Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-10-02 · Administracinė byla Nr. I1-6767-257/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-02Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
I1-6767-257/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00239-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6767-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00239-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 2 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjo J. J. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 61). Skunde (b. l. 1) ir patikslintame skunde (b. l. 11) pareiškėjas nurodė, kad ŽIV liga jam buvo nustatyta 2011 metais Alytaus pataisos namuose, o nuo 2015 metų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pradėtas nurodytos ligos gydymas vaistas. Pabaigęs bausmę, išėjo į laisvę 2018 m. sausio 29 d. ir kreipėsi į Vilniaus Žvėryno infekcinių ligų skyrių, kur jam buvo skiri gerti vaistai Rezolsta ir Kivexa, kurių po vieną tabletę turi išgerti kiekvieną dieną. Nutraukus vaistų vartojimą, galimos neigiamos pasekmės – organizmas gali nebepriimti naudotų vaistų. Jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. nebuvo išduoti minėti vaistai, dėl to rašė skundus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, nes atsakovas neveikė taip, kaip turėtų veikti pagal įstatymus. Kiti vaistai, kuriuos turėjo Šiaulių tardymo izoliatorius, jam netiko. Paminėtų vaistų kaina mėnesiui yra apie 1500 eurų, tačiau jie jam kompensuojami. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, diskriminaciją. Tuo pačiu jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Prašo iš atsakovo priteisti 1000 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu b. l. 61).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 57-58) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2018-12-21 ir buvo iki 2019-01-16, ir nuo 2019-01-18 iki 2019-02-06. Iš pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 13A/2018/1100 įrašų matyti, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas pas medikus lankėsi 2019-01-02 (pas gydytoją G. S.), tačiau jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs vaistų poreikį – nėra. Kito vizito data pas gydytoją – 2019-­01-29. Iš šios dienos įrašo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl vaistų bei ŽIV tyrimų. Pažymi tai, kad kalinimo įstaigose laikomi asmenys, kaip ir laisvėje esantys asmenys, privalo rūpintis savo sveikata ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, tačiau to pareiškėjas nepadarė – skundžiamu laikotarpiu dėl negautų vaistų kreipėsi tik 2019-01-29. Paaiškina, kad nei kalinimo įstaigose, nei kitose gydymo įstaigose dirbantys medikai negali sukontroliuoti ir sekti visų pacientų vaistų pasibaigimo terminų bei pranešti jiems apie poreikį pratęsti gydymą. Taigi, už tai atsakingas pats pacientas. Kaip matyti iš Resocializacijos skyriaus 2020-08-03 pažymos Nr. 611820 priedų, pareiškėjas pirmą kartą dėl negaunamų vaistų kreipėsi tik 2019-01-14. Pareiškėjas, pasibaigus vaistams, pats turėjo nedelsiant kreiptis į medikus dėl vaistų skyrimo, tačiau laiku nesikreipė. Atkreipia dėmesį, kad prieš pateikiant skundą pareiškėjas į medikus dėl vaistų paskyrimo jiems pasibaigus – nesikreipė, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais piktybiškai siekia turtinės naudos – žalos priteisimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo pareiškėjo kreipimosi su skundu dienos vaistų pirkimo procedūros pradėtos nedelsiant. Iš Veiklos organizavimo skyriaus 2020-08-25 pažymos Nr. 20-2824 matyti, kad jau kitą dieną (2019-01-15) Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius patvirtino pirkimo paraišką, kuri užregistruota 2019-01-16 (reg. Nr. 108/08-3) ir paskelbtas pirkimo konkursas. Konkursas įvyko ir sutartys pasirašytos 2019-01-22. Iš pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 13A/2018/1100 taip pat matyti, kad gavus vaistus, gydymas nedelsiant nuo 2019-01-30 buvo tęsiamas, tačiau pats pareiškėjas gydymo atsisakė (iš pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 13A/2018/1100 įdėtinio lapo 2019-01-30 įrašo matyti, kad pareiškėjas vaistų nuo ŽIV („Rezolsta 800 mg/150 mg“) atsisakė. Taigi, iš esmės pareiškėjas pats kenkė savo sveikatai, todėl, net jei ir būtų kilę neigiami padariniai pareiškėjo sveikatai, tai iš dalies būtų pačio pareiškėjo veiksmų pasekmė. Kalinimo įstaigose laikomi asmenys, kaip ir laisvėje esantys asmenys, privalo rūpintis savo sveikata ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, tačiau to pareiškėjas nepadarė. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas sąlyginai trumpą laikotarpį negauto medikamentinio gydymo niekaip nesusieja su jam galimai padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. J. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš jo neaprūpinimo gydytojo skirtais vaistais, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-08-25 pažymos Nr. 69-3214 (b. l. 31) matyti, kad J. J. į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2018-12-21 ir buvo iki 2019-01-16, atvyko 2019-01-18 ir buvo iki 2019-02-06. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos dalies nuorašo matyti, kad pareiškėjui, dar iki aktualaus šiai bylai laikotarpio, ne tik pataisos namuose, bet ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo išduodami vaistai: Kivexa ir Rezolsta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

