Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, teistas: 1992-11-03 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atlikęs 1994-09-13; 1995-04-25 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str., 271 str. 2d., 271 str. 2d., 42 str. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs 1996-11-06; 2000-01-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str., 272 str. 2d., laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs 2002-10-01; 2005-03-14 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs 2006-03-21, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Būtent, 2009-05-22 apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė savo šeimos nariui – seseriai R. S. į kaklo kairę pusę ir tuo jai padarė durtinę pjautinę žaizdą kairėje kaklo pusėje su kairiosios bendrosios miego arterijos sužalojimu, kraujosruvą kairėje kaklo pusėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2009 metais gyveno pas savo tėvą (duomenys neskelbtini), ten pat kartu gyveno ir sesuo R. S.. Su namiškiais jis sutarė gerai, tik išgėrus alkoholio susipykdavo. 2009 m. gegužės 22 d. apie 11 val. pas jį į butą užėjo draugas – S. T., kuris atsinešė pusę litro degtinės, ir jie abu kartu išgėrinėjo. Neužilgo į butą sugrįžo ir sesuo R. S. ir tarp jų kilo barnis. Taip su seserimi jis ginčijosi, gal net ir stumdėsi. Šio ginčo metu jis dūrė peiliu seseriai nesitaikydamas, nors šio savo veiksmo tiksliai neprisimena. Prisimena tai, kad po šio dūrio jo rankoje liko tik peilio rankena, kurią po to numetė ir su draugu iš buto išėjo. Išėjus iš buto, neužilgo jį sulaikė policijos pareigūnai. Mano, kad šį nusikaltimą padarė dėl girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Tas pačias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (parodymų patikrinimo vietoje protokolas t. 1 b. l. 132-139).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad minėtą dieną apie 11 val. ji iš kaimynų sugrįžo į namus (butą) ir ten rado virtuvėje begeriančius brolį R. S. su draugais. Ji pati tuo metu buvo neblaivi ir su broliu susiginčijo. Šio ginčo metu brolis jai dūrė peiliu į kaklą. Po to ji išėjo iš buto į laiptinę prašyti pagalbos ir kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Mano, kad ginčas su broliu kilo ir pastarasis dūrė peiliu todėl, kad prieš šį įvykį buvo pasamdžiusi vaikinus, kad pastarieji paauklėtų brolį, nes pastarasis prieš ją dažnai smurtaudavo.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 0224 (t. 1 b. l. 107) matyti, kad 2009-05-22 11 val. 59 min. patikrinus R. S. blaivumą, buvo nustatytas 2,90 promilių girtumas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1 b. l. 4-13) matyti, kad 2009-05-22 apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų buvo rasta peilio rankena be geležtės, spintelės stalčiuje surasta ir paimta nulaužta peilio geležtė. Šie daiktai apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos (t. 1 b. l. 14-17).

Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1 b. l. 18) seka, kad VŠĮ Jonavos ligoninės slaugytoja J. J. policijos pareigūnams pateikė peilio geležtę.

Atlikus kriminalistinį tyrimą (specialisto išvada Nr. 20-4-ISI(1760)-1398 t. 1 b. l. 23-27) buvo nustatyta, kad įvykio virtoje surasta peilio rankena ir pateikta peilio geležtė prieš sulūžimą sudarė vieną visumą.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 2862/09(02) (t. 1 b. l. 80-81) seka, kad 2009-05-22 į Jonavos ligoninę buvo atvežta sužalota, tai yra su kairėje kaklo pusėje ties miego arterija likusia peilio geležte, R. S.. Atlikus medicininį tyrimą R. S. buvo konstatuota durtinė – pjautinė žaizda kairėje kaklo pusėje su kairiosios bendrosios miego arterijos sužalojimu, kraujosruva kairėje kaklo pusėje bei nustatyta, kad šis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu paveikus kaklo sritį. Taip pat specialisto išvada konstatuota, kad toks sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tad vertinant virš paminėtuosius įrodymus, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimą, jo nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu, kurie iš esmės pilnai atitinka nukentėjusiosios parodymams, atitinka ir įvykio vietos apžiūros metu bei nukentėjusiosios kūne surastiems nusikaltimo įrankiams, nustatytam kūno sužalojimo pobūdžiui, darytina išvada, kad nukentėjusiąją peiliu sužalojo kaltinamasis. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai tyrimo organų teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 135 str. 2 d. 3 p., nes jie padaryti tyčia, suvokiant keliamą pavojų ir galimas pasekmes, padaryti prieš šeimos narį, šiais veiksmais asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, sukeltas pasekmes. R. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, lengvinančia laikytina tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaip asmenybė, R. S. charakterizuojamas neigiamai, jis niekur nedirbo, vedė amoralų gyvenimo būdą – girtavo, anksčiau eilę kartų teistas, iš to išvadų nepadarė. Tad atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta, artima įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, laisvės atėmimo bausmė.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų, sudarančių 4603,08 Lt, priteisimo tenkintinas. Ši žala Valstybinei ligonių kasai padaryta nusikalstamų R. S. veiksmų pasekoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti (CK 6.263 str.).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis BPK 94 str.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 115 str. 1 d., 94 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam bausmę 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. suėmimo dienos – 2009 m. gegužės 22 d. Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. S. 4603,08 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus: peleninę, tris nuorūkas, žiebtuvėlį, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, peilio rankeną ir geležtę, degtinės butelį, R. S. ir R. S. rūbus sunaikinti kaip beverčius. Daktiloskopines plokšteles ir korteles palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.