- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-197-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. V. gynėjo advokato Ž.Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutarties, kuria R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. įtariamas tuo, kad jis, 2009 m. vasario - kovo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. V., N. M., D. V., T. R., kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, apgaule žadėdamas uždarbį užverbavo nukentėjusiąją A. L. vykti į Olandiją dirbti prostitute siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusiąją į Kaune esančią degalinę, įsodino į mikroautobusą vykstantį į Olandiją Amsterdamą, po to nukentėjusiajai A. L. nuvykus į Amsterdamą, apgyvendino A. L. ikiteisminio tyrimo nenustatytame bute, įtraukė į prostituciją ir pelnėsi iš jos asmens prostitucijos, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo mėnesį, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. V., N. M., D. V., T. R., A. J., N. B. ir G. Ž., kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, (duomenys neskelbtini) žadėdamas uždarbį, užverbavo nepilnametę R. R. (16 metų amžiaus vaiką) vykti į Olandiją dirbti prostitute siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusiąją į sodybą (duomenys neskelbtini), po to į butą (duomenys neskelbtini), kur ją laikė nelaisvėje, kol 2009-03-28, apie 13.30 val., nugabeno į Kauno autobusų stotį, kur įsodino į autobusą, vykstantį į Amsterdamą, tačiau kelyje Kalvarija - Suvalkai išvykstant iš Lietuvos Respublikos R. R. sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai dėl suklastotų asmens dokumentų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. V., N. M., D. V., T. R., G. B., kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo gerai apmokamą darbą Olandijoje R. M., taip užverbavo nepilnametę R. M. (17 metų amžiaus vaiką) vykti į Olandiją siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, po to nugabeno nukentėjusiąją į butą (duomenys neskelbtini), kur laikė ją nelaisvėje, po to 2009-03-28, apie 10.00 val., nugabeno ją į Panevėžio autobusų stotį, kur įsodino į autobusą, vykstantį į Amsterdamą, po to nukentėjusiajai nuvykus į Amsterdamą, apgyvendino ikiteisminio tyrimo nenustatytame bute, vertė nukentėjusiąją užsiimti prostitucija, tačiau nukentėjusioji R. M. atsisakė verstis prostitucija ir pabėgo nuo įtariamųjų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis R. V. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka 2012-08-31 19.35 val. 2012-09-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi suėmimas įtariamajam R. V. pratęstas 2 mėnesiams, o 2013-01-30 skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi –dar vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo R. V. gynėjas advokatas Ž.Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o R. V. paleisti. Skunde nurodoma, kad R. V., nors ir įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, tačiau jis neprisipažįsta įvykdęs šias nusikalstamas veikas, o byloje taip pat nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Pabrėžiama, kad R. V. turi šeimą – gyvena faktinėje santuokoje, turi du nepilnamečius vaikus, pastovią gyvenamą vietą, neteistas, iki suėmimo prižiūrėjo psichinę negalią turintį tėvą, kuriuo šiuo metu nėra kam pasirūpinti, todėl vien gresianti griežta bausmė, negali būti pakankamas pagrindas taikyti R. V. griežčiausią kardomąją priemonę. Teigiama, jog ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad būdamas laisvėje jis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo, kadangi nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas R. V., padaryti daugiau kaip prieš tris metus, ikiteisminis tyrimas tęsiasi daugiau kaip metus, o byloje nėra duomenų, jog iki suėmimo paskyrimo R. V. būtų mėginęs slapstytis. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta ir byloje nėra jokių duomenų, kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Pastebima, kad teismo nurodytas motyvas, jog būdamas laisvėje R. V. darys naujas nusikalstamas veikas, nes veikų, kurių padarymu įtariamas pobūdis, duoda pagrindo manyti, kad jis galėjo gauti pragyvenimui lėšas iš nusikalstamos veiklos, yra nelogiškas ir neatitinka tikrovės, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos prieš trejus metus. Nurodoma, kad nors R. V. ankščiau teistas Švedijoje (2000-07-13), Prancūzijoje (2007-08-30), tačiau Lietuvoje jis laikomas neteistu, o ir nuo paskutinio nuteisimo užsienyje yra praėję daugiau kaip penkeri metai, todėl remiantis vien šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad būdamas laisvėje R. V. darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Skunde taip pat pabrėžiama, jog šioje byloje tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti R. V. skiriant ir švelnesnes (viena ar dvi) kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas bei jo terminas pratęstas, kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Byloje esantys faktiniai duomenys: nukentėjusiųjų R. M., R. R., A. L. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, įtariamųjų T. R., N. M. apklausų protokolai ir kita rašytinė ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad R. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Skundžiama nutartimi R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.
Teismo išvados, kas būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir motyvuotos. BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad R. V. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas trijų labai sunkių nusikaltimų, tarp kurių du yra padaryti veikiant organizuotoje grupėje prieš nepilnamečius asmenis, padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 str.), šiuo metu nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o taip pat nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nors skunde gynėjas ir nurodo, jog R. V. gyvena faktinėje santuokoje, turi du nepilnamečius vaikus bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo atveju pats įtariamų nusikalstamų veikų skaičius bei pobūdis rodo, kad iš jų įtariamasis R. V. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Taigi, nors R. V. Lietuvoje ir laikomas neteistu, visos aukščiau aptartos aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.
Kaip matyti ir byloje esančių duomenų bei pareikšto įtarimo, R. V. įtariamas padaręs net kelis labai sunkius nusikaltimus. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė tikrai negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, ką skunde nurodo ir suimtojo gynėjas advokatas, tačiau šiuo atveju jau pats nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau šiuo pagrindu pratęsdamas R. V. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomai atsižvelgė ir įvertino tai, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje, kas padidina pasislėpimo tikimybę, neturi tvirtų socialinių ryšių bei darbo, t.y. legalaus pragyvenimo šaltinio, o be to užsienyje yra pažeidęs įstatymus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti. Skunde nurodomos aplinkybės, bei argumentai, jog nėra kardomosios priemonės – suėmimo partęsimo sąlygų ir pagrindų, kardomųjų priemonių skyrimo tikslai gali būti pasiekiami švelnesnėmis priemonėmis, suimtasis turi šeimą, gyvena faktinėje santuokoje, turi du nepilnamečius vaikus, pastovią gyvenamąją vietą bei iki suėmimo prižiūrėjo neįgalų bei priežiūros reikalaujantį tėvą, teismo nuomone, yra nepagrįsti bei atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes nepaneigia suėmimo pratęsimo pagrindų ir sąlygų egzistavimo, o taip pat neleidžia konstatuoti pastarųjų išnykimo.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartis yra teisėta, kardomosios priemonės – suėmimo – R. V. terminas pratęstas esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo R. V. gynėjo advokato Ž.Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.