Asmenų, kuriems yra nustatytas ŽIV nešiojimas ar ŽIV liga, ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą vykdo laisvės atėmimo vietų įstaigų SPT specialistai, o antiretrovirusinius vaistus iš tiekėjų užsako laisvės atėmimo vietos įstaiga, kurioje tuo metu pacientas yra laikomas (Žmogaus imunodeficito viruso nešiojimo ir žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos, epidemiologinės priežiūros bei gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-14, 10 ir 23.1 punktai).

2017 m. gruodžio 12 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris galiojo iki 2019-07-12, nustato vaistų ir vaistinių medžiagų (toliau – ir vaistiniai preparatai) įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Aprašo 5 punkte numatyta, kad viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyrius, o 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatorius privalo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Nurodytos teisės normos įpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais, būtinais jo funkcijų įgyvendinimui.

Byloje atsakovo atstovas neginčija, kad pareiškėjui yra išduodami vaistai Kivexa ir Rezolsta. Minėtų vaistų negavęs, pareiškėjas parašė skundus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui (pirmąjį 2019-01-14). Iš pareiškėjo skundų (b. l. 33-36) matyti, kad nurodytų vaistų jis negauna nuo 2019 m. sausio 8 d., o ne nuo 2019 m. sausio 1 d., kaip nurodo savo skunde (b. l. 1), todėl, apibrėždamas šio skundo nagrinėjimo ribas, teismas laiko, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 8 d. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Veiklos organizavimo skyriaus 2020-08-05 pažymos Nr. 20-2824 ,,Dėl pirkimo procedūrų“ (b. l. 39) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs pareiškėjo skundą, nedelsiant pradėjo antiretrovirusinių vaistų pirkimo procedūras. Sveikatos priežiūros skyrius paruošė pirkimo dokumentus, o 2019-01-15 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius patvirtino pirkimo paraišką, kuri užregistruota 2019-01-16 Nr. 108/08-3, ir pirkimo konkursas paskelbtas viešai per VšĮ CPO katalogą. Konkursas įvyko ir sutartys pasirašytos 2019-01-22. Pagal bylos duomenis, atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas daro išvadą, kad atsakovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė Aprašo 19-20 punktų reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 16 d. ir nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 29 d. pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gauti jam paskirtą medikamentinį gydymą vaistais Rezolsta ir Kivexa, nors pareiškėjas turėjo nenutrūkstamai gauti abu jam skirtus medikamentus. Atsakovo atstovas 2019-02-19 atsakyme į pareiškėjo skundus (b. l. 38) nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie susidariusią situacija dėl antiretrovirusinių vaistų pirkimo trumpalaikį sustabdymą, tačiau tokį pareiškėjo informavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 16 d. ir nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 29 d.) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad nutraukus jam skirtą medikamentinį gydymą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Iš įrašų Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 55) matyti, kad nemiga jis skundėsi 2019 m. sausio 2 d., t. y. iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios (iki 2019 m. sausio 8 d.), todėl tokie nusiskundimai negali būti vertinami kaip negauto medikamentinio gydymo ginčui aktualiu laikotarpiu pasekmė. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad neparūpinimas medikamentais pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą, dideles dvasines kančias ar turėjo tiesioginės įtakos jo nurodytiems išgyvenimams, tačiau tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. aprūpinimo paskirtais vaistais neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismui pripažinus, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, pagal pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr., pvz., LVAT 2018 m. sauso 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520-2018), teismas sprendžia, kad 120 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 120 Eur neturtinės žalos suma.

Pareiškėjo skundo dalis dėl 1000 Eur turtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų nei dėl turtinės žalos atsiradimo, nei dėl jos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 120,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo J. J. skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė