Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. D. gynėjo advokato Lino Mažono skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-468 taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutinė 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2012-05-18, jos pabaiga – 2016-03-11.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-468 (toliau – Komisija) taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir jį taisant neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistojo P. D. gynėjas advokatas Linas Mažonas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis moka teismo priteistą žalos atlyginimą. Pažymima, kad P. D. neturi jokių sąsajų ir nedalyvauja jokiose neformaliose nuteistųjų bendrijose, atkreipia dėmesį, kad psichologė išvadoje nurodė, kad nuteistasis draugus renkasi atsargiai. Be to, nuteistojo prašymas buvo svarstytas 2014-01-09 Komisijos posėdyje, kuriame Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismas Komisijos nutarimo netvirtino ir buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, kurias nuteistasis įvykdė. Akcentuojama, kad P. D. laisvėje bus įdarbintas, atlikdamas bausmę šešis kartus skatintas, Komisijos nutarimui pritarė ir prokurorė. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. D. gynėjo advokato Lino Mažono skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. D. yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas P. D. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad P. D. bausmę atlieka už dviejų labai sunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą: nuteistasis buvo nusikalstamo susivienijimo narys ir darė sunkius bei ilgai trunkančius nusikaltimus (didelės vertės svetimo turto grobimas). Įvykdyti nusikaltimai susiję su finansinės naudos gavimu, nuteistasis turi solidariai priteistą civilinį ieškinį. Nors skunde teigiama, kad P. D. moka priteistą civilinį ieškinį, tačiau iš teismui pateikto antstolės Irenos Bakšienės rašto (b. l. 32) matyti, kad nuteistasis yra padengęs tik 3267,78 Lt, o neišieškotos žalos dydis dar yra labai didelis 315362,96 Lt. Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės bei netinkamų draugų (pažįstamų) pasirinkimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Minėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis daugiau nebenusikals.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme turi būti adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėti pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra didelė – 1 metai 8 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y., 2014 m. birželio 26 d.). Nors P. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (14 balų), nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo, skatintas šešis kartus, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistąjį jau šiuo metu galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Akcentuotina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nuteistojo gynėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Vadovaujantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, teismo posėdis privalo būti rengiamas, kai skundas paduodamas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nuteistojo P. D. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, asmenybė bei likusi neatlikta bausmės dalis dar neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo P. D. gynėjo advokato Lino Mažono skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.