmonė 2013-09-12 išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bendrovės turto pardavimo klausimą, bankroto procedūrų metu, sprendė įmonės kreditorių susirinkimas, o už šio turto pardavimo organizavimą buvo atsakingas administratorius (b.l. 137, ĮBĮ 23 str., 31 str. 2 p., 33 str.). Atsakovai turėjo teisę gauti informaciją apie turto įvertinimą, jo pardavimo eigą, tačiau pripažįsta, kad šia teise nesinaudojo. Teismas neturi duomenų, jų nepateikė ir atsakovai, jog įkeistas bankui turtas realizuotas ar nurašytas neteisingai. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog parduodamas bankrutavusios įmonės turtas realizuojamas rinkos kainomis, todėl jo balansinė ir pardavimo kainos gali ženkliai nesutapti. Dėl paminėto, A. S. ir A. S. teiginiai, jog banko suteiktas kreditas galėjo būti pilnai padengtas realizavus bankrutavusios UAB „Armelina“ turtą, vertintinas kritiškai.

Bankrutavusios UAB „Ainas“ nekilnojamasis turtas nėra pilnai parduotas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti AB SEB bankas ieškinį, nes laidavimo sutartimi atsakovai sutiko, jog esant prievolės vykdymo užtikrinimui ir kitomis priemonėmis, bankas savo nuožiūra pasirinktų kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę ar kelias įgyvendinti ir kokiu eiliškumu (b.l. 13-72, 74-77, laidavimo sutarties 4.3 p.). Pardavus bankrutavusios UAB „Ainas“ turtą ir iš gautų lėšų atskaičius administravimo išlaidas, likusi suma bus pervesta bankui, kuria vykdymo procese bus mažinamas išieškojimas iš atsakovų (ĮBĮ 34-36 str. str.).

Atsakovų teiginiai, jog ieškovės veiksmai nebuvo paremti abipusio bendradarbiavimo ir sąžiningumo principais, o vienašališkai nutraukdama kreditavimo sutartį, ieškovė sužlugdė jų verslą, nėra pagrindas atleisti atsakovus nuo pareigos vykdyti paskolos gavėjo įsipareigojimus bei atmesti ieškinį. Atsakovai nėra nuginčiję laidavimo sutarties, todėl privalo vykdyti savo įsipareigojimus.

CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovai 2013-05-17 raštu buvo informuoti, jog kredito gavėjas savo įsipareigojimų nebevykdo bei nustatytas jiems terminas sumokėti 305 005,99 Lt skolą (b.l. 79, 81). Kadangi prievolė nebuvo įvykdyta, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-29) iki sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-7, CK 6.37 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų AB SEB bankas naudai priteistinas ieškovės sumokėtas 7 050 Lt žyminis mokestis ir valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1, 10, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d. 3 p., 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 293 259,62 Lt negrąžintą paskolą, 2 637,97 Lt palūkanų, 7,82 Lt delspinigių, 9 100,58 Lt baudą, viso 305 005,99 Lt (tris šimtus penkis tūkstančius penkis Lt 99 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2013-05-29) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 7 050 Lt žyminio mokesčio akcinės bendrovės „SEB bankas“ (j.a.k.112021238) naudai.

Priteisti iš atsakovų A. S. ir A. S. po 22 Lt (dvidešimt du Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimui valstybės naudai (įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